Kelionės po Lietuvą
Gamtos paminklai ir geologija
Kataloge – 111 vietų
Puntuko akmuo, stačios upių atodangos, ledynų supilti ozai ir mitais apipinti rieduliai – Lietuvos geologija pasakoja apie ledynmetį, o tautosaka tuos pačius akmenis pavertė velnių neštais ir suakmenėjusiais žmonėmis. Todėl Gamtos paminklai čia beveik visada turi dvigubą – Gamtinę ir mitologinę – biografiją.
Šioje skiltyje – 111 Gamtos paminklų ir geologijos objektų puslapiai su moksliniu paaiškinimu, padavimais ir lankymo informacija.
Aukštaitija
Akmuo Rapolas - didelis gamtos paminklas dešiniajame Linkavos upelio krante Krekenavos regioniniame parke.
Alkūnų miške augantis paprastasis ąžuolas yra 30 m aukščio, 2 m skersmens, o jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 6,44 metro.
Atodanga Skalių kalnas, dar vadinama Stipinų atodanga, yra valstybės saugomas devono dolomito pjūvis dešiniajame Mūšos krante Pasvalio rajone.
Baltasis Barklainių šaltinis yra nedidelis kylantis karstinis šaltinis pievoje prie pat Orijos kairiojo kranto Daujėnų seniūnijoje.
Barboros akmuo, dar vadinamas Mackeliškių akmeniu, slypi drėgname Butleriškių miške maždaug 5 km į pietus nuo Troškūnų.
Bartkuškio kopa yra atvira žemyninė smėlio kalva Bartkuškio miško viduryje, Jauniūnų seniūnijoje.
Bradesių ąžuolas yra daugiau kaip 500 metų amžiaus paprastasis ąžuolas Bradesių kaimo pietuose, Sartų regioniniame parke.
Čiobiškio urvas yra Rynos upelio šlaite susidaręs 9 m ilgio erozinis urvas su dviem angomis, išgraužtas susicementavusiame smiltainyje.
Daniliškio liepų alėja - svarbiausias išlikęs buvusio Daniliškio dvaro parko želdinių akcentas ir valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.
Daumantų atodanga yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas dešiniajame Šventosios slėnio šlaite prie Daumantų kaimo, Anykščių regioniniame…
Dubravos arboretumas yra apie 47,79 ha ploto dendrologinė kolekcija Girionių ir Vaišvydavos apylinkėse, Kauno marių regioniniame parke.
Dubravos miške greta išaugo paprastasis ąžuolas ir paprastoji pušis.
Elmės šešiakamienis ąžuolas auga Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje, Anykščių regioninio parko miško aplinkoje.
Gastilionių atodanga yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas dešiniajame Kauno marių krante.
Ginučių ąžuolynas - reliktinė ąžuolų giraitė tarp Linkmeno ir Asėko ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Jiesios kraštovaizdžio draustinis (447 ha, įsteigtas 1960 m.) saugo Jiesios slėnio atodangas ir erozinius šlaitus prie Nemuno Kaune.
Kalnelio daugiakamienė pušis - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Kalnelyje, prie Nevėžio.
Karvės ola yra garsiausia Biržų krašto karstinė smegduobė: beveik apskrita gipso ir dolomito sluoksniuose susidariusi įgriuva su požemine ertme ir urvais.
Kauno marių regioninio parko skardžiai yra ne vienas objektas, o marių pakrančių atodangų, konglomeratų, griovų ir regyklų sistema, kurioje Nemuno slėnio…
Krokulės, oficialiai Lygamiškio, šaltinis trykšta drėgnoje Šventosios slėnio dauboje netoli Užpalių.
Lino verdenės šaltinis trykšta pušyno šlaito papėdėje, Sėtikio ežero rytiniame krante Sirvėtos regioniniame parke.
Medžiukalnio šaltinis trykšta mišriame miške, fliuvioglacialinės kalvos šlaite tarp Balčio ir Dringio ežerų.
Mikalojaus Daukšos ąžuolas Babėnuose yra seniausiu Kėdainių miesto ąžuolu laikomas botaninis gamtos paveldo objektas.
Mikierių atodanga, dar pristatoma kaip apžvalgos aikštelė Skardis, yra viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų Anykščių regioniniame parke.
Mokas ir Moko Sūnus yra du dideli rieduliai Šaltupės miške prie Sukinių, siejami su padavimais apie Mokų šeimą, senąja atmintimi ir archeologiniais tyrimais.
Pasvalio smegduobių parkas yra 2004 m. pradėtas tvarkyti ir 2009 m. atvertas 8 ha miesto parkas buvusiose Avižonio duobėse, kur vienoje vietoje matyti…
Puntuko akmuo yra vienas garsiausių Lietuvos riedulių: ledyno atneštas rapakivio granitas prie Anykščių, išgarsėjęs Dariaus ir Girėno bareljefu bei padavimais.
Puntuko brolis, arba Pašventupio akmuo, yra didelis ledyninis riedulys dešiniajame Šventosios krante, Anykščių šilelyje.
Puziniškio ąžuolas yra vienišas paprastasis ąžuolas Puziniškio kaimo pietiniame pakraštyje, ant stataus šlaito prie sąsmaukos tarp Asalnų ir Asalnykščio ežerų.
