- Vieta
- Visagino savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- veikianti 1992 m. baigta dviejų aukštų plytų mūro Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios parapijos cerkvė daugiabučių kvartale
- Adresas
- Sedulinos al. 73A, Visaginas
- Koordinatės
- 55.59010, 26.44482
- Kiek skirti laiko
- 20-35 min. išorei ir interjerui, jei cerkvė atvira; apie 1 val. dalyvaujant liturgijoje
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu arba pagal naujausią parapijos savaitės pamaldų skelbimą; dėl vykstančio remonto ir patekimo į vidų tikrinti informaciją prieš kelionę
Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo cerkvė, Visagino Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė, Храм Рождества Иоанна Предтечи, Храм Рождества Иоанна Крестителя
Sedulinos alėjos cerkvė nėra nei Šv. Panteleimono, nei katalikų bažnyčia
Cerkvė stovi Sedulinos al. 73A, gyvenamojo kvartalo viduje. Koordinatės 55.590103, 26.444817 žymi patį pastatą, ne automobilio stovėjimo vietą, laiptus ar patvirtintą bebarjerį įėjimą, todėl pasirinktas pinType site. Iš Sedulinos alėjos reikia sekti numerį 73A ir pėsčiųjų takus tarp daugiabučių, nes šventovė neatsiveria į tradicinę miesto aikštę.
Oficialus parapijos vardas yra Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo parapija, o Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios šaltiniuose rusiškai vartojami pavadinimai Храм Рождества Иоанна Предтечи ir Храм Рождества Иоанна Крестителя. Žodžiai Predteča ir Krikštytojas šiame kontekste nurodo tą patį šventąjį Joną ir tą pačią Sedulinos alėjos cerkvę.
Visagine veikia ir Šv. Panteleimono cerkvė Taikos pr. 4. Savivaldybė ją aprašo kaip 1993 m. pradėtą statyti pastatą, 2001 m. pertvarkytą į cerkvę. Jono Krikštytojo gimimo cerkvė yra kitas, jau 1992 m. baigtas pastatas kitu adresu. 2026 m. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pranešimas abi Visagino cerkves taip pat įvardija atskirai.
Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia Santarvės g. 1 priklauso Romos katalikų bendruomenei. Ji nėra nei ši cerkvė, nei jos ankstesnė koplyčia. Navigacijoje verta tikrinti visą objekto vardą ir Sedulinos al. 73A adresą, nes bendriniai paieškos žodžiai Visagino bažnyčia arba Visagino cerkvė gali nuvesti į kitą pastatą.
Bute besimeldusi bendruomenė 1991 m. tapo parapija, o 1992 m. gavo savo šventovę
Oficialioje parapijos kronikoje pasakojama, kad dar tuometiniame Sniečkuje nedidelę stačiatikių grupę subūrė Ana But ir Antonina Baševa. Maždaug 10-15 žmonių rinkdavosi vieno kambario bute, nes mieste nebuvo cerkvės, o į Zarasus ar Daugpilį dažnai nuvykti negalėjo. Susirinkimams buvo gautas Zarasų Visų Šventųjų cerkvės kunigo palaiminimas.
Kronika nurodo, kad Jono Krikštytojo gimimo parapija Sniečkuje susikūrė 1991 m. Tai bendruomenės organizavimo data, o ne dabartinio fasado užbaigimo metai. Visagino savivaldybės aprašyme dviejų aukštų plytų mūro cerkvės statyba laikoma baigta 1992 m.; tais pačiais metais čia jau vyko pamaldos.
Parapijos svetainė atskirai fiksuoja 2021 m. spalio 16 d. įvykį: Trakų vyskupas Ambrosijus atliko cerkvės ir altoriaus konsekravimo apeigas. Tai nereiškia, kad pastatas atsirado tik 2021 m. Cerkvė veikė nuo ankstyvųjų 1990-ųjų, o 2021 m. data žymi vėlesnį viso altoriaus ir šventovės pašventinimo liturginį etapą.
Ši seka paaiškina, kodėl skirtinguose šaltiniuose matomos 1991, 1992 ir 2021 m. datos. 1991 m. susikūrė parapija, 1992 m. baigtas ir pradėtas naudoti pastatas, o 2021 m. surengtos visos šventovės konsekravimo apeigos. Datų nereikėtų sujungti į vieną tariamą statybos arba atidarymo dieną.
Raudonplytis dviejų aukštų tūris sąmoningai skaitomas kartu su daugiabučiais ir pušimis
Savivaldybė cerkvę vadina šiuolaikinės architektūros kūriniu ir nurodo du aukštus bei plytų mūrą. Žiūrint iš kvartalo tako, siauras raudonų plytų priekinis tūris kyla tik keliolika metrų, o abipus jį beveik prispaudžia aukšti pilki daugiabučiai. Tai nėra atskirai skvere stovinti tradicinė kryžminio plano cerkvė.
