- Vieta
- Kauno miesto savivaldybė
- Regionas
- Kaunas
- Tipas
- bronzinis istorinis paminklas ant granito postamento
- Adresas
- Laisvės alėjos ir Sapiegų gatvės sankryžos skveras, Kaunas
- Koordinatės
- 54.89798, 23.90596
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min. paminklui ir skverui; ilgiau, jei tęsiate pasivaikščiojimą Laisvės alėja
- Geriausias metas
- dieną arba ankstyvą vakarą, kai paminklą galima apžiūrėti iš kelių Laisvės alėjos perspektyvų
1990 m. atkurtas paminklas Laisvės alėjos prieigose
Paminklas Vytautui Didžiajam stovi nedideliame skvere ties Laisvės alėjos ir Sapiegų gatvės sandūra. Dabartinis objektas yra atskiras istorinis paminklas, o ne Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia, karo muziejus ar visa Laisvės alėja. Jo vietą patogu pasiekti pėsčiomis, o apžiūrą galima įjungti į miesto centro maršrutą.
LIMIS apraše dabartinis paminklas nurodomas kaip 1990 m. atkurtas pagal architekto Jurgio Bučo projektą. Kompozicijoje stovi bronzinė Vytauto figūra ant granito postamento; kartu su apatine skulptūrine dalimi visas paminklas aprašomas kaip maždaug 8,1 m aukščio. Iš Laisvės alėjos jį verta apžiūrėti iš kelių kampų, nes iš vienos perspektyvos matoma tik pagrindinė figūra, o iš kitos - postamento kompozicija.
Vinco Grybo 1932 m. kūrinio istorija
Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos istoriniuose duomenyse nurodoma, kad Vinco Grybo sukurtas paminklas Vytautui buvo atidengtas 1932 m. rugsėjo 7 d. Aukštojoje Panemunėje, Karo mokyklos ir Vytauto Didžiojo aukštųjų karininkų kursų kieme. Tai buvo tarpukario valstybės ir kariuomenės atminties vieta, o ne dabartinė Laisvės alėjos lokacija.
Sovietų valdžios nurodymu paminklas 1952 m. buvo nugriautas ir sunaikintas. Todėl šiandien Laisvės alėjoje matomas objektas nėra nepertraukiamai išlikęs 1932 m. originalas. Jis priklauso atkūrimo istorijai, kurioje svarbu atskirti Vinco Grybo pirminį kūrinį, prarastą tarpukario paminklą ir po kelių dešimtmečių sukurtą naują įgyvendinimą.
1989-1990 m. atkūrimo sprendimas
LIMIS nurodo, kad atstatymo iniciatyvos 1989 m. ėmėsi pavieniai žmonės ir organizacijos, o procesui vadovavo klubo Aukuras pirmininkas Gediminas Kostkevičius. Tais pačiais metais vykusiame naujos vietos konkurse pasirinktas skveras prie Laisvės alėjos ir Sapiegų gatvės, nes pirminė Karo mokyklos teritorija nebebuvo tinkama atkūrimui.
Paminklas atkurtas 1990 m., o liepos 15 d. jis iškilmingai atidengtas minint Vytauto Didžiojo 560-ąsias mirties ir Žalgirio mūšio 580-ąsias metines. Ši data paaiškina, kodėl dabartinis objektas tapo Atgimimo laikotarpio viešosios atminties ženklu: jame susitinka tarpukario simbolis ir laisvėjimo metais atnaujintas istorinis pasakojimas.
Skulptūrinė kompozicija ir jos simbolinis sluoksnis
LIMIS apraše nurodoma, kad Vytauto bronzinė statula stovi virš keturių nugalėtų karių - ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, kurio kalavijas nulaužtas. Tai konkreti tarpukario paminklo ikonografija, kurią šiandien verta vertinti kaip savo laikotarpio politinės atminties kalbą, o ne perkelti į dabartinių tautų apibūdinimą.
Aikštelėje sustojus iš toliau matoma vertikali valdovo figūra ir granito postamento masė, o priėjus išryškėja apatinės kompozicijos detalės. Šis santykis tarp monumentalaus aukščio ir miesto skvero mastelio yra svarbus lankymo įspūdžiui. Tikslią įrašo ant postamento formuluotę gali būti sunku perskaityti, nes skirtingose fotografijose ji matoma nevienodai.
Lankymas miesto centro maršrute
Paminklas stovi atviroje miesto erdvėje, todėl į jį nereikia pirkti bilieto ar derinti muziejaus darbo laiko. Vis dėlto tai memorialinė vieta: nelipkite ant postamento, nelieskite bronzos, neuždenkite skulptūros renginių atributika ir fotografuodami palikite praėjimą Laisvės alėjos žmonėms.
Koordinatės 54.8979754, 23.9059634 žymi paminklą skvere, o ne visos Laisvės alėjos pradžią. Iš skvero patogu tęsti pasivaikščiojimą link centrinės alėjos, tačiau renginių metu prieigos gali susiaurėti.
