- Vieta
- Stultiškiai, Panevėžio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- keturių aukštų medinis kepurinis vėjo malūnas su trimis lankomais lino apdirbimo, audimo ir kaimo buities ekspozicijų aukštais
- Adresas
- Ėriškių g. 17A, Stultiškių k., Upytės sen., Panevėžio r.
- Koordinatės
- 55.62923, 24.23109
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. ekspozicijoms; apie 90 min. su iš anksto suderinta praktine edukacija
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu, iš anksto susitarus dėl vidaus lankymo; vasaros sekmadienių programą tikrinkite atskirai
Stultiškių vėjo malūnas, Stultiškių Linų muziejus, Panevėžio rajono Linų muziejus
Stultiškių muziejus yra tikras vėjo malūnas, o ne lino ekspozicijai pastatyta dekoracija
Linų muziejus stovi Stultiškių kaime, maždaug tarp Upytės ir Ėriškių. Dabartiniuose Panevėžio rajono kultūros centro dokumentuose nurodomas adresas Ėriškių g. 17A, nors ankstesniuose oficialiuose puslapiuose ir žemėlapiuose dar galima rasti Stultiškių g. 2A. Tai pasikeitęs to paties objekto adresas, ne du skirtingi muziejai. Šio puslapio koordinatės 55.629234, 24.231092 žymi patį malūno pastatą; jos nežymi rezervuotos automobilio vietos ar atskiro pritaikyto įėjimo.
Pastatą lengva atpažinti iš netaisyklingų lauko akmenų mūro pagrindo, aukštyn siaurėjančio pilkai rusvomis medžio skiedromis dengto korpuso, tamsios pasukamos kepurės ir keturių medinių grotinių sparnų. Ties akmens bei medinio korpuso sandūra juosia siauras medinis apeigos takelis, o į aukštesnį įėjimą kyla lauko laiptai. Tai keturių aukštų kepurinis, arba olandiškojo tipo, vėjo malūnas, tačiau visas jo korpusas nėra mūrinis.
Panevėžio rajono savivaldybė muziejų vadina vieninteliu Linų muziejumi Lietuvoje. Šį apibūdinimą verta suprasti kaip oficialų institucijos pristatymą, o ne pažadą, kad niekur kitur nėra lino ekspozicijų. Pats Stultiškių malūnas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą - savivaldybė tai nurodė aprašydama 2024 m. sparnų atkūrimą. Todėl jam negalima priskirti išgalvoto KVR kodo ar valstybės saugomo objekto statuso.
Nuo 1880 m. grūdų malūno iki 1996 m. atidaryto Linų muziejaus
Stultiškių vėjo malūnas pastatytas 1880 m. ir iš pradžių buvo skirtas grūdams malti. Apie jo konstrukciją pasakojama neįprasta vietos istorija: esą malūnas statytas aplink milžinišką pušį, kurios kamienas laikė girnas. Oficialus vietos puslapis šį motyvą pateikia kaip pasakojimą, todėl jo nereikėtų laikyti dokumentuotu inžineriniu faktu, kol neatsiras pirminis statybos šaltinis.
Nustojęs malti malūnas buvo apleistas, o sovietmečiu naudotas kaip sandėlis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas grąžintas buvusių savininkų palikuonims. Savivaldybės istoriniame apraše minima, kad maždaug ketverius metus jis stovėjo užrakintas ir buvo siūlomas parduoti, kol jį įsigijo bei atkūrė Panevėžio rajono savivaldybė.
Linų muziejus malūne atidarytas 1996 m. Ši data žymi muziejaus pradžią, ne paties pastato statybą. Malūno pirminė funkcija ir vėliau įrengta lino ekspozicija tarpusavyje nesutampa tiesiogiai: grūdų malimo pastatas pasirinktas kaip išlikęs kaimo technikos bei darbo aplinkos liudytojas, kuriame buvo galima sutelkti kito svarbaus žemdirbystės ir namų amato pasakojimą.
Trys lankomi aukštai rodo ne daiktų krūvą, o nuoseklų lino virsmą
Pirmajame ekspozicijų aukšte sukaupti sunkiausi pirminio lino apdirbimo įrankiai: mintuvai stiebeliams laužyti, bruktuvės sumedėjusioms dalims šalinti ir šukos pluoštui išlyginti. Žiūrėkite ne tik į jų pavadinimus. Skirtingos formos rodo, kiek atskirų veiksmų reikėjo, kol šiurkštus, išdžiovintas augalas tapdavo verpimui tinkamu pluoštu.
Antrajame aukšte kelias tęsiasi nuo iššukuoto lino iki siūlo ir audinio. Čia rodomas paruoštas pluoštas, audimo staklės, drobės, rankšluosčiai ir kiti austi dirbiniai. Šioje dalyje aiškiausiai matyti, kodėl linas buvo ir žemės ūkio augalas, ir sudėtingo namų amato medžiaga: vien užauginti stiebelius nepakako, o galutinis audinys priklausė nuo daugelio nuoseklių įgūdžių.
Trečiajame aukšte eksponuojami XIX a. kaimo buities bei ūkio įrankiai. Jie praplečia pasakojimą už vien lino ribų ir parodo darbų aplinką, kurioje verpimas bei audimas buvo derinami su kitais sezoniniais ūkio rūpesčiais. Ketvirtasis malūno aukštas naudojamas seniems daiktams saugoti ir į įprastą lankymo maršrutą neįtrauktas, todėl reklaminio pažado apie keturis atvirus ekspozicijų aukštus čia nėra.
