Lietuvių mitologija
Lietuviški simboliai ir reikšmės
Šiame skyriuje Lietuviški simboliai aiškinami ne kaip atsitiktini ornamentai, o kaip ženklai, jungiantys tautosaką, senąją religiją, kalendorines šventes, dainas, sakmes, tautodailę, tekstilę, medžio drožybą ir regioninį paveldą.
Kaip skaityti Lietuviškus simbolius?
Vieni simboliai gerai paliudyti tautosakoje ir papročiuose, kiti stipriau matomi liaudies mene arba vėlesnėse rekonstrukcijose. Todėl kiekviename puslapyje nurodome šaltinių būseną ir atskiriame plačiai paliudytus vaizdinius nuo atsargesnių aiškinimų.
Gyvūnai ir augalai
Mitologiniai gyvūnai ir augalai perkelti į atskirus puslapius, kad juos būtų lengviau skaityti kaip nuoseklias simbolių šeimas.
Dangaus ir kosmoso simboliai
Saulės, Mėnulio, žvaigždžių, žaibo ir ugnies ženklai, žymintys dangaus šviesulius ir kosminę pasaulio tvarką.
Saulė ir Saulės ratas yra vieni stipriausių Lietuvių pasaulėvaizdžio simbolių: jie jungia šviesą, šilumą, gyvybę, laiką, kalendorines šventes, dainas ir…
Saulutė yra vienas atpažįstamiausių Lietuvių ornamentų, reiškiantis šviesą, Saulę, gyvybės ratą ir sakralų spinduliavimą tautodailėje, kryždirbystėje ir medžio…
Mėnulis Lietuvių mitologijoje ir tautosakoje padeda suprasti nakties šviesą, fazių ciklą, augimo ir nykimo ritmą, ryšį su Saule, žvaigždėmis, augalais ir…
Rozetė ir segmentinė žvaigždė yra geometriniai Saulės bei šviesos ženklai, ypač svarbūs Lietuvių prieverpstėse, medžio dirbiniuose ir liaudies ornamentikoje.
Perkūno kryžius yra atsargiai aiškintinas svastikos tipo ženklas, siejamas su Perkūno, ugnies ir žaibo simbolika, bet jo pavadinimas Lietuvių tradicijoje nėra…
Ugnies kryžius yra besisukančio kryžiaus tipo ženklas, kurio aiškinime pabrėžiama ugnis, šiluma, gyvybinė energija ir apsauga, bet Lietuviškame kontekste jo…
Žaibo ženklas Lietuvių ornamentikoje yra aštrus zigzaginis arba laužtinės linijos motyvas, aiškinamas per Perkūną, audrą, dangaus ugnį ir apsaugą, bet jo…
Sūkurėlis yra besisukančio judėjimo ornamentas, padedantis paaiškinti, kodėl kryžiaus, Saulės, vėjo ir vandens ženklai Lietuvių tautodailėje dažnai skaitomi…
Apeiginiai ir sakralūs objektai
Šventi akmenys, kryždirbystė, namų židinys ir apeiginiai daiktai, jungiantys senąjį tikėjimą su papročiais.
Akmuo Lietuvių mitologijoje ir šventviečių tradicijoje yra atminties, aukos, ribos, vietos sakralumo ir padavimų ženklas, ypač kai kalbama apie apeiginius…
Kryždirbystė, stogastulpiai ir Saulutės yra Lietuvių sakralios erdvės ženklai, kuriuose krikščioniškas kryžius susilieja su Saulės, medžio, kelio ir vietos…
Ugnis Lietuvių mitologijoje ir papročiuose jungia šventąją ugnį, namų židinį, Gabijos globą, auką, apsaugą, šilumą, pavojų ir kasdienę pagarbą namų tvarkai.
