Lietuvių mitologija
Lietuviški simboliai ir reikšmės
Raskite ženklą, augalą ar gyvūną ir sužinokite, kaip jis pasirodo dainose, papročiuose bei tautodailėje. Paieška apima visus 74 simbolius.
Kaip suprasti simbolių reikšmes?
Simbolio reikšmė priklauso nuo daikto, vietos ir papročio. Vieni vaizdiniai gerai paliudyti tautosakoje, kiti matomi liaudies mene ar vėlesnėse rekonstrukcijose. Iliustraciją lyginkite su puslapyje aptariamu kontekstu ir šaltiniais.
Mitologiniai gyvūnai
Gyvūnai, paukščiai ir jų ženklai tautosakoje, dainose bei puošyboje.
Žaltys yra vienas atpažįstamiausių Lietuvių mitologijos simbolių: sakralus namų globėjas, gyvybinių galių, žemės, protėvių atminties ir sodybos apsaugos…
Žirgas Lietuvių dainose, archeologijoje ir mitologiniuose vaizdiniuose yra kelionės, kario, piršlybų, Saulės judėjimo ir lemtingo sugrįžimo arba negrįžimo…
Paukštis Lietuvių tautosakoje yra žinios, dangaus, pavasario, sielos ir ribos simbolis: jis gieda, pranašauja, parskrenda, o vėlė neretai įsivaizduojama…
Gegutė Lietuvių tautosakoje yra pavasario balso, laiko skaičiavimo, likimo klausimo ir dažnai našlaitės ar ilgesio simbolis; jos kukavimu buriama, kiek metų…
Sakalas Lietuvių dainose ir simbolikoje dažniausiai iškyla kaip aukšto skrydžio, jauno vyro, kilnumo, veržlumo ir žinios iš tolio vaizdinys.
Bitė, avilys ir medus Lietuvių tradicijoje jungia darbštumą, šventą namų tvarką, bičiulystę, gydančią saldą ir senųjų bičių Dievybių Austėjos bei Bubilo lauką.
Elnias devyniaragis yra paslaptingas Lietuvių kalendorinių dainų vaizdinys: kosminis žiemos švenčių gyvūnas, ant ragų nešantis kalvius, seklyčią ar ugnelę ir…
Vilkas Lietuvių tautosakoje yra laukinės ribos, miško grėsmės, plėšrumo ir virsmo simbolis, ypač artimas vilktakio sakmėms; jis vadintas ir „Dievo šunimi“, o jo…
Lokys arba meška Lietuvių tautosakoje yra miško jėgos, žiemos, sunkios kūno galios ir žmogui artimo, bet pavojingo žvėries simbolis.
Žalčiukas, gyvatėlė ir S raštas yra vingiuojančios linijos motyvai, kuriuos Lietuvių tradicijoje galima sieti su žalčiu, namų globa, vandens judėjimu, gyvybe ir…
Paukšteliai ornamentuose jungia Lietuvių paukščio simboliką su dangaus, žinios, sielos, vestuvių, medžio drožybos ir tekstilės motyvais.
Pėdutės, katpėdėlės ir ožkanagučiai yra smulkūs pėdsakų tipo Lietuvių raštai, kurie sieja ornamentą su gyvūnais, keliu, namų pasauliu, ganymu ir gyvybės…
Žirgeliai ornamentuose jungia žirgo mitologinę svarbą su stogų, lėkių, medžio drožybos ir namų apsaugos tradicija.
Lėkiai ir stogo žirgeliai yra Lietuvių medinės architektūros puošmena, žyminti namo kraigą, saugomą ribą, paukščių ar žirgų motyvus ir tikėjimą apsauga nuo…
Gandras Lietuvių tautosakoje yra šventas namų paukštis, beveik šeimos narys: jis parneša pavasarį, atneša vaikus ir laimę, o lizdas ant sodybos laikytas…
Gaidys Lietuvių tautosakoje yra aušros ir ugnies paukštis: jo giedojimas baigia naktį ir nakties būtybių - laumių, velnių, vaiduoklių - galią, todėl gaidys…
Antis Lietuvių tautosakoje yra vandens ir pasaulio pradžios paukštis.
