- Vieta
- Panevėžio miesto savivaldybė
- Regionas
- Panevėžys
- Tipas
- veikiantis istorinis knygynas 1890-1900 m. pastatytame kultūros paveldo name
- Adresas
- Respublikos g. 21, Panevėžys
- Koordinatės
- 55.73015, 24.35955
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min. knygynui ir fasadui; 1-2 val. su kiemeliu bei artimiausiomis centro kultūros vietomis
- Geriausias metas
- knygyno darbo metu dienos šviesoje; prieš vykdami tikrinkite tos dienos grafiką ir kiemelio prieinamumą
Juozo Masiulio knygynas, Masiulio knygynas, Pirmasis lietuviškas knygynas Panevėžyje, J. Masiulis Bookshop
Tai veikiantis knygynas, ne muziejus: užeikite kaip skaitytojas, o istorijos ieškokite detalėse
Respublikos g. 21 durys veda į privačią knygų parduotuvę, kuri kasdienę prekybą tęsia istoriniame name. Atskiro lankytojo bilieto, nuolatinės muziejinės ekspozicijos ar laisvai pasirenkamos ekskursijos oficialiuose puslapiuose nenurodyta. 2026 m. liepos 18 d. knygyno svetainė skelbė darbo laiką pirmadieniais-penktadieniais 9.00-18.00, šeštadieniais 9.00-14.00, sekmadieniais nedirbama, tačiau prieš kelionę grafiką būtina patikrinti dar kartą.
Knygų lentynos ir vitrinos tebėra pagrindinė vietos paskirtis, bet prekybos salėje išliko keli svarbūs atminties sluoksniai. Panevėžio miesto savivaldybės 120-mečio pranešime nurodyti tarpukariu knygyną puošęs Vytauto Didžiojo portretas ir dar prieš Antrąjį pasaulinį karą nutapytas Juozo Masiulio atvaizdas. 1982 m. interjerui sukurtas keramiko Rimanto Skuodžio aštuonių dekoratyvinių plokščių pano Laiko mozaika. Tai veikiančios parduotuvės dalys, todėl dėl konkretaus kūrinio apžiūros ar fotografavimo mandagiai klauskite darbuotojo.
Lauke pirmiausia apžiūrėkite kampinį frontoną, balustrados atkarpas, atverstą knygą primenantį ženklą su 1905 m. data, fasado užrašą ir dvi Juozui Masiuliui skirtas memorialines lentas. Rytiniame fasade taip pat įkomponuotas Skuodžio bareljefas Metraštininkas. Knygyno vertė slypi ne vien atskirame eksponate, o retame sutapime: tas pats kampinis namas tebėra naudojamas pagal istoriškai susiklosčiusią prekybinę ir knygyno paskirtį.
1890, 1904 ir 1905 metai žymi tris skirtingus virsmo iš slaptos prekybos į legalų knygyną etapus
Kultūros vertybių registro aprašas Juozo Masiulio prekybą įvairiomis prekėmis ir draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą šiame pastate sieja jau su 1890 m. Šios datos nereikėtų laikyti legalaus lietuviško knygyno įkūrimo metais. Ji žymi ankstesnę parduotuvę ir pogrindinę veiklą tuo metu, kai Rusijos imperijoje lietuviški leidiniai lotyniškais rašmenimis buvo uždrausti.
Oficiali knygyno istorija nurodo, kad Masiulis priklausė Garšvių knygnešių draugijai ir palaikė ryšius su kunigu Jonu Karbausku. 1904 m. gegužės 7 d. panaikinus spaudos draudimą, knygoms legaliai pardavinėti dar reikėjo carinės valdžios leidimo. 1905 m. lietuviška spauda jau skelbė apie Bajorų, vėliau Respublikos, gatvėje veikiantį J. Masiulio knygyną, todėl būtent 1905-ieji laikomi jo įkūrimo metais.
Pilnas ankstyvasis pavadinimas buvo Juozo Masiulio knygynas, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrova. Čia prekiauta lietuvių ir kitų kalbų literatūra, maldaknygėmis, devocionalijomis, rašymo reikmenimis, žvakėmis ir kitomis kasdienėmis prekėmis. 1912 m. asortimentą jau sudarė daugiau kaip 1 000 pavadinimų leidinių. Tai paaiškina, kodėl vieta buvo ir komercinė įmonė, ir lietuviško rašto sklaidos centras.
Juozas ir Juozapota Masiuliai kūrė ne tik šeimos verslą, bet ir tarpukario Panevėžio pilietinį gyvenimą
Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Prastavonių kaime ir buvo pakrikštytas kitą dieną. Oficiali knygyno istorija specialiai pataiso dažną kovo 7-osios klaidą: tai krikšto, ne gimimo data. Iš tėvų ūkio persikėlęs į Panevėžį jis mokėsi prekybos seserų Jokubaičių namuose, vėliau dirbo kartu su dėde Vincu Kuzma ir nuo maisto prekių palaipsniui perėjo prie labiausiai jį traukusių knygų.
1908 m. Masiulis vedė Juozapotą Kuzmaitę. Abu sutuoktiniai dirbo knygyne, o po Pirmojo pasaulinio karo grįžę iš Smolensko verslą plėtė ryšiais su Latvijos, Vokietijos ir Prancūzijos knygynais. Tarpukariu čia dirbo aštuoni darbuotojai, gyvenę antrame aukšte ir maitinami šeimininko lėšomis. Juozapota 1919-1921 m. dirbo pirmojoje Panevėžio miesto taryboje, o jų duktė Ona į šeimos knygyną atėjo 1932 m.
