- Vieta
- Leliūnų seniūnija, Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- piliakalnis su papėdės gyvenviete ir valstybės saugomu kultūros paveldu
- Adresas
- Pakalniai, Leliūnų sen., Utenos r.
- Koordinatės
- 55.43898, 25.45841
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; ilgiau, jei vaikštote Vidinksto pakrante
- Geriausias metas
- sausas šviesus metas; ankstyvas pavasaris ir vėlyvas ruduo geriau atskleidžia pylimų reljefą
Švedų baterija, Pakalnių piliakalnis su gyvenviete
Piliakalnis prie Vidinksto ežero
Pakalnių piliakalnis yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, prie to paties pavadinimo kaimo ir Vidinksto ežero. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje pietvakarinėje ežero pakrantėje, todėl lankant verta matyti ne tik viršūnę, bet ir jos santykį su vandeniu bei miško pakraščiu.
KPD Kultūros vertybių registro viešųjų duomenų rinkinyje pati piliakalnio dalis žymima unikaliu kodu 3593 ir tašku 55.438980, 25.458411. Ši koordinatė žymi saugomą kalvą, o ne garantuotą automobilio sustojimo vietą ar vienintelį taką į viršų.
Pavadinimas Švedų baterija yra svarbi vietos tapatybės dalis, tačiau piliakalnis nėra švedų karinis statinys. Tai senas archeologinis objektas, kurio forma, pylimai ir gyvenvietės sluoksnis turi būti aiškinami Lietuvos priešistorės ir ankstyvųjų viduramžių kontekste.
Aikštelė, pylimai ir grioviai
Piliakalnio aikštelė pailga, maždaug 48 x 41 m, o jos pakraščiuose supiltas apie 0,5 m aukščio ir 7 m pločio pylimas. Leliūnų seniūnijos aprašas visam piliakalniui nurodo apie 25 m aukštį ir atskirai pažymi, kad šlaitai buvo pastatinti 3 m žemiau aikštelės. Tai du skirtingi matmenys: 3 m nusako pastatinto šlaito vietą, o ne bendrą kalvos aukštį.
Žemiau aikštelės išliko apsauginių griovių ir pylimų sistema. Aprašymuose minimas maždaug 8 m pločio ir 0,8 m gylio griovys bei už jo buvęs 1,2 m aukščio pylimas, o vakarinėje pusėje fiksuojamos kelių papildomų griovių ir pylimų liekanos. Reljefą lengviausia skaityti tada, kai žolė žema ir nėra šlapia.
Pietinėje ir rytinėje papėdėse buvo apie 1 ha ploto gyvenvietė. Todėl vaikštant nereikėtų manyti, kad tik pati viršutinė kalva yra archeologinė vieta: ir papėdės reljefas, ir dirvožemis yra paveldo pasakojimo dalis.
Ką atskleidė archeologiniai tyrimai
1836 m. Pranciškus Vilčinskis piliakalnyje rado geležies dirbinį, smulkių monetų ir žalvarinių žąslų. Vėlesni tyrimai padėjo atskirti atsitiktinius radinius nuo kultūrinio sluoksnio, kuriame išliko kasdienio gyvenimo pėdsakų.
1989 m. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija aikštelėje ištyrė 16 m² plotą ir rado iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židinio liekanomis, brūkšniuotosios, lygios ir grublėtosios keramikos fragmentais bei gyvulių kaulais. 1991 m. tyrimai pratęsti papėdės gyvenvietėje.
Piliakalnis datuojamas pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų antrąja puse - antrojo tūkstantmečio pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, todėl vietoje nereikėtų kasti, rinkti keramikos gabalėlių ar bandyti archeologiją paversti suvenyrų paieška.
Kryžius ir partizanų atmintis
Piliakalnio aikštelėje stovi kryžius, susijęs su 1918 m. pastatytu dideliu ąžuoliniu kryžiumi. Dabartinis ženklas tęsia vietos atminimo tradiciją, o pats kryžius yra svarbus orientyras ant kalvos, matomas kartu su atviru dangaus ir ežero kraštovaizdžiu.
Aikštelėje yra keturi partizanų kapai. Dėl to Pakalnių piliakalnis nėra vien graži apžvalgos vieta: tai ir jautri atminties vieta, kurioje verta elgtis tyliai, nevaikščioti per kapų plotą ir nefotografuoti žmonių be reikalo.
Vietos pasakojimuose minimas ir apvalus Laumės kvartukėliu vadinamas kalniukas. Sakmė pasakoja apie laumes, pylusias piliakalnį prijuostėmis, o jų nešulių vietą paaiškina šalia esantis kalniukas. Legendą įdomu prisiminti, bet jos nederėtų painioti su archeologinių tyrimų išvadomis.
Kaip atvykti ir ką įvertinti vietoje
Nuo Pakalnių kaimo važiuojama Pakalniai-Leliūnai keliu, o piliakalnis yra maždaug už 800 m, dešinėje rytų pusėje, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje. Privažiavimas nėra pažadas, kad galima automobiliu užvažiuoti iki pat aikštelės, todėl paskutinį ruožą planuokite eiti pėsčiomis.
Oficialiuose patikrintuose šaltiniuose nerasta kasos, bilieto ar nustatytų darbo valandų. Tai lauko kultūros paveldo objektas, bet faktinė prieiga priklauso nuo kelio, žolės, šlaitų ir privačių sklypų ribų. Automobilį palikite taip, kad neužblokuotumėte kelio ir neįvažiuotumėte į kiemą ar lauką be leidimo.
Prieš kopdami įvertinkite šlaito drėgmę, vaikų ir šunų saugumą bei kryžiaus ir kapų aplinką. Natūralus reljefas po lietaus gali būti slidus, o aikštelėje esančios atminties vietos reikalauja ramaus ir pagarbaus elgesio.
Pagarbus lankymas prie Vidinksto
Piliakalnio pylimai ir šlaitai yra pažeidžiami, ypač po lietaus, kai žemė minkšta, o takeliai išminti naujomis kryptimis. Laikykitės esamų prieigų, nelipkite per stačius šlaitus vien dėl vaizdo ir nebandykite nuo kalvos leistis tiesiai į ežero pusę.
Nekaskite, nerinkite radinių, neardykite pylimų, nekūrkite laužo ir nepalikite šiukšlių. Jei prie kryžiaus ar kapų lankosi kiti žmonės, palikite jiems erdvės ir laikykitės rimties.
Geriausias apsilankymas čia yra lėtas: apeiti kalvą iš saugaus atstumo, pamatyti Vidinksto vandenį, perskaityti pylimų reljefą ir prisiminti, kad vienoje vietoje susitinka priešistorė, vietos legenda ir XX amžiaus atmintis.