Varna ir varnas Lietuvių tautosakoje yra mirties, lemties ir pranašystės paukščiai - juodi, dvėseliena mintantys, prie namų ir kapinių besisukantys; varnas…
Pelėda Lietuvių ir prūsų tautosakoje yra nakties bei lemties paukštis - jos ūbavimas prie namų laikytas mirties ar ligos pranašu; kartu ji dviprasmė, nes…
Drugys (peteliškė) Lietuvių tautosakoje sietas su žmogaus siela ir vėle - sparnuotas padaras, kuriuo įsivaizduojama išskrendanti siela; naktį į namus įskridęs…
Ožys Lietuvių tautosakoje siejamas su Perkūnu - dangaus Dievo vežimą sakmėse traukia ožiai - ir su vaisingumo bei derliaus apeigomis; per Užgavėnes ožio kaukė…
Šuo Lietuvių tautosakoje yra slenksčio ir chtoninis sargas, jaučiantis mirtį ir kito pasaulio artumą; kaukiantis ar duobę kasantis šuo pranašauja mirtį, juodas…
Rupūžė ir varlė Lietuvių tautosakoje yra namų laimės bei vaisingumo gyvūnai: jų užmušimas neša nelaimę ar lietų, rupūžė siejama su gimda ir moters vaisingumu…
Mitologiniai augalai
Medžiai, žolynai ir augaliniai ženklai papročiuose bei tautodailėje.
Pasaulio medis Lietuvių ir platesnėje baltų simbolikoje padeda aiškinti pasaulio sandarą: šakos siejasi su dangumi, kamienas su žmonių pasauliu, šaknys su žeme,…
Ąžuolas Lietuvių mitologijoje ir tradicijoje yra švento medžio, stiprybės, giminės, vyriškos galios, Perkūno ir šventos girios simbolis.
Liepa Lietuvių simbolikoje siejama su globa, moteriškumu, šeima, dainų poetika, Laimos vaizdiniais, žydėjimu, bitėmis ir švelnesniu šventojo medžio sluoksniu.
Beržas Lietuvių dainose ir papročiuose yra baltumo, pavasario, jaunumo, jautrumo ir kartais našlaitės skausmo simbolis, jungiantis Gamtos atbudimą su žmogaus…
Eglė Lietuvių tautosakoje jungia amžiną žalumą, žiemos mišką, moters vardą, virsmą medžiu ir vieną garsiausių pasakų apie Eglę žalčių karalienę.
Obelis ir obuolys Lietuvių dainose bei sodo kultūroje reiškia žydėjimą, vaisingumą, meilę, šeimos tęstinumą ir namų sodo pilnatvę.
Javai, rugiai ir grūdai Lietuvių tradicijoje reiškia derlių, duoną, žemės vaisingumą, skalsą, bendruomenės darbą, pabaigtuves ir ryšį su Žemyna bei žemdirbystės…
Linas, siūlas ir drobė Lietuvių tradicijoje jungia linų darbus, moterų pasaulį, kraičio ruošimą, gyvenimo giją, švarą ir namų tekstilės sakralumą.
Dobilas Lietuvių dainose yra žalumos, lauko pilnatvės, jaunimo, priegiesmių ritmo ir sėkmės simbolis, dažnai veikiantis kaip poetinis kreipinys.
Lelija Lietuvių dainose dažnai veikia kaip grožio, tyrumo, jaunystės ir poetiško virsmo augalas, ypač kai žmogaus likimas persakomas žiedų kalba.
Rožė Lietuvių dainose yra intensyvus žiedo simbolis: ji reiškia grožį, meilę, jaunystę, bet kartais ir kraują, žūtį ar atminimą.
Vainikas, rūta ir žiedas Lietuvių dainose bei papročiuose reiškia mergystę, šventinę būseną, virsmą, vestuves, žolynų magiją, atminimą ir žmogaus gyvenimo…
Rasa ir paparčio žiedas yra stiprūs Rasų ir Joninių simboliai: rasa siejama su sveikata, derliumi ir rytiniu atsinaujinimu, o paparčio žiedas - su paslėptu…
Laumės šluota ir amalas yra ribiniai medžių vaizdiniai: vienas atrodo kaip neįprasta šakų šluota, kitas auga ant medžio, todėl abu lengvai siejami su laumių,…
Šiaudiniai sodai yra Lietuvių nematerialaus paveldo simbolis: iš šiaudų rišama erdvinė forma kalba apie namų darną, šventinę tvarką, kosmosą ir žmogaus rankų…
Spiralė, įvija ir paparčio ūglis Lietuvių ornamentikoje siejami su augimu, gyvybės judėjimu, atsinaujinimu ir senais įvijiniais papuošalais bei augaliniais…
Eglutės, dantukai ir grėbliukai yra smulkūs Lietuvių raštų motyvai, jungiantys augalo formą, krašto ritmą, darbo įrankio vaizdinį ir žemdirbišką tvarką.