Juozas Masiulis rėmė Šv. Vincento ir Pauliaus draugiją, skautus, savanorius ugniagesius ir būsimos Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros statybą, o 1931 ir 1934 m. buvo išrinktas į miesto tarybą. Jo biografijoje būta ir prievartos: 1919 m. Raudonoji armija jį paėmė įkaitu, jis kalintas Panevėžio kalėjime ir paleistas už užstatą. Masiulis mirė 1940 m. kovo 26 d., sovietinės okupacijos pradžioje, kai šeimos ir knygyno istorija netrukus buvo nutraukta jėga.
Nacionalizacija nutraukė nuosavybės tęstinumą, bet knygyno funkcija ir istorinis vardas vėliau sugrįžo
Pirmosios sovietinės okupacijos metais knygynas nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo tose pačiose patalpose veikė Panevėžio centrinis knygynas, todėl knygų prekybos funkcija išliko, tačiau Masiulių šeima, nuosavybė ir istorinis įmonės vardas nebuvo tęsiami nepakeisti. Ši skirtis svarbi vertinant dažnai kartojamą nepertraukiamos istorijos teiginį.
1982 m. vidaus rekonstrukcija paliko Laiko mozaiką ir fasado Metraštininką. 1992 m. sugrąžintas Juozo Masiulio knygyno vardas, o pastatas grąžintas įkūrėjo sūnui Jonui Masiuliui. Po jo mirties 1995 m. pastatą paveldėjo duktė Karolina Masiulytė-Paliulienė, 1996 m. namas renovuotas, o 2004 m. atidengta steigėjui skirta lenta. 2005 m. verslą įsigijo Alma littera, 2015 m. Paliulių šeima jį vėl perėmė.
Panevėžio miesto savivaldybė 2025 m. knygyną pristatė kaip vieną seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje ir minėjo jo 120-metį. Tai tikslesnė formuluotė negu besąlygiškai vadinti jį seniausiu nepakitusiu Lietuvos knygynu: išliko vieta, knygyno paskirtis ir atkurta šeimos tradicija, bet okupacija pakeitė vardą bei nuosavybę. 2026 m. liepos 18 d. oficiali elektroninė parduotuvė ir fizinio knygyno darbo laikas tebebuvo skelbiami.
KVR kodu 36143 saugomas istorizmo pastatas atskleidžia ir prieškarinį, ir sovietmečiu pakeistą fasadą
J. Masiulio knygynas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2011 m. kaip vietinio reikšmingumo pavienis nekilnojamojo paveldo objektas, turintis architektūrinę ir istorinę vertę. Registras statybą datuoja 1890-1900 m. ir aprašo dviejų aukštų namą su mansarda, rūsiu po pietvakarine dalimi, kompaktišku trapecijos planu ir daugiašlaičiu stogu. Pastatas formuoja Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankryžos kampą.
Fasadų stilistika yra istorizmo. Vertingos dekoratyviosios dalys yra kampinis ir rytinio fasado frontonai, tarpaukštiniai bei pastogės karnizai, skirtingų formų langų ir durų angos, taip pat baliustrada abipus kampinio frontono. Iki Antrojo pasaulinio karo jos stulpelius puošė vazos, o pats namas buvo vadinamojo plytų stiliaus ir turėjo daugiau mūro puošybos. Sovietmečiu fasadas nutinkuotas, dalis pirmojo aukšto angų pakeista, todėl dabartinė kreminė ir rausva išvaizda nėra tikslus 1905 m. vaizdas.
Registras kaip vertingas konstrukcijas nurodo kapitalines plytų sienas, Akermano skliautus ir arkines rūsio nišas. Tai nėra pažadas, kad lankytojas gali patekti į rūsį: oficialus kasdienio lankymo maršrutas po šias patalpas neskelbiamas. Saugiausias būdas skaityti pastatą yra pradėti nuo viešo eksterjero, tada parduotuvės darbo metu užeiti į prekybos salę ir dėl neviešų erdvių nekurti muziejui būdingų lūkesčių.
Kiemelio Slaptoji mokykla sujungia knygyną su spaudos draudimo istorija ir trumpu kultūros maršrutu
Per 120-mečio programą 2025 m. birželį knygyno kiemelyje atidaryta skulptoriaus Romualdo Kaminsko meninė instaliacija Slaptoji mokykla. Dabartinėje oficialioje knygyno svetainėje atskiras lietuviškas ir angliškas puslapis aiškina matomą sceną, tačiau nenurodo savarankiško kiemelio darbo laiko. Prieš specialiai dėl instaliacijos vykdami pasiteiraukite, ar tą dieną kiemas atviras.
Scena vaizduoja daraktorių, arba vargo, mokyklą, kokios Lietuvoje slapta veikė per 1864-1904 m. spaudos draudimą. Oficialus paaiškinimas knygnešius, tarp jų Masiulį, sieja su lietuviškų leidinių gabenimu iš Karaliaučiaus, o valstiečius - su pačių samdytais mokytojais, mokiusiais vaikus gimtąja kalba. Vaikus mokantis kunigas simbolizuoja slaptas mokyklas kūrusį Joną Katelę; taip pat primenama, kad daraktorės darbą dirbo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Patogus centro maršrutas prasideda knygyne, kitoje sankryžos pusėje tęsiasi Panevėžio fotografijos galerijoje, o toliau veda į Panevėžio kraštotyros muziejų ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką. Kristaus Karaliaus katedra papildo būtent Masiulio mecenatystės temą. Oficialiuose knygyno puslapiuose neradau bendros fotografavimo, parkavimo ar bepakopio patekimo schemos, todėl konkretų poreikį verta iš anksto aptarti telefonu; žemėlapio taškas žymi Respublikos g. 21 pastatą, ne atskirą kiemo vartų įėjimą.
