Gamtos paminklai ir geologija

Ginučių ąžuolynas - reliktinė ąžuolų giraitė tarp Linkmeno ir Asėko ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai reta medžiais apaugusi ganykla, kadaise stebinusi botanikus retų augalų gausa. Uždraudus ganymą giraitė buvo apaugusi, o pagal LIFE projektą galvijai į ją sugrąžinti 2024 m., po beveik pusės amžiaus pertraukos.

Jiesios kraštovaizdžio draustinis (447 ha, įsteigtas 1960 m.) saugo Jiesios slėnio atodangas ir erozinius šlaitus prie Nemuno Kaune. Napoleono kalnas - tai I tūkstantmečio Jiesios piliakalnis (45 x 22 m aikštelė, 63,6 m aukštis), siejamas su 1812 m. prancūzų kariuomenės žygiu.

Karvės ola yra garsiausia Biržų krašto karstinė smegduobė: beveik apskrita gipso ir dolomito sluoksniuose susidariusi įgriuva su požemine ertme ir urvais.

Kauno marių regioninio parko skardžiai yra ne vienas objektas, o marių pakrančių atodangų, konglomeratų, griovų ir regyklų sistema, kurioje Nemuno slėnio geologija susitinka su žmogaus sukurtu Kauno marių kraštovaizdžiu.

Mikierių atodanga, dar pristatoma kaip apžvalgos aikštelė Skardis, yra viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų Anykščių regioniniame parke.

Mokas ir Moko Sūnus yra du dideli rieduliai Šaltupės miške prie Sukinių, siejami su padavimais apie Mokų šeimą, senąja atmintimi ir archeologiniais tyrimais.

Pasvalio smegduobių parkas yra 2004 m. pradėtas tvarkyti ir 2009 m. atvertas 8 ha miesto parkas buvusiose Avižonio duobėse, kur vienoje vietoje matyti keliasdešimt skirtingo amžiaus karstinių smegduobių, gipso karsto reljefas, amfiteatras didžiausioje duobėje ir B. Brazdžionio paminklas.

Puntuko akmuo yra vienas garsiausių Lietuvos riedulių: ledyno atneštas rapakivio granitas prie Anykščių, išgarsėjęs Dariaus ir Girėno bareljefu bei padavimais.

Puntuko brolis, arba Pašventupio akmuo, yra didelis ledyninis riedulys dešiniajame Šventosios krante, Anykščių šilelyje. Jis mažiau garsus už Puntuką, bet svarbus kaip geologinis gamtos paminklas, mitologinė vieta ir kraštovaizdžio objektas.

Stelmužės ąžuolas yra seniausiu Lietuvos ąžuolu laikomas paprastasis ąžuolas, saugomas kaip gamtos paminklas ir botaninis gamtos paveldo objektas Stelmužės kaime.

Tabokinės atodanga - vėlyvojo devono dolomito siena kairiajame Nemunėlio krante, prie pat Latvijos sienos, Biržų regioniniame parke. Iki 11,2 m aukščio ir apie 130 m ilgio atodanga atveria Įstro ir Tatulos svitų dolomitus su kriaukliautų gyvūnų atspaudais; tai vienas raiškiausių Biržų karsto krašto geologinių objektų.

Varniškių ąžuolų puslapis remiasi oficialiai patvirtintu Varniškių II ąžuolu - per 400 metų senumo paprastuoju ąžuolu Aukštaitijos nacionaliniame parke, kurio kamieno apimtis siekia 5,7 m, o aukštis - 22 m.

Vetygalos atodanga - apie 26 m aukščio geologinė atodanga dešiniajame Šventosios krante, Anykščių regioniniame parke. Joje atsiveria reti ikikvarteriniai sluoksniai - nuo ledynmečio dangos iki vėlyvojo devono smėlio su žėručio plokštelėmis; su šio slėnio devono uolienomis siejami ir seniausi Lietuvoje rasti šarvuotųjų žuvų liekanų radiniai.

Žagarės ozas yra ledynmečio suformuota smėlio, žvyro ir gargždo ketera Žagarės regioniniame parke, kurios vaizdingiausia dalis susijusi su Žvelgaičio piliakalniu ir 3,6 km pažintiniu taku.

Žalsvasis šaltinis Pasvalyje - karstinė mineralinio vandens versmė, prasiveržusi per smegduobės įgriuvą. Žalsvą atspalvį jam suteikia pilkai žalsvos nuosėdos, o vanduo kvepia siera; po šaltiniu slypi giliausias Lietuvoje - apie 20 m - povandeninis urvas. Tai vienas savičiausių Šiaurės Lietuvos karsto krašto gamtos paminklų.

Barstyčių, arba Puokės, akmuo yra didžiausias Lietuvos riedulys: apie 680 tonų masės ledynmečio atneštas granitas Puokės kaime, Skuodo rajone.

Menčių klinčių karjeras Akmenės rajone yra viena įspūdingiausių Lietuvos industrinės geologijos vietų: čia matyti viršutinio permo klinčių atodangos, dirbtiniai vandens telkiniai ir milžiniška kasybos technika, tačiau savarankiškas lankymas oficialiai draudžiamas.

Mingėlos ąžuolas yra saugomas botaninis gamtos paminklas Plungės rajone, enciklopediniai šaltiniai įvardytas tarp šešių rajono botaninių gamtos paminklų. Šį medį svarbu skirti nuo Mingės kaimo Nemuno deltoje.

