Lietuvių mitologija
Lietuvių mitologija, Dievai, Deivės ir simboliai
Čia Lietuvių mitologija aiškinama kaip gyva kultūros sistema: per Dievus ir Deives, sakmes, šventvietes, dainų simbolius, kalendorines šventes, ugnį, vandenį, medžius ir senosios pasaulėžiūros pėdsakus.
Kaip skaityti Lietuvių mitologiją?
Senosios Lietuvių religijos ir mitologijos neįmanoma atkurti iš vieno šaltinio. Ji dėliojama iš kronikų, tautosakos, etnografijos, kalbos, vietovardžių ir papročių, todėl puslapiuose atskiriame geriau paliudytus vaizdinius nuo vėlyvų ar ginčijamų.

Pagrindinis Lietuvių mitologijos Dievybių sąrašas: Perkūnas, Dievas, Žemyna, Laima, Gabija, Saulė, Medeina, Velnias / Vėlinas ir kiti vardai.

Kaukai, vėlės, undinės, žaltvykslės, vilktakiai, baubai, milžinai, žaltys ir kitos sakmių, padavimų, namų, vandens, laukų bei nakties būtybės.

Saulė, Mėnulis, žaltys, ugnis, pasaulio medis, ąžuolas, liepa, vanduo, akmuo, javai, vainikas ir Rasos ženklai kaip raktai į dainas, šventes ir tautodailę.

Pasakos, sakmės, padavimai ir legendos kaip naratyvinis sluoksnis, jungiantis dievybes, būtybes, simbolius, vietas ir liaudies atmintį.
Svarbiausi Lietuvių mitologijos Dievai ir Deivės
Dievų ir Deivių sąrašas padeda susieti tradicijas, dainas, sutartines, šventvietes ir simbolius į vieną aiškesnį Lietuvių mitologijos vaizdą.

Perkūnas yra vienas ryškiausių Lietuvių ir baltų mitologijos Dievų: griaustinio, žaibo, audros ir lietaus valdovas, tautosakoje persekiojantis Velnią, saugantis…

Dievas senovės Lietuvių religijoje yra aukščiausioji dangaus Dievybė (manoma, tapatintina su Andaju); tautosakoje jis virsta Dievu seneliu, kuriančiu pasaulį,…

Velnias Lietuvių tautosakoje yra dažniausia mitinė chtoninė būtybė, kurios provaizdis siejamas su senesniu požemio Dievu Vėlinu – mirusiųjų, gyvulių, turtų,…

Žemyna yra senovės Lietuvių žemės Deivė, daranti žemę vaisingą ir globojanti javus, vaisius, gyvulius bei žmones; jai aukota pradedant ir baigiant žemės ūkio…

Laima (Laimė, Laimės Motė) yra baltų gimimo ir lemties Deivė: rūpinasi nėščiosiomis, padeda gimdyti ir lemia naujagimio dalią; tikėta, kad savo laimę turi…

Gabija yra Lietuvių namų ugnies, židinio ir šventos ugnies globėja.

Saulė Lietuvių ir baltų mitologijoje yra dangaus šviesos, šilumos, gyvybės ir dienos ciklo Deivė.

Mėnuo (Mėnulis) yra Lietuvių dangaus šviesulio Dievas, tautosakoje vedęs Saulę ir nubaustas Perkūno už neištikimybę su Aušrine; jis siejamas su nakties šviesa,…
Būtybės ir simboliai
Laumės, kaukai ir aitvarai gyvena sakmėse, o žaltys, ąžuolas ir Saulės ratas – dainose, audiniuose ir šventėse. Abi skiltys papildo Dievybių pasaulį.

Kaukai Lietuvių mitologijoje yra mažos mitinės būtybės, siejamos su namų skalsa, javais, gyvuliais, požemiu ir paslaptinga nauda žmogaus ūkiui.

Vėlės Lietuvių mitologijoje yra mirusiųjų sielos arba dvasios, susijusios su protėvių atminimu, Vėlinėmis, kapinėmis, namais ir žmogaus pomirtinės būties…

Undinė Lietuvių ir platesnėje Europos tautosakoje yra vandens būtybė, dažnai vaizduojama kaip graži moteris, susijusi su ežerais, upėmis, viliojimu ir vandens…

Vandenis ir Vandenė yra vandens dvasių ar vandens būtybių vardai, kuriais galima apibūdinti vietinius upių, ežerų, šaltinių ir gelmių mitinius vaizdinius.

Rūta yra ryškiausias Lietuvių mergystės ir nekaltybės augalas - daugiausiai apdainuotas tautosakoje žalias žolynas, kurio darželis ženklina merginos jaunystę, o…

Ožys Lietuvių tautosakoje siejamas su Perkūnu - dangaus Dievo vežimą sakmėse traukia ožiai - ir su vaisingumo bei derliaus apeigomis; per Užgavėnes ožio kaukė…

Varna ir varnas Lietuvių tautosakoje yra mirties, lemties ir pranašystės paukščiai - juodi, dvėseliena mintantys, prie namų ir kapinių besisukantys; varnas…

Pelėda Lietuvių ir prūsų tautosakoje yra nakties bei lemties paukštis - jos ūbavimas prie namų laikytas mirties ar ligos pranašu; kartu ji dviprasmė, nes…