Ukmergės rajono savivaldybė
Aukštaitija
Tarpukario nepriklausomybės paminklas (obeliskas)
Kęstučio aikštė, Ukmergės senamiestis
55.24980, 24.76400
10-15 min. (galima derinti su Ukmergės senamiesčio pasivaikščiojimu)
valstybinės šventės - Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Sausio 13-oji
Lituania Restituta, Atkurtos Lietuvos paminklas, Laisvės paminklas, Nepriklausomybės obeliskas
„Lituania Restituta”: Ukmergės laisvės simbolis
Kęstučio aikštėje, Ukmergės senamiestyje, stovi baltas obeliskas su Vyčiu ir lotynišku užrašu „LITUANIA RESTITUTA” - „Atkurtoji Lietuva”. Tai svarbiausias miesto laisvės simbolis, prie kurio renkamasi per Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Laisvės gynėjų dieną.
Paminklo istorija ypatinga: jis ne tik pastatytas tarpukariu, bet ir sovietmečiu nugriautas bei užkastas toje pačioje aikštėje, o vėliau bendruomenės tiesiogine prasme iškastas ir atstatytas. Būtent ši užkasimo ir prikėlimo istorija paverčia jį vienu iškalbingiausių Atgimimo ženklų Lietuvoje.
1930-ieji: kaip iškilo paminklas
Paminklo pamatai pašventinti 1928 m. gegužės 15 d., minint dešimtąsias nepriklausomos Lietuvos metines; į pamatus buvo įmūryta žinia ainiams. Statyba užbaigta ir paminklas iškilmingai atidengtas 1930 m. rugsėjo 8 d. - per Tautos šventę, Vytauto Didžiojo metais, minint 500 metų nuo planuotos Vytauto karūnavimo datos.
Dėl dviejų datų paminklo paskirtis aprašoma įvairiai: vieni jį sieja su nepriklausomybės dešimtmečiu, kiti - su Vytautu Didžiuoju. Abi prasmės teisingos. Paminklą sukūrė dailininkas Liudas Truikys, jį pastatė skulptorius Silvanas Jakševičius, o lėšos buvo surinktos iš gyventojų aukų ir iš miesto savivaldybės.
Forma ir užrašas
Paminklas yra gelžbetoninis obeliskas ant laiptuoto pjedestalo. Priekinėje pusėje įrengtas bareljefas pusapskritėje nišoje, virš jo iškaltas užrašas „LITUANIA RESTITUTA”, o paminklą vainikuoja Vytis; nuo pamato kyla du aukurai. Turizmo aprašymuose bareljefas dažnai aiškinamas kaip vaidilutė, kurstanti šventąją ugnį.
Po atstatymo nurodomi tokie matmenys: aukštis - 16,70 m, svoris - apie 550 t. Tai vienas didingiausių tarpukario laisvės paminklų regione; teiginius apie aukščiausią paminklą Lietuvoje verta priimti atsargiai, nes pirminiai šaltiniai jų nepatvirtina.
Sovietmetis: nugriautas ir užkastas
Sovietams okupavus Lietuvą, paminklas tapo nepageidaujamas. 1951 m. jis buvo nugriautas, o jo dalys užkastos toje pačioje aikštėje. Pasakojama, kad už griovimą siūlyti pinigai, tačiau savanorių neatsirado, todėl darbą atliko pati valdžia.
Aikštė buvo pervadinta Tarybų aikšte, o paminklo vietoje vėliau stovėjo sovietiniai objektai, tarp jų skulptūra „Vėliavnešiai”. Kasant pamatus naujam paminklui buvo netyčia rasta originali 1928 m. kapsulė su žinia ainiams. „Vėliavnešiai” išliko ir šiandien stovi kitoje miesto vietoje.
Atgimimas: iškastas ir atstatytas
1988 m. sudaryta speciali komisija kreipėsi į gyventojus, prašydama žinių apie užkastą paminklą, ir nutarta jį atstatyti autentiškoje vietoje. 1989 m. kovo 18 d. talkos metu pradėtos ieškoti užkastos paminklo dalys; perkasus visą aikštę jos buvo rastos. 1989 m. gegužės 15 d., tą pačią kalendorinę dieną kaip ir 1928 m., pašventinti atstatomo paminklo pamatai.
Atstatymo bareljefo projektą parengė dailininkas Erikas Varnas. Itin svarbu, kad išliko autentiški originalai: paminklo lentą ir Vytį 1951 m. slapta išgelbėjo ukmergiškiai Jonas Fišeris ir Rapolas Diečkus. Originali lenta saugoma Ukmergės muziejuje, o ant atstatyto paminklo pritvirtinta iš jos nulieta kopija; sugrąžintas ir originalus Vytis. Paminklas iškilmingai vėl atidengtas 1990 m. vasario 16 d.
Kaip aplankyti paminklą
Paminklas stovi atviroje miesto aikštėje, todėl jį galima apžiūrėti laisvai, bet kuriuo metu, nemokamai. Apžiūrai dažniausiai pakanka 10-15 minučių, o ją patogu derinti su pasivaikščiojimu po Ukmergės senamiestį.
Įspūdingiausiai paminklas atrodo per valstybines šventes - Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Sausio 13-osios Laisvės gynėjų dieną, kai prie jo dega žvakės, plevėsuoja trispalvės ir vyksta minėjimai.
