- Vieta
- Ukmergės rajono savivaldybė
- Regionas
- Ukmergės rajonas
- Tipas
- riedulių pora, geologinis ir archeologinis paminklas
- Adresas
- Šaltupės miškas, netoli Sukinių k., Pabaisko sen., Ukmergės r. sav.
- Koordinatės
- 55.16565, 24.64954
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- gegužė-spalis miško takui ir fotografijoms, sausa diena patogiam priėjimui
Sukinių akmenys, Sukinių Mokas, Sukinių Mokiukas, Mokas ir Mokiukas, Moko akmuo
Tikslus pavadinimas ir vieta
Šis objektas dažnai supaprastintai vadinamas Mokų akmenimis, tačiau patikimiausi šaltiniai jį įvardija tiksliau: Mokas ir Moko Sūnus. Pavadinimų sąraše yra Sukinių akmenys, Sukinių Mokas, Sukinių Mokiukas, Mokas ir Mokiukas.
Svarbu ir tai, kad tai nėra Kelmės rajono objektas, o jo nereikėtų painioti ir su panašiai vadinamais akmenimis Moku ir Mokiuku prie Tauragnų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Šios poros vieta - Ukmergės rajonas, Pabaisko seniūnija, Šaltupės miškas netoli Sukinių kaimo.
Du akmenys, viena istorija
Objektą sudaro du rieduliai. Didesnysis vadinamas Moku, mažesnysis - Moko Sūnumi arba Mokiuku. Toks porinis išdėstymas ir pavadinimai nulėmė, kad akmenys tapo ne tik geologiniu, bet ir pasakojamuoju kraštovaizdžio tašku.
Moką verta lankyti ne kaip vieną didelį akmenį, o kaip šeimos istorijos motyvą miške. Būtent dviejų akmenų santykis paaiškina, kodėl šis objektas turi tiek padavimų ir kodėl pavadinimuose nuolat grįžta tėvo ir vaiko vaizdinys.
Matmenys ir uoliena
Pateikiami tikslūs Moko matmenys: 8,50 m ilgio, 6,26 m pločio, 3,45 m aukščio riedulys, kurio horizontali apimtis siekia 23,12 m. Moko Sūnus yra 5,26 m ilgio, 3,37 m pločio, 1,64 m aukščio, o jo apimtis siekia 13,36 m.
Abu akmenys sudaryti iš biotitinio plagiogranitogneiso. Tai atneštinės kristalinės uolienos rieduliai, kuriuos Lietuvos kraštovaizdyje paliko ledynai. Dėl dydžio ir porinės struktūros jie išsiskiria tarp kitų Ukmergės krašto Gamtos objektų.
Apsaugos statusas
Moką ir Moko Sūnų galima vadinti Gamtos paveldo objektu, geologiniu Gamtos ir archeologijos paminklu. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos objektų sąraše ši pora taip pat registruota kaip geologinis Gamtos paveldo objektas pavadinimu Akmenys Mokas ir Moko sūnus.
Toks dvigubas statusas logiškas. Akmenys svarbūs kaip ledynų atnešti rieduliai, bet jų reikšmė išauga dėl padavimų, galimų ritualinių ženklų ir vietos atminties.
Padavimas apie Mokų šeimą
Akmenys siejami su padavimais apie Mokų šeimą. Pasakojama, kad Mokas su šeima brido per vandenį: Mokas ir vaikas pasiekė krantą ir virto akmenimis, o Mokienė, arba žmona, liko vandenyje.
Kituose pasakojimuose po akmeniu minimas užkeiktas lobis. Tokie motyvai būdingi dideliems rieduliams: neįprastas Gamtos objektas tampa vieta, kur aiškinamas praradimas, šeimos ryšys, pavojingas vanduo ir paslėptas turtas.
Archeologinis sluoksnis
1971 m. tyrimuose aptikta duobių, anglių, apdegusių akmenų, lipdytosios keramikos šukių ir kitų radinių, kurie interpretuojami kaip galimos ritualinės veiklos pėdsakai. Todėl šią vietą verta pristatyti ne tik kaip tautosakos objektą, bet ir kaip archeologinę problemą.
Vis dėlto reikia kalbėti atsargiai. Radiniai rodo žmogaus veiklos pėdsakus, tačiau kiekvieną detalę apie aukojimą ar būrimus būtina atskirti nuo aiškiai dokumentuotų faktų. Geriausia formuluotė: vieta siejama su senomis apeigomis ir tikėjimais.
Mokas ir Moko Sūnus: kaip lankyti
Mokas ir Moko Sūnus yra miško objektas, todėl lankymui svarbus ne tik pats akmuo, bet ir priėjimas. Vietos žemėlapiuose nurodomos apytikrės koordinatės 55.165653, 24.64954. Tai leidžia tiksliai nusistatyti maršrutą, bet vietoje vis tiek verta sekti ženklinimą ir takus.
Nelipkite ant akmenų, nebraižykite paviršiaus ir nepalikite jokių ženklų. Tokie rieduliai saugo tiek geologinę informaciją, tiek padavimų ir archeologinę atmintį, todėl jų lankymas turi būti tylus ir nedemonstratyvus.
Mokas ir Moko Sūnus: kada verta užsukti
Ši vieta geriausiai tinka keliaujant po Ukmergės rajoną ir ieškant ne vien dvarų ar piliakalnių, bet ir mažiau urbanizuoto paveldo. Sustojimas trumpas, tačiau turinio daug: vienu metu galima kalbėti apie ledynus, šeimos padavimą, archeologiją ir miško kraštovaizdį.
Fotografijoms geriausias debesuotas arba minkštos šviesos laikas, kai samanos, kerpės ir akmenų paviršius neperdega Saulėje. Rudenį aplinka ypač gerai išryškina porinę akmenų kompoziciją.
