Anykščiai, Anykščių rajono savivaldybė
Anykščių rajonas
Neogotikinė dvibokštė bažnyčia su apžvalgos aikštele bokšte
Vilniaus g. 8, Anykščiai
55.52450, 25.10020
30-45 min. su lipimu į bokštą
gegužė-rugsėjis, kai lankoma bokšto apžvalgos aikštelė; giedras oras dėl panoramos
Anykščių bažnyčia, Šv. Mato bažnyčia, Anykščių Šv. Mato parapija
Aukščiausia dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra ryškiausia Anykščių miesto dominantė, stūksanti kairiajame Šventosios krante. Tai aukščiausia dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje: jos bokštai siekia 79 m, todėl matomi iš toli ir tapę miesto simboliu. Dėl tokio aukščio bažnyčia svarbi ne tik kaip sakralinis statinys, bet ir kaip kraštovaizdžio orientyras.
Bažnyčia neogotikinė, bazilikinio plano, trijų navų, su dviem bokštais. Ją verta apžiūrėti dvejopai: iš lauko, vertinant siluetą ir mastelį, ir iš vidaus, kur atsiskleidžia neogotikos erdvė bei sakralinis menas. Vienas iš bokštų pritaikytas lankymui, todėl bažnyčia siūlo ir retą galimybę pakilti aukštyn.
Statyba 1899-1909 metais
Panevėžio vyskupijos duomenimis, dabartinės bažnyčios projektą 1898 m. parengė Kauno gubernijos inžinierius Nikolajus Andrejevas, daugelio Lietuvos neogotikinių bažnyčių autorius. Bažnyčia statyta 1899-1909 m., statybai vadovavo meistras Ansulis, o lėšas skyrė tūkstančiai parapijiečių. VLE Anykščių statinį taip pat datuoja 20 amžiaus pradžia.
Bažnyčia konsekruota 1914 m. ir nuo tada pavadinta Šv. apaštalo evangelisto Mato vardu. Ji pakeitė ankstesnę 18 amžiaus klasicistinę mūrinę bažnyčią, nugriautą rengiantis naujajai statybai. Todėl Anykščių šventovė yra ne sena viduramžių bažnyčia, o brandus 20 amžiaus pradžios neogotikos pavyzdys.
Bokštai: nuo 84 iki 79 metrų
Bokštų istorija paaiškina jų dabartinę formą. Panevėžio vyskupija nurodo, kad pradžioje karūnuoti bažnyčios bokštai siekė net 84 m, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., besitraukianti vokiečių kariuomenė viršutines bokštų dalis susprogdino. Krintančios nuolaužos apgadino stogą ir skliautus.
Bokštai buvo atstatyti iki maždaug 1932 m., bet paprastesnės formos ir žemesni - 79 m aukščio. Todėl dabartinis bažnyčios siluetas yra pokario laikų rekonstrukcijos rezultatas, o pradinė puošnesnė viršūnių forma neišliko. Tai gera proga lankant pastebėti, kaip karai keitė net mūrinę architektūrą.
Apžvalgos aikštelė bokšte
2012 m. bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, viena įdomiausių Anykščių lankymo galimybių. Lankytojai kyla laiptais į maždaug 33 m aukštyje esančią apžvalgos vietą, o į viršutinę aikštelę dešiniajame bokšte užlipama 186 metaliniais laiptais; ji pasiekiama tiesiai po bažnyčios varpais. Nuo viršaus atsiveria plati Šventosios slėnio ir Anykščių panorama.
Apžvalgos aikštelė lankoma už bilietą, o jos darbo laikas paprastai sezoninis. Konkretų darbo laiką, sezoną ir kainas tyrimų metu rekomenduojama tikrinti oficialiai prieš kelionę, nes ši informacija keičiasi. Lipimas į bokštą yra fizinis potyris, todėl verta pasirinkti patogią avalynę.
Interjeras ir literatūrinis Anykščių kraštas
Bažnyčios viduje yra vertingo sakralinio meno: gotikinis didysis altorius atstatytas 1932 m. po gaisro, o nuo 20 amžiaus antros pusės interjeras papildytas naujais kūriniais; 1999 m. įrengti nauji vargonai. Tai daro bažnyčią svarbią ne tik architektūra, bet ir religinio meno paveldu.
Anykščiai garsūs literatūra, ir bažnyčia yra šios atminties kaimynystėje. VLE primena, kad su Anykščiais susiję rašytojai Antanas Baranauskas, sukūręs „Anykščių šilelį“, Jonas Biliūnas ir Antanas Vienuolis, o greta bažnyčios stovi paminklas Antanui Baranauskui. Todėl bažnyčią patogu lankyti kartu su literatūriniu Anykščių krašto maršrutu.