Vilniaus verbos yra iš žolynų rišamos sakralios ir meninės kompozicijos, jungiančios Verbų sekmadienį, pavasario augalų gyvybingumą, namų apsaugą, Kaziuko mugę…
Rūta yra ryškiausias Lietuvių mergystės ir nekaltybės augalas - daugiausiai apdainuotas tautosakoje žalias žolynas, kurio darželis ženklina merginos jaunystę, o…
Kadagys Lietuvių tradicijoje yra apvalymo ir apsaugos augalas: jo dūmais smilkoma namams, tvartui ir mirusiojo namams išvalyti, jis naudotas kaip verba ir kaip…
Šermukšnis Lietuvių tautosakoje yra apsaugos medis, saugantis žmones, gyvulius ir sodybą nuo raganų, laumių ir velnio; jo šakelėmis apkaišomos tvarto durys per…
Alksnis Lietuvių tautosakoje yra chtoninis, su velniu siejamas medis: jo nupjauta mediena tuoj parausta lyg krauju, o sakmė šį paraudimą aiškina velnio krauju;…
Aguona Lietuvių tradicijoje yra miego, ramybės ir ryšio su mirusiųjų vėlėmis augalas, ypač susijęs su Kūčiomis: aguonų pienas ir kūčiukai dalijami su…
Dangaus ir kosmoso simboliai
Saulės, Mėnulio, žvaigždžių, žaibo ir ugnies ženklai, žymintys dangaus šviesulius ir kosminę pasaulio tvarką.
Saulė ir Saulės ratas yra vieni stipriausių Lietuvių pasaulėvaizdžio simbolių: jie jungia šviesą, šilumą, gyvybę, laiką, kalendorines šventes, dainas ir…
Saulutė yra vienas atpažįstamiausių Lietuvių ornamentų, reiškiantis šviesą, Saulę, gyvybės ratą ir sakralų spinduliavimą tautodailėje, kryždirbystėje ir medžio…
Mėnulis Lietuvių mitologijoje ir tautosakoje padeda suprasti nakties šviesą, fazių ciklą, augimo ir nykimo ritmą, ryšį su Saule, žvaigždėmis, augalais ir…
Rozetė ir segmentinė žvaigždė yra geometriniai Saulės bei šviesos ženklai, ypač svarbūs Lietuvių prieverpstėse, medžio dirbiniuose ir liaudies ornamentikoje.
Perkūno kryžius yra atsargiai aiškintinas svastikos tipo ženklas, siejamas su Perkūno, ugnies ir žaibo simbolika, bet jo pavadinimas Lietuvių tradicijoje nėra…
Ugnies kryžius yra besisukančio kryžiaus tipo ženklas, kurio aiškinime pabrėžiama ugnis, šiluma, gyvybinė energija ir apsauga, bet Lietuviškame kontekste jo…
Žaibo ženklas Lietuvių ornamentikoje yra aštrus zigzaginis arba laužtinės linijos motyvas, aiškinamas per Perkūną, audrą, dangaus ugnį ir apsaugą, bet jo…
Sūkurėlis yra besisukančio judėjimo ornamentas, padedantis paaiškinti, kodėl kryžiaus, Saulės, vėjo ir vandens ženklai Lietuvių tautodailėje dažnai skaitomi…
Apeiginiai ir sakralūs objektai
Šventi akmenys, kryždirbystė, namų židinys ir apeiginiai daiktai, jungiantys senąjį tikėjimą su papročiais.
Akmuo Lietuvių mitologijoje ir šventviečių tradicijoje yra atminties, aukos, ribos, vietos sakralumo ir padavimų ženklas, ypač kai kalbama apie apeiginius…
Kryždirbystė, stogastulpiai ir Saulutės yra Lietuvių sakralios erdvės ženklai, kuriuose krikščioniškas kryžius susilieja su Saulės, medžio, kelio ir vietos…
Ugnis Lietuvių mitologijoje ir papročiuose jungia šventąją ugnį, namų židinį, Gabijos globą, auką, apsaugą, šilumą, pavojų ir kasdienę pagarbą namų tvarkai.
