- Vieta
- Leliūnų seniūnija, Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Utenos rajonas
- Tipas
- Mokomasis Gamtos takas ąžuolyne
- Koordinatės
- 55.46400, 25.58600
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val.
- Geriausias metas
- pavasaris, kai žydi lapuočių miško augalai, arba ruduo ąžuolyne
Ąžuolijos pažintinis takas, Ąžuolijos draustinio takas
Ąžuolijos takas: senas lapuočių miškas prie Utenos
Ąžuolijos draustinio mokomasis Gamtos takas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Ąžuolijos miškas prasideda apie 1,5 km į pietus nuo Utenos, užima 305 ha ir tęsiasi apie 4,5 km iš šiaurės į pietvakarius.
Tai nėra vien trumpas pasivaikščiojimas po parką. Ąžuolija pristatoma kaip Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio miškas, kuriame vyrauja ąžuolai, drebulės, uosiai ir liepos. Dėl to takas ypač vertingas tiems, kurie nori pamatyti senesnio lapuočių miško struktūrą.
Botaninis-zoologinis draustinis ir jo mastelis
Ąžuolijos ąžuolyno dalis 2001 m. Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta botaniniu-zoologiniu draustiniu. Draustinio plotas nurodomas apie 67 ha, o 2001 m. steigimo dokumentuose minima 68,2 ha saugomo miško dalis; visa Ąžuolijos giria - 305 ha.
Įvardijama draustinio tikslą - išsaugoti unikalų brandžių medynų ąžuolyną, lapuočių miško augalijos ir gyvūnijos bendrijas, retų bei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių buveines ir vaizdingą Viešos upelio kraštovaizdį. Šiaurės vakaruose miškas ribojasi su Viešos upeliu, o aplink driekiasi kalvotas Utenos krašto reljefas.
Ką rodo mokomosios stotelės
Bendras tako ilgis - apie 2 km; lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio Gamtine įvairove. Tako stotelės nėra atsitiktinės - jos padeda skaityti mišką iš arti, todėl takas tinka ir mokyklinėms ekskursijoms.
Tarp stotelių temų minimi ąžuolynas, senvagė, bebrų užtvanka, drevėtas ąžuolas, geniai, grybai, upelis ir šlapias juodalksnynas. Tako ženklinimas laikui bėgant atnaujintas, todėl stotelių skaičius ir pavadinimai skirtinguose šaltiniuose gali nesutapti; trumpesnis maršrutas leidžia aplankyti dalį, ilgesnis - visas stoteles.
Kodėl Ąžuolija svarbi biologinei įvairovei
Ąžuolijoje daug senų ąžuolų, kelmų ir stuobrių. Tokios vietos svarbios ne tik dėl medžių amžiaus, bet ir dėl jų suteikiamų buveinių - drevių, pūvančios medienos, vabzdžių, grybų ir uoksinių paukščių.
Ąžuolijoje galima aptikti iki 7-8 iš 9 Lietuvoje perinčių genių rūšių. Čia minimi visi keturi margieji geniai - didysis, vidutinis, mažasis ir baltnugaris, taip pat juodoji ir pilkoji meletos. Tokia genių gausa tiesiogiai susijusi su senų ir drevėtų ąžuolų kiekiu.
Kaip lankyti atsakingai
Ąžuolijos takui pakanka patogių batų ir lėto tempo. Verta stabtelėti prie stotelių, bet neiti nuo tako per jautresnes vietas, ypač prie upelio, šlapių juodalksnynų ir reljefo pažemėjimų. Po lietaus kai kurios vietos būna drėgnos, todėl naudinga neperšlampama avalynė.
Tyrimų metu bilieto ar darbo laiko nerasta, todėl taką galima laikyti laisvai lankomu Gamtos objektu; dėl edukacijų ar grupinių išvykų verta tikrinti Utenos rajono savivaldybės informaciją. Pavasarį takas geriausiai atskleidžia žydintį lapuočių mišką, o rudenį - ąžuolyno spalvas.
