Leliūnų seniūnija, Utenos rajono savivaldybė
Utenos rajonas
Mokomasis gamtos takas ąžuolyne
45 min.-1,5 val.
pavasaris, kai žydi lapuočių miško augalai, arba ruduo ąžuolyne
Ąžuolijos pažintinis takas, Ąžuolijos draustinio takas
Ąžuolijos takas: senas lapuočių miškas prie Utenos
Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Utenos rajono savivaldybė nurodo, kad Ąžuolijos miškas prasideda 1,5 km į pietus nuo Utenos, užima 305 ha ir tęsiasi apie 4,5 km iš šiaurės į pietvakarius.
Tai nėra vien trumpas pasivaikščiojimas po parką. Ąžuolija savivaldybės aprašyme pristatoma kaip Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio miškas, kuriame vyrauja ąžuolai, drebulės, uosiai ir liepos. Dėl to takas ypač vertingas tiems, kurie nori pamatyti senesnio lapuočių miško struktūrą.
Draustinis ir jo mastelis
Utenos rajono savivaldybė rašo, kad Ąžuolijos ąžuolyno dalis 2001 m. Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta botaniniu-zoologiniu savivaldybės draustiniu. Draustinio plotas - 68,2 ha.
Skaičiai čia svarbūs: visas miškas užima 305 ha, o saugoma jo dalis apima jautresnę gamtinę įvairovę. Šiaurės vakaruose miškas ribojasi su Kigio ir Kigelio ežerais, pietvakariuose - su Raudžio ežeru, o šiaurės vakarinį pakraštį kerta nereguliuotas Viešos upelis.
Ką rodo mokomosios stotelės
Savivaldybė nurodo, kad bendras tako ilgis yra apie 2 km, o lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove. Tako stotelės nėra atsitiktinės - jos padeda skaityti mišką iš arti.
Tarp stotelių pavadinimų minimi Ąžuolynas, Senvagė, Nuošliauža ir bebrų užtvanka, Raguva, Grybai, Geniai, Upelis, Drevėtas ąžuolas, Pelėdos, Kinivarpų židinys, Gumbuotas ąžuolas ir Šlapias juodalksnynas. Mažuoju taku galima aplankyti 10 iš 15 stotelių, o didžiuoju - visas stoteles.
Kodėl Ąžuolija svarbi biologinei įvairovei
Ąžuolijoje daug senų ąžuolų, kelmų ir stuobrių. Tokios vietos yra svarbios ne tik dėl medžių amžiaus, bet ir dėl jų suteikiamų buveinių - drevių, pūvančios medienos, vabzdžių, grybų ir uoksinių paukščių.
Savivaldybės aprašyme nurodoma, kad Ąžuolijoje galima aptikti 7 iš 9 Lietuvos geninių paukščių rūšių. Čia peri visos 4 margųjų genių rūšys, taip pat minimi baltnugaris genys, vidutinysis genys, juodoji ir pilkoji meletos.
Kaip lankyti atsakingai
Ąžuolijos takui pakanka patogių batų ir lėto tempo. Verta stabtelėti prie stotelių, bet neiti nuo tako per jautresnes vietas, ypač prie upelio, šlapių juodalksnynų ir reljefo pažemėjimų.
Oficialiame šaltinyje nenurodomas bilietas ar darbo laikas, todėl tyrimų metu taką galima laikyti atviru gamtos objektu, tačiau prieš edukacijas ar grupines išvykas verta tikrinti Utenos rajono savivaldybės informaciją. Pavasarį takas geriausiai atskleidžia žydintį lapuočių mišką, o rudenį - ąžuolyno spalvas.