Vardai, pasakojimai ir ženklai
Lietuvių mitologija
Raskite pažįstamą vardą arba sekite ryšius tarp Dievybių, sakmių, simbolių ir gyvų tradicijų. Mitologija čia aiškinama kaip gyva kultūros sistema: per dangų ir žemę, ugnį, vandenį, medžius ir metų ratą.
Dangus, žemė ir namai
Svarbiausi Dievai ir Deivės
Perkūnas, Žemyna, Laima ar Gabija – vardai, kurie kartojasi dainose, sakmėse ir papročiuose. Kiekvieno puslapyje rasite sritis, simbolius ir šaltinių liudijimus.
Vienas ryšys – keturi atradimai
Nuo Perkūno iki pavasario šventės
Mitologiją lengviau suprasti matant, kaip vienas vaizdinys pasirodo skirtinguose pasakojimuose ir papročiuose: Dievas, jo medis, sakmė ir šventė. Pasirinkite žingsnį arba skaitykite iš eilės.
Sakmės ir ženklai
Būtybės ir simboliai
Kaukai, vėlės ir undinės gyvena sakmėse, o rūta, ožys ar pelėda – dainose, audiniuose ir šventėse. Abi skiltys papildo Dievybių pasaulį.
Šaltiniai
Kaip skaityti Lietuvių mitologiją?
Senosios Lietuvių religijos ir mitologijos neįmanoma atkurti iš vieno šaltinio. Jos vaizdas dėliojamas iš kronikų, tautosakos, etnografijos, kalbos, vietovardžių ir papročių.
Rašytiniai liudijimai – kronikos, misionierių ir keliautojų pasakojimai – dažnai užrašyti svetimomis akimis ir gerokai vėliau nei aprašomi tikėjimai. Dainos, sakmės, papročiai ir vietovardžiai išsaugojo daug senųjų vaizdinių, tačiau jie keitėsi kartu su žmonių gyvenimu ir dažnai susipynė su krikščioniškomis šventėmis.
Todėl puslapiuose atskiriame geriau paliudytus vaizdinius nuo vėlyvų ar ginčijamų ir prie kiekvieno straipsnio pateikiame naudotus šaltinius.
Sąsajos
Mitologija dainose, sutartinėse ir šventėse
Mitologijos temos kartojasi dainose, sutartinėse ir tradicijose per Saulę, Mėnulį, ąžuolą, liepos medį, ugnį, vandenį, vainiką, paukščius ir metų ratą.