Pagramančio atodanga - 29-31 m aukščio ir 203 m ilgio erozinis Akmenos skardis Pagramančio regioniniame parke, nuo 2016 m. geologinio gamtos paveldo objektas, kuriame atsidengia kelių ledynmečių moreninės nuogulos.

Papilės atodanga prie Ventos - vienas svarbiausių Lietuvos geologinių gamtos paminklų, kur paviršiuje atsidengia 164-155 mln. metų senumo juros periodo uolienos su gausybe amonitų bei belemnitų; nuo 2006 m. ji pritaikyta lankymui ir apsaugota stogine.

Šaltinis Laumės pėda yra nedidelis, bet įtaigus Žemaitijos gamtos objektas prie Biržuvėnų: kalvos šlaito papėdėje trykštančios versmelės, pėdą primenanti šaltiniuota dauba ir Virvytės slėnis jungia gamtą su sakmišku vardu.

Šilalės kūlis yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių Skuodo rajone: rapakivi granito akmuo prie Šakalės upelio, kurio mastelis, pavadinimas ir aplinkos akmenų tradicija jungia geologiją su Žemaitijos kultūriniu kraštovaizdžiu.

Gaidžių kopa, dar vadinama Klonių kalnu, yra žemyninė smėlio kopa Dzūkijos nacionaliniame parke, Marcinkonių pakraštyje. Tai atvira, vis dar vėjo pustoma smėlio kalva miške - tarsi paplūdimys be jūros, susiformavęs po ledynmečio. Kitos Dzūkijos žemyninės kopos jau apaugusios, todėl Gaidžių kopa išsiskiria.

Juozapinės kalnas (292,83 m) Medininkų aukštumoje, Vilniaus rajone, ilgą laiką buvo laikomas aukščiausia Lietuvos vieta, kol 2004 m. netoliese rastas truputį aukštesnis Aukštojas. Ant kalvos stovi paminklinis akmuo karaliui Mindaugui, įrengtas žiedinis takas, o pati vieta yra Juozapinės geomorfologinio draustinio dalis.

Neries regioninio parko skardžiai yra Neries kilpų, terasų, atodangų, konglomeratų, raguvų ir regyklų sistema tarp Vilniaus ir Kernavės, kurią geriausia pažinti per Paneriškių regyklą, Karmazinų taką ir Dūkštos apylinkes.

Skališkių uola yra reta konglomerato uola ir olos tipo niša prie dešiniojo Neries kranto netoli Liucionų, žinoma dėl lašančių „olos ašarų“ ir sakralinės vietos tradicijos.

Skroblaus versmės prie Margionių yra Skroblaus ištakų zona su Bobos Daržo šaltiniu, 5,64 ha termokarstiniu duburiu, šaltu skaidriu vandeniu ir 13 km Skroblaus pažintiniu taku.

Škėvonių atodanga yra 31 m aukščio ir daugiau kaip pusės kilometro ilgio Nemuno skardis prie Birštono, atveriantis ledynmečių sluoksnius ir Nemuno kilpų kraštovaizdį.

Švendubrės Velnio akmuo yra 6,29 m ilgio gamtos paveldo riedulys Raigardo slėnyje prie Druskininkų, kur granitognaiso luitas su iškaltomis dubutėmis susilieja su padavimais apie velnią, norėjusį užtvenkti Nemuną.

Ūlos akis yra Dzūkijos nacionalinio parko šaltinis, kuriame vanduo kyla iš giluminių sluoksnių ir nuolat kunkuliuodamas judina smėlį mažame sufoziniame duburyje.

Velnio duobė yra viena įspūdingiausių Lietuvos daubų Aukštadvario regioniniame parke: apie 40-42 m gylio piltuvo formos gamtos paminklas su pelkėtu dugnu.

Balbieriškio atodanga - apie 40 m aukščio ir net 1,7 km ilgio geologinis gamtos paminklas Nemuno kairiajame krante, Nemuno kilpų regioniniame parke. Joje matyti ledynmečio molių ir moreninio priemolio sluoksniai, o virš atodangos įrengta apžvalgos aikštelė atveria plačią Nemuno kilpos panoramą.

Ožkų pečius yra Verknės dešiniojo šlaito konglomerato gamtos paminklas Nemuno kilpų regioniniame parke, geriausiai suprantamas kaip trapus erozinio skardžio darinys, o ne laipiojimo objektas.

Vištyčio akmuo yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių ir svarbus Vištyčio regioninio parko mitologinis objektas su viršuje esančiu dubeniu, vadinamu Velnio pėda.

Kintų didžioji tuja - prie Kintų girininkijos auganti didžioji tuja (Thuja plicata), laikoma aukščiausia Lietuvoje ir viena aukščiausių Europoje. Apie 19,5 m aukščio medis nuo 1987 m. saugomas kaip respublikinės reikšmės gamtos paminklas ir yra ryškus Kintų miestelio ženklas kelyje tarp Vydūno kultūros centro, liuteronų bažnyčios ir Kuršių marių.

Raganų eglė yra daugiakamienė sena paprastoji eglė Vilkyškių miške, Rambyno regioniniame parke. Apie 80 cm aukštyje jos kamienas išsišakoja į keliolika stiebų, todėl medis atrodo kaip miško skulptūra ir 2017 m. išrinktas Lietuvos metų medžiu.