Kraitinė skrynia Lietuvių tradicijoje yra namų, kraičio, moters gyvenimo perėjimo ir puošybos simbolis, dažnai dekoruotas gyvybės medžio, dangaus kūnų,…
Prieverpstė yra puošni verpimo ratelio lentelė, kurioje ypač ryškiai susitelkia Lietuvių medžio drožybos ornamentai: Saulės, segmentinės žvaigždės, paukšteliai,…
Verpstė Lietuvių tradicijoje yra ne tik verpimo įtaisas, bet ir siūlo, moteriško darbo, dailios dovanos, vestuvinio sutikimo, linų augimo ir ornamentų magiškos…
Margutis ir kiaušinis Lietuvių tradicijoje yra pavasario gyvybės, atsinaujinimo, sėkmės, Saulės ženklų ir Velykų papročių centras.
Vanduo, kelias ir ribos
Vandens, kelio ir perėjimo ženklai, žymintys ribą tarp pasaulių, kelionę ir judėjimo simboliką.
Vanduo Lietuvių mitologijoje ir tautosakoje jungia gyvybę, apsivalymą, gydomąją galią, šaltinius, upes, ežerus, ribą tarp pasaulių ir pavojingą gelmės paslaptį.
Laivas, marios ir tiltas Lietuvių tautosakoje sudaro ribos ir kelionės simbolių lauką: vanduo skiria, laivas perneša, o tiltas leidžia pereiti į kitą būseną.
Kelias, vartai ir slenkstis Lietuvių tautosakoje bei papročiuose žymi perėjimą: iš namų į pasaulį, iš mergystės į santuoką, iš senų metų į naujus, iš gyvųjų į…
Zigzagas ir bangelė yra linijiniai Lietuvių ornamentai, kurie gali reikšti vandenį, bangavimą, judėjimą, ribą, gyvatės vingį ar žaibo kryptį, priklausomai nuo…
Ženklai ir ornamentai
Geometriniai raštai, juostos, karpiniai ir tradicinės puošybos motyvai, sudarantys Lietuvių ornamentikos kalbą.
Lietuvių ornamentai ir raštai yra ženklų kalba, kurioje geometrinės formos, augalai, gyvūnai, Saulės ir ugnies motyvai pereina per audinius, medžio dirbinius,…
Lygiakraštis kryžius ir kryželiai yra vieni paprasčiausių, bet svarbiausių Lietuvių ornamentų, jungiantys centrą, keturias kryptis, ugnies ženklą, krikščionišką…
Rombas ir akutės yra svarbūs Lietuvių audinių bei juostų motyvai, kuriuose geometrinė forma gali reikšti žemę, lauką, Saulę, vainiką, ugnį, aktyvumą ar…
Tinklinis raštas Lietuvių ornamentikoje kuria pasikartojančių langelių, rombų ir jungčių struktūrą, kuri gali reikšti tvarką, lauką, gausą, apsaugą ir daikto…
Pynutė, meandras ir juostinis raštas Lietuvių ornamentikoje veikia kaip ribos, kelio, nenutrūkstamo ryšio ir tvarkingos ženklų sekos simboliai.
Karpiniai yra Lietuvių popieriaus ornamentų tradicija, kurioje simetrija, iškarpytas šviesos ir šešėlio raštas, augalai, paukščiai ir šventinė namų puošyba…
Austinė juosta yra viena seniausių Lietuvių liaudies audinių rūšių, kurioje siūlas, raštas, dovana, apsauga ir tautinis tapatumas susijungia į nešiojamą…
Mažosios Lietuvos ir pamario ženklai
Krikštai ir Kuršių marių vėtrungės – savitas Mažosios Lietuvos ir pamario atminimo bei tapatybės paveldas.
Krikštai yra Mažosios Lietuvos mediniai antkapiniai ženklai, kurių simbolika siejama su Pasaulio medžiu, vėlės kelione, paukščiais, žirgais, žvaigždutėmis,…
Kuršių marių vėtrungės yra unikalus pamario žvejų ženklas, turėjęs vėjo krypties, estetinę ir identifikacinę paskirtį, vėliau tapęs vienu ryškiausių Kuršių…