Kauno miesto savivaldybė
Kaunas
aviacijos istorijos muziejus istoriniame Kauno aerodrome
Veiverių g. 132, Kaunas
54.87752, 23.88807
1-2 val.; ilgiau su edukacija arba Skrydžio pažinimo centru
dienos metu, kai patogu apžiūrėti ir lauko aviacijos techniką
LAM, Aviacijos muziejus Kaune
Aviacijos istorija ten, kur kilo lėktuvai
Lietuvos aviacijos muziejus yra stiprus ne vien dėl eksponatų. Jis veikia Aleksote, istorinio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje, todėl lankytojas iš karto patenka į tikrą aviacijos kraštovaizdį: angarai, lauko technika ir plati aerodromo erdvė čia yra pasakojimo dalis.
Muziejaus tema apima Lietuvos aviacijos pradžią, tarpukario lakūnus, techniką, sklandymą, civilines ir karines skrydžių istorijas, taip pat aviacinės gelbėjimo bei ugniagesybos technikos paveldą. Tai valstybinis, Kultūros ministerijai pavaldus muziejus.
Nuo sportinės aviacijos muziejaus iki valstybinio LAM
Oficialiais muziejaus duomenimis, Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990 m. vasario 19 d.; iki 1995 m. vasario 1 d. jis vadinosi Lietuvos technikos muziejumi. Jo pirmtakas - Visuomeninis sportinės aviacijos muziejus, kurį Lietuvos aviatoriai pradėjo kurti 1971 m. ir oficialiai atidarė 1983 m.
Nuo 1991 m. muziejaus padaliniu tapo S. Dariaus ir S. Girėno gimtoji sodyba, atstatyta aviatoriaus Vytauto Pakarsko pastangomis. Muziejaus fonduose saugoma per 24 000 eksponatų (tarp jų daugiau kaip 50 skraidymo aparatų), o specializuotoje bibliotekoje - apie 19 000 leidinių.
„Lituanicos“ atmintis ir tarpukario skrydžių kultūra
Kauno aviacijos pasakojimas neatsiejamas nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Populiariausias muziejaus eksponatas - skraidymams tinkama legendinės „Lituanicos“ replika, kurią aviatorius Vladas Kensgaila sukonstravo ir pagamino 1982 m. filmui „Skrydis per Atlantą“.
Svarbu neperkelti visos „Lituanicos“ istorijos į vieną salę. Geriausia muziejuje žiūrėti, kaip šis skrydis įsiterpia į platesnę Lietuvos aviacijos raidą: mokyklas, klubus, aerodromus, konstruktorius, uniformas, fotografijas ir kasdienius aviacijos darbus.
Sklandytuvai, ANBO ir muziejaus pasididžiavimas
Muziejaus pasididžiavimas - lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio (1913-1985) sklandytuvų kolekcija, taip pat lietuviškas sraigtasparnis „Sidabrinis titanas“. Vienas reikšmingiausių dokumentų - Antano Gustaičio konstruoto lėktuvo ANBO-IV (ANBO-41) brėžinių šviesoraštinės kopijos, 2006 m. įtrauktos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Muziejuje verta ieškoti ne tik didžiųjų lėktuvų formų. Įdomiausi dalykai dažnai slypi detalėse: prietaisuose, varikliuose, pilotų aprangoje, ženkluose, modeliuose ir dokumentuose. Lauko technika priklauso nuo oro ir sezono, todėl ją patogiausia apžiūrėti sausą, šviesią dieną.
Skrydžio pažinimo centras
Oficiali muziejaus informacija išskiria Skrydžio pažinimo centrą, kuriame aviacijos principai aiškinami per patirtį. Tai aktualu šeimoms, moksleiviams ir visiems, kurie nori ne tik pažiūrėti į lėktuvą, bet ir suprasti, kodėl jis skrenda.
Jei keliaujate su vaikais, šiai daliai skirkite papildomo laiko. Interaktyvūs dalykai paprastai reikalauja lėtesnio tempo, o geriausias muziejaus efektas atsiranda tada, kai po jų grįžtama prie tikrų eksponatų ir jie pradedami skaityti kitaip.
Darbo laikas ir bilietai
Tyrimų metu oficialus muziejaus puslapis skelbė darbo laiką antradieniais-penktadieniais 10.00-18.00, šeštadieniais 10.00-17.00, pirmadieniais ir sekmadieniais nedirbant. Suaugusiojo bilietas buvo 8 Eur, lengvatinis - 4 Eur. Darbo laiką, paskutinį įėjimą, Skrydžio pažinimo centro sąlygas ir bilietų kainas prieš kelionę būtina tikrinti oficialiame puslapyje.
Praktiškai muziejui verta skirti bent valandą. Jei norite ramiai skaityti tekstus, apžiūrėti lauko techniką ir eiti į interaktyvias erdves, suplanuokite apie dvi valandas.