Kraitinė skrynia Lietuvių tradicijoje yra namų, kraičio, moters gyvenimo perėjimo ir puošybos simbolis, dažnai dekoruotas gyvybės medžio, dangaus kūnų,…
Prieverpstė yra puošni verpimo ratelio lentelė, kurioje ypač ryškiai susitelkia Lietuvių medžio drožybos ornamentai: Saulės, segmentinės žvaigždės, paukšteliai,…
Verpstė Lietuvių tradicijoje yra ne tik verpimo įtaisas, bet ir siūlo, moteriško darbo, dailios dovanos, vestuvinio sutikimo, linų augimo ir ornamentų magiškos…
Margutis ir kiaušinis Lietuvių tradicijoje yra pavasario gyvybės, atsinaujinimo, sėkmės, Saulės ženklų ir Velykų papročių centras.
Vanduo, kelias ir ribos
Vandens, kelio ir perėjimo ženklai, žymintys ribą tarp pasaulių, kelionę ir judėjimo simboliką.
Vanduo Lietuvių mitologijoje ir tautosakoje jungia gyvybę, apsivalymą, gydomąją galią, šaltinius, upes, ežerus, ribą tarp pasaulių ir pavojingą gelmės paslaptį.
Laivas, marios ir tiltas Lietuvių tautosakoje sudaro ribos ir kelionės simbolių lauką: vanduo skiria, laivas perneša, o tiltas leidžia pereiti į kitą būseną.
Kelias, vartai ir slenkstis Lietuvių tautosakoje bei papročiuose žymi perėjimą: iš namų į pasaulį, iš mergystės į santuoką, iš senų metų į naujus, iš gyvųjų į…
Zigzagas ir bangelė yra linijiniai Lietuvių ornamentai, kurie gali reikšti vandenį, bangavimą, judėjimą, ribą, gyvatės vingį ar žaibo kryptį, priklausomai nuo…
Ženklai ir ornamentai
Geometriniai raštai, juostos, karpiniai ir tradicinės puošybos motyvai, sudarantys Lietuvių ornamentikos kalbą.
Lietuvių ornamentai ir raštai yra ženklų kalba, kurioje geometrinės formos, augalai, gyvūnai, Saulės ir ugnies motyvai pereina per audinius, medžio dirbinius,…
Lygiakraštis kryžius ir kryželiai yra vieni paprasčiausių, bet svarbiausių Lietuvių ornamentų, jungiantys centrą, keturias kryptis, ugnies ženklą, krikščionišką…
Rombas ir akutės yra svarbūs Lietuvių audinių bei juostų motyvai, kuriuose geometrinė forma gali reikšti žemę, lauką, Saulę, vainiką, ugnį, aktyvumą ar…
Tinklinis raštas Lietuvių ornamentikoje kuria pasikartojančių langelių, rombų ir jungčių struktūrą, kuri gali reikšti tvarką, lauką, gausą, apsaugą ir daikto…
Pynutė, meandras ir juostinis raštas Lietuvių ornamentikoje veikia kaip ribos, kelio, nenutrūkstamo ryšio ir tvarkingos ženklų sekos simboliai.
Karpiniai yra Lietuvių popieriaus ornamentų tradicija, kurioje simetrija, iškarpytas šviesos ir šešėlio raštas, augalai, paukščiai ir šventinė namų puošyba…
Austinė juosta yra viena seniausių Lietuvių liaudies audinių rūšių, kurioje siūlas, raštas, dovana, apsauga ir tautinis tapatumas susijungia į nešiojamą…
Mažosios Lietuvos ir pamario ženklai
Krikštai ir Kuršių marių vėtrungės – savitas Mažosios Lietuvos ir pamario atminimo bei tapatybės paveldas.
Krikštai yra Mažosios Lietuvos mediniai antkapiniai ženklai, kurių simbolika siejama su Pasaulio medžiu, vėlės kelione, paukščiais, žirgais, žvaigždutėmis,…
Kuršių marių vėtrungės yra unikalus pamario žvejų ženklas, turėjęs vėjo krypties, estetinę ir identifikacinę paskirtį, vėliau tapęs vienu ryškiausių Kuršių…