Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybės
Sartų regioninis parkas
Šakotas rininis ežeras ir regioninio parko kraštovaizdis
55.82301, 25.83456
1-3 val. krantų ir regyklų lankymui, ilgiau vandens maršrutams
vasara vandens maršrutams, ruduo ramioms panoramoms, žiema tik saugiomis sąlygomis
Sartai
Šakotas rininis ežeras: kaip susiformavo Sartai
Sartų ežeras, dažnai vadinamas tiesiog Sartais, plyti į šiaurę nuo Dusetų, Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybėse. VLE nurodo, kad ežero plotas siekia apie 1332 ha, ilgis iš šiaurės į pietus - 14,8 km, didžiausias plotis - apie 1 km, o paviršiaus altitudė - 99,9 m. Tai vienas didžiausių ir labiausiai atpažįstamų Aukštaitijos ežerų.
Sartai yra rininės kilmės: jų dubenį sudaro šešios susikertančios rinos, todėl ežero forma labai šakota ir primena medį. Atskiros dalys turi savus pavadinimus - Dusetos, Gilinė (arba Gipinė), Kalbutiškių, Audrakumpio, Kriaunakumpio, Bradesos ir Pasarčių šakos, o bendras jų ilgis siekia apie 30 km. Dėl tokios formos nuo skirtingų vietų matomi visai skirtingi vandens koridoriai, įlankos ir krantai, o vieno sustojimo visam ežerui suprasti neužtenka.
Ilgiausia kranto linija Lietuvoje ir salos
Pagrindinis Sartų rekordas - kranto linija. VLE nurodo, kad ji labai vingiuota, su gausybe įlankų ir pusiasalių, o jos ilgis siekia 79 km ir yra ilgiausias tarp Lietuvos ežerų. Didžiausias gylis - 21,9 m (šiaurinėje dalyje), vidutinis - 5,7 m; šiaurinės dalies duburiai siekia 18-20 m, pietinės - 8-10 m gylio.
Ežere yra septynios salos, kurių bendras plotas apie 13,2 ha. Didžiausios - Didžioji sala (6,5 ha) ir Dumblynės sala (5,1 ha). VLE pažymi, kad Dumblynės saloje rasta neolito, žalvario amžiaus pradžios ir 1 tūkstantmečio pirmos pusės gyvenviečių liekanų, todėl Sartai - ne tik gamtos, bet ir senosios žmonių istorijos vieta.
Šventoji, regioninis parkas ir piliakalniai
Per Sartus teka Šventoji, į ją perteklinis vanduo nuteka per Kalbutiškių įlanką, todėl ežeras yra platesnės Šventosios baseino sistemos dalis. Sartai, jų apylinkės ir gretimi ežerai sudaro Sartų regioninį parką, kuriame yra Sartų hidrografinis, Dusetų urbanistinis, Ilgašilio kraštovaizdžio ir kiti draustiniai bei Vosynos gamtinis rezervatas. Saugoma.lt šias teritorijas sieja su ežero forma, kranto raižytumu ir vandens kraštovaizdžio apsauga.
Apie ežerą telkiasi ir paveldas: prie Bradesos šakos stūkso Velikuškių ir Bradesių piliakalniai, o rytiniame Sartų krante veikia poeto Antano Vienažindžio memorialinis muziejus. Praktiniam lankymui tai reiškia, kad Sartus verta planuoti kaip kraštovaizdžio ir kultūros visumą, o pakrantėse laikytis esamų privažiavimų bei saugomų teritorijų taisyklių.
Ledo kautynės ir partizanų atmintis
Sartų ledas susijęs ir su skaudžia 20 a. istorija. VLE nurodo, kad 1945 m. sausio 8 d. ant Sartų ežero ties Baršėnais vyko Aukštaitijos Lokio rinktinės partizanų kautynės su NKVD daliniu - vadinamosios Ledo kautynės. Tai vienas iš ankstyvojo pokario ginkluoto pasipriešinimo epizodų šiame krašte.
Ši atmintis primena, kad Sartų regiono istorija neapsiriboja gamta ir lenktynėmis. Lankant ežerą verta žinoti ir partizaninio karo kontekstą, kuris Aukštaitijoje paliko gilų pėdsaką ir dabar minimas vietos paminklais bei muziejais.
Dusetos ir Sartų žirgų lenktynės
Sartai Lietuvoje stipriai siejami su Sartų žirgų lenktynėmis prie Dusetų. VLE nurodo, kad jos ant ežero ledo rengiamos nuo 19 a. pradžios, o nuo 1905 m. tapo kasmetinės; tai viena seniausių tokio pobūdžio tradicijų Lietuvoje. Dėl saugumo 21 a. lenktynės perkeltos į Dusetų hipodromą, todėl renginys ne visada vyksta ant paties ledo.
Greta tradicijos auga ir lankymo infrastruktūra: 2006 m. šiauriniame ežero krante pastatytas 36 m aukščio metalinis apžvalgos bokštas, nuo kurio gerai matyti šakotas ežero raštas. Apie Sartus verta kalbėti tiksliai - žirgų lenktynės yra svarbi kultūrinė atmintis, bet keliautojas neturėtų manyti, kad žiemos renginys visada reiškia vaikščiojimą ar važiavimą ant ledo.
Kaip suplanuoti apsilankymą
Pirmai kelionei geriausia rinktis Sartų apžvalgos bokštą, Dusetas ir vieną ar dvi saugias pakrantės vietas. Tada galima pamatyti ežero mastelį, suprasti jo ryšį su miesteliu ir neperkrauti dienos bandant apvažiuoti visą 79 km kranto liniją. Vasarą Sartai tinka vandens pramogoms, bet reikia tikrinti vietos taisykles, poilsiavietes ir orą.
Žiemą Sartų ledas nėra savaime saugus vien todėl, kad vieta garsėja lenktynių tradicija - ant ledo galima eiti tik esant patikimoms sąlygoms ir oficialiems pranešimams. Sartus patogu derinti su Dusetų dailės galerija, Vienažindžio muziejumi ir platesniu Sartų regioninio parko maršrutu.
