Lankytinos vietos Lietuvoje

Meironių etnografinis kaimas - kaimas tarp ežerų, plukdantis bandą per ežerą

Meironių etnografinis kaimas - gyvas gatvinis Aukštaitijos kaimas tarp Lūšių, Asalnų ir Dringykščio ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Garsiausias jis dėl maždaug šimtmetį gyvuojančios tradicijos, vienintelės tokios Lietuvoje: per Sekmines vainikuoti galvijai plukdomi per ežerą į vasaros ganyklą. Greta vingiuoja Meironių pažintinis takas.

Vieta

Ignalinos rajono savivaldybė

Regionas

Aukštaitijos nacionalinis parkas

Tipas

Etnografinis (gatvinis) Aukštaitijos kaimas su pažintiniu taku

Adresas

Meironys, Ignalinos sen., Ignalinos r. (Aukštaitijos NP)

Koordinatės

55.33810, 26.07810

Kiek skirti laiko

pusdienis su pažintiniu taku ir Palūše

Geriausias metas

Sekminės - galvijų plukdymas; vasara

Vardai ir variantai

Meironys, Antadringė, Atadringė

Meironių etnografinis kaimas: kaimas tarp trijų ežerų

Meironių etnografinis kaimas - gyvas, senas Aukštaitijos kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, įsiterpęs tarp Lūšių, Asalnų ir Dringykščio ežerų, vos už 2 km nuo Palūšės. Tai gatvinis kaimas: sodybos išsirikiavusios palei vieną kelią, o jų aplinką saugo nacionalinis parkas.

Kaimas garsus ne muziejine ekspozicija, o gyvąja tradicija ir vieta. Senos medinės sodybos, ežerų apsuptis ir greta vingiuojantis pažintinis takas daro Meironis viena jaukiausių parko vietų.

Gatvinis Aukštaitijos kaimas

Meironys pirmą kartą paminėti 1554 m. Linkmenų dvaro inventoriuje senuoju Antadringės vardu, reiškiančiu „ant Dringio ežero”; vardas Meironys atsirado vėliau. Tai vienos gatvės, kadaise rėžinis kaimas - būdingas senosios Aukštaitijos kaimo planavimo pavyzdys.

Verta žinoti, kad Meironys nėra atskirai paskelbtas etnografinis ar urbanistinis draustinis - jo tradicinė struktūra saugoma būtent dėl to, kad kaimas yra nacionaliniame parke. Prie Lūšių ežero stovi medinių skulptūrų, sukurtų pagal vietos padavimus 1977 m. kūrybinėje stovykloje, takelis.

Sekminės: galvijų plukdymas per ežerą

Žymiausia kaimo ypatybė - maždaug šimtmetį gyvuojanti tradicija, kurią nacionalinis parkas vadina vienintele tokia Lietuvoje. Per Sekmines gėlių vainikais papuošti galvijai plukdomi per ežerą iš pakrantės sodybų į pusiasalyje esančią vasaros ganyklą, o rudenį parplukdomi atgal.

Karvės nėra keliamos plaustu - jos plaukia maždaug 50 m paskui valtį per Asalnų ežerą ir visą šiltąjį sezoną laisvai ganosi pusiasalyje. Sekminių dieną švenčiama lauke su pamaldomis, muzika ir šokiais.

Meironių pažintinis takas

Prie pat kaimo, palei Lūšių ežerą tarp Palūšės ir Meironių, vingiuoja Meironių pažintinis takas - vienas žinomiausių parko takų, 2021 m. atnaujintas ir pertvarkytas. Jis veda kalvotu, vietomis „amerikietiškų kalnelių” primenančiu reljefu.

Taką sudaro trys spalvomis žymėtos kilpos - maždaug 3,7 km, 5 km ir 5,5 km ilgio, todėl maršrutą galima rinktis pagal jėgas. Prie tako įrengta daug informacinių stendų.

Kaip aplankyti

Pats kaimas yra atvira, gyvenama vietovė - po jį galima vaikščioti ar pravažiuoti, tačiau svarbu gerbti privačias sodybas. Pažintinis takas nemokamas ir lankomas savarankiškai ištisus metus.

Norint pamatyti galvijų plukdymą, atvykti reikia per Sekmines (pavasarį), o tikslią programą verta pasitikrinti parko direkcijoje. Kelionę patogu derinti su Palūše, jos bažnyčia ir lankytojų centru bei kitomis parko vietomis.

Meironių etnografinio kaimo šaltiniai