Pagrindinį fasadą išryškina aukšta pusapskritė anga virš durų, metalinė atvira pakopa, nedidelis sidabrinis svogūninis kupolas ir stačiatikių kryžius. Žemi šoniniai raudonplyčiai tūriai sujungia cerkvę su tankia gyvenamąja aplinka. Brandžios pušys dalį fasado užstoja, bet kartu išlaiko Visaginui būdingą miško ir modernistinių gyvenamųjų namų santykį.
Patikimuose šaltiniuose, patikrintuose šiam puslapiui, architekto pavardė nepateikiama. Todėl pastato negalima priskirti konkrečiam projektuotojui vien pagal nepatvirtintus interneto įrašus. Taip pat nerasta Kultūros vertybių registro kodo, tad 1992 m. šventovę tiksliau vadinti šiuolaikiniu veikiančiu sakraliniu pastatu, o ne registruotu istoriniu paminklu.
2026 m. birželio 29 d. parapija skelbė, kad pakeitė vamzdžius, sutvarkė pusę stogo ir nuotėkius bei atliko einamąjį antrojo aukšto remontą. Dar planuojamas laiptų remontas, išorės darbai ir likusios stogo dalies užbaigimas. Apsauginės juostos, pastoliai ar laikinas priėjimo pakeitimas todėl gali būti reali apsilankymo dienos sąlyga, o ne nuolatinė architektūros dalis.
Nedidelį interjerą formuoja ikonostasas, žvakidės ir parapijai dovanota Jono Krikštytojo ikona
2026 m. oficialiame Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios fotoreportaže matoma kompaktiška maldos salė su šviesiai žalsvomis sienomis, langais išilgai šono, kilimais ir žalvarinėmis žvakidėmis. Rytinę dalį nuo tikinčiųjų erdvės skiria medinis ikonostasas su Kristaus, Dievo Motinos ir angelų atvaizdais. Tai veikianti liturginė erdvė, ne muziejinė ekspozicija.
Ikonostaso centrinės durys ir už jų esanti altoriaus dalis nėra lankytojų praėjimas. Net kai cerkvė atvira, negalima savavališkai eiti už ikonostaso, liesti ikonų ar perstatyti žvakių. Fotografuojant interjerą, dvasininkus arba besimeldžiančius žmones pirmiausia reikia paprašyti leidimo.
Su šventovės titulu tiesiogiai susijusi didelė Jono Krikštytojo ikona. Oficialus bažnyčios pasakojimas nurodo, kad jos savininkas Kęstutis atidavė atvaizdą Visagino parapijai ir paprašė melstis už širdies ligą turėjusią penkiametę dukrą. Bažnyčia šią istoriją pateikia kaip išklausytos maldos ir pasveikimo liudijimą; tai religinis parapijos pasakojimas, ne medicininio atvejo dokumentacija.
Oficialiame bažnyčios puslapyje pateiktoje nuotraukoje Jonas Krikštytojas pavaizduotas žaliu apsiaustu auksu ornamentuotame fone. Tiksli ikonos sukūrimo data, autorius ir ankstesnė kilmė tame apraše nenurodyti, todėl jų nereikėtų spėti vien pagal tapybos manierą. Interjere matoma daug kitų ikonų, bet jų taip pat negalima automatiškai vadinti istorinėmis ar stebuklingomis.
Savaitės pamaldų skelbimas yra patikimesnis už tariamą visos dienos darbo laiką
2026-07-19 tikrinant parapijos pradinį puslapį, jame jau buvo paskelbtos liepos 20-26 d. savaitės pamaldos: liturgija pirmadienį 09:00 ir penktadienį 09:00, akatisto malda penktadienį 17:30, sekmadienio išvakarių vigilija šeštadienį 16:30 ir sekmadienio pamaldos nuo 08:30. Tai artimiausios savaitės skelbimas, ne nekintamas metinis tvarkaraštis, todėl prieš kelionę reikia atverti naujausią parapijos puslapį.
Atskiro turistinio darbo laiko ir lankytojo bilieto parapija neskelbia. Patogiausia atvykti kiek anksčiau prieš viešai paskelbtas pamaldas arba po jų, tačiau atviros durys nereiškia, kad vykstant liturgijai galima laisvai vaikščioti ir fotografuoti. Jei interjeras yra svarbiausias kelionės tikslas, susisiekite su parapija oficialiame puslapyje nurodytu telefonu.
Parapija planuoja remontuoti laiptus, o oficialaus bebarjerio maršruto, lifto, pritaikyto tualeto ar rezervuotos vietos žmonėms su negalia aprašo rasti nepavyko. Lankytojams, kuriems reikia įėjimo be laiptų ar pagalbos, būtina iš anksto klausti parapijos apie dabartinę situaciją ir remonto poveikį.
Cerkvė įsiterpusi į gyvenamąjį kiemą, todėl oficiali turistinė automobilių aikštelė ar jos talpa neskelbiama. Automobilį palikite tik ženklais leidžiamoje vietoje, neužstatykite daugiabučių įvažiavimų ir neprivažiuokite prie pat durų pėsčiųjų taku. Išorei ir ramiam interjerui, jei jis atviras, pakanka 20-35 min.; dalyvaujant liturgijoje planuokite maždaug valandą.