„Lino kelias“ leidžia suprasti judesį, kurio vitrinoje nesimato
Muziejaus edukacinė programa atkuria XIX a. pabaigos lino apdirbimo eigą. Sėtas linas buvo raunamas, mirkomas ir džiovinamas, po to stiebeliai minami, pluoštas brukamas, šukuojamas, verpiamas ir audžiamas. Atskiri istoriniai ūkiai galėjo turėti savų darbo variacijų, tačiau būtent ši seka paaiškina muziejuje išdėstytų įrankių tarpusavio ryšį.
Oficialūs muziejaus aprašai nurodo, kad lankytojai gali patys pabandyti liną minti, brukti ir šukuoti. Tokia veikla paprastai siejama su iš anksto suderinta edukacija, todėl nereikėtų tikėtis, kad visi įrankiai bus laisvai naudojami per bet kurį savarankišką apsilankymą. Užsakydami pasitikrinkite grupės dydį, trukmę, kalbą ir tai, kiek praktinių veiksmų bus siūloma jūsų apsilankymo dieną.
Lino tema čia nėra pakeista abstrakčiu etnografiniu pasakojimu. Mintuvai, bruktuvės, šukos, verpimo ir audimo priemonės leidžia vienoje vietoje palyginti žaliavą, tarpinius darbo etapus ir galutinį tekstilės rezultatą. Dėl to muziejus naudingiausias tada, kai einama aukštais eilės tvarka, o ne pradedama nuo gražiausių rankšluosčių.
Po 2024 m. audros sugrąžinti sparnai, o 2025 m. atsirado „Lino pasaka“
2024 m. birželio 29 d. audra nuplėšė tris susidėvėjusius malūno sparnus, o ketvirtasis dėl saugumo buvo nuimtas. Naujas keturių grotinių sparnų komplektas pagamintas ir sumontuotas tais pačiais metais; kartu pakeistos durys bei įėjimo stogelis. Savivaldybė visų šių darbų vertę nurodė kaip 19 200 Eur. Atkurti sparnai grąžino siluetą, bet vieši oficialūs šaltiniai nepatvirtina, kad malūnas dabar vėl mala ar kad sparnai reguliariai sukami vėju.
2025 m. pastatas atnaujintas ne vien kosmetiškai. Savivaldybė nurodo sutvarkytus langus, duris ir grindis, įrengtą šildymą, vandens nuvedimą, fasado apšvietimą bei specialią įėjimo pakylą žmonėms su negalia. Iki šių darbų muziejus lankytojus priimdavo šiltuoju metų laiku; šildymas sudarė technines sąlygas veikti ir šaltuoju sezonu, tačiau savaime nenustato nuolatinio kasdienio darbo grafiko.
Atnaujinta ekspozicija „Lino pasaka“ oficialiai atidaryta 2025 m. gruodžio 22 d. Joje naudojami vaizdo, garso ir interaktyvūs sprendimai, o turinys kurtas fiksuojant vietos amatininkų pasakojimus bei darbo procesus. Skaitmeninė dalis nepakeitė autentiškų įrankių: jos paskirtis yra parodyti veiksmą ir balsą ten, kur ne kiekvieną seną daiktą galima nuolat liesti ar paleisti veikti.
Lankymą rezervuokite, o 2026 m. kainyną skaitykite pažodžiui
Po 2026 m. Panevėžio rajono kultūros įstaigų pertvarkos muziejus priklauso Panevėžio rajono kultūros centrui. Peržiūrėtuose dabartiniuose oficialiuose šaltiniuose nerasta vieno aiškaus, nuolat galiojančio savaitinio darbo grafiko, kuris būtų pakeitęs ankstesnę sezoninę tvarką. Oficialiuose muziejaus ir savivaldybės puslapiuose lankytojams nurodoma tartis iš anksto telefonu +370 653 10047. Prieš išvykdami patvirtinkite konkrečią dieną ir laiką; vasaros sekmadienių renginiai nėra automatiškai visų metų grafikas.
Nuo 2026 m. gegužės 5 d. galiojančiame savivaldybės kultūros centro kainyne aiškiai įvardytas Linų muziejaus lankymas su edukacine programa: 3 Eur suaugusiajam ir 2 Eur vaikui iki 18 metų, senjorui ar žmogui su negalia. Atskiros paprasto savarankiško apsilankymo kainos tame įraše nėra, todėl jos negalima išgalvoti ar automatiškai prilyginti edukacijos bilietui. Rezervuodami patikrinkite aktualią kainą, lengvatos dokumentus, atsiskaitymo būdą ir ar jūsų apsilankymas apima edukaciją.
2025 m. įrengta speciali įėjimo pakyla pagerino patekimą į pirmąjį lygį, tačiau trys lankomi ekspozicijų aukštai yra istorinio malūno viduje, o oficialūs šaltiniai nenurodo lifto ar visiškai bepakopio maršruto per visą pastatą. Judėjimo galimybes į antrą ir trečią aukštus, tualeto pritaikymą bei pagalbos poreikį iš anksto aptarkite su darbuotoju. Lauke apžiūrėkite sparnus iš saugaus atstumo ir neikite į atitvertas zonas, jei vyksta priežiūros darbai.