Skudutiškio šaltinis trykšta miško aikštelėje prie valstybės saugomo Skudutiškio akmenų ir šaltinio komplekso, maždaug 700 m į šiaurės vakarus nuo Skudutiškio…
Stelmužės ąžuolas yra seniausiu Lietuvos ąžuolu laikomas paprastasis ąžuolas, saugomas kaip Gamtos paminklas ir botaninis Gamtos paveldo objektas Stelmužės…
Švenčiuliškių pušis - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Krekenavos regioniniame parke.
Tabokinės atodanga - vėlyvojo devono dolomito siena kairiajame Nemunėlio krante, prie pat Latvijos sienos, Biržų regioniniame parke.
Varniškių ąžuolų puslapis remiasi oficialiai patvirtintu Varniškių II ąžuolu - per 400 metų senumo paprastuoju ąžuolu Aukštaitijos nacionaliniame parke, kurio…
Vetygalos atodanga - apie 26 m aukščio geologinė atodanga dešiniajame Šventosios krante, Anykščių regioniniame parke.
Žagarės atodanga yra ne natūralus upės skardis, o U formos buvusio dolomito karjero sienelių sistema Žagarės šiaurėje.
Žagarės ozas yra ledynmečio suformuota smėlio, žvyro ir gargždo ketera Žagarės regioniniame parke, kurios vaizdingiausia dalis susijusi su Žvelgaičio…
Žaisos šaltinis yra miškingame Kauno marių regioninio parko pakraštyje, prie Laumėnų trasos ir Žaisos įlankos.
Žalsvasis šaltinis Pasvalyje - karstinė mineralinio vandens versmė, prasiveržusi per smegduobės įgriuvą.
Žiegždrių liepa auga Žiegždrių kaime, ant Kauno marių šlaito, Samylų seniūnijoje.
Žemaitija
Barstyčių, arba Puokės, akmuo yra didžiausias Lietuvos riedulys: apie 680 tonų masės ledynmečio atneštas granitas Puokės kaime, Skuodo rajone.
Dauginčių atodanga yra 22 m aukščio ir 44 m ilgio Minijos ardomas skardis, kurio nuogulų sluoksniai liudija paskutinių apledėjimų paliktą Žemaitijos reljefą.
Genių atodanga yra 160 m ilgio ir 24-25 m aukščio aktyvus Jūros dešiniojo kranto skardis.
Gražusis Plauginių miško ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Dubysos regioniniame parke, prie Raseinių-Šiluvos kelio esančiame…
Jūkainių geomorfologinis draustinis Raseinių rajone saugo Žemaičių prieškalvėms būdingas apskalautų moreninių gūbrių sališkas liekanas. 1992 m. įsteigtas…
Juodasis (Meilės) akmuo, dar vadinamas Žibikų, Viekšnių ar Didžiuoju akmeniu, yra didelis plokščias riedulys Žibikų miške prie Viekšnių.
Kriaučiaus akmuo Vileikiuose yra trečias pagal dydį Lietuvos riedulys. 7,84 m ilgio, 7,65 m pločio, daugiau kaip 4 m aukščio ir 356 tonas sveriantis biotitinis…
Menčių klinčių karjeras Akmenės rajone yra viena įspūdingiausių Lietuvos industrinės geologijos vietų: čia matyti viršutinio permo klinčių atodangos, dirbtiniai…
Mingėlos ąžuolas yra saugomas botaninis Gamtos paminklas Plungės rajone, enciklopediniai šaltiniai įvardytas tarp šešių rajono botaninių Gamtos paminklų.
Pagramančio atodanga - 29-31 m aukščio ir 203 m ilgio erozinis Akmenos skardis Pagramančio regioniniame parke, nuo 2016 m. geologinio Gamtos paveldo objektas,…
Papilės atodanga prie Ventos - vienas svarbiausių Lietuvos geologinių Gamtos paminklų, kur paviršiuje atsidengia 164-155 mln. metų senumo juros periodo uolienos…
Skaudvilės atodanga yra Ančios upės suformuotas skardis šiauriniame miesto pakraštyje.
Šaltinis Laumės pėda yra nedidelis, bet įtaigus Žemaitijos Gamtos objektas prie Biržuvėnų: kalvos šlaito papėdėje trykštančios versmelės, pėdą primenanti…
Šaltiškių molio karjeras yra eksploatuojamas 127 ha ploto atvirasis telkinys Draginų apylinkėse, maždaug 7 km į šiaurės rytus nuo Papilės.
Šilalės kūlis yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių Skuodo rajone: rapakivi granito akmuo prie Šakalės upelio, kurio mastelis, pavadinimas ir aplinkos akmenų…
Šmitos versmė, dar vadinama Truikinų šaltiniu, trykšta miško daubos dugne prie Truikinų kaimo.
Dzūkija
Alovės atodanga yra erozinis skardis Alovės upės dešiniajame krante, į pietvakarius nuo Kaniūkų kaimo Alytaus rajone.
Antončiko šaltinis, dar vadinamas Samardotiškių šaltiniu ir Verduoliu, išteka Skroblaus slėnio dešiniojo šlaito papėdėje ties Kapiniškiais.
Ausiutiškių konglomeratas yra retas valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas kairiajame Neries krante.
Ąžuolų karalienė auga Dūkštų girininkijos 25 miško kvartale, Drebulynės miške, Neries regioninio parko aplinkoje.
Didysis Dzūkijos akmuo stūkso Noškūnų miško šiauriniame pakraštyje, į pietus nuo Vangelonių kaimo.
Didysis Širvinto ąžuolas auga Metelių regioninio parko Širvinto miške tarp Dusios ir Metelio ežerų. 2017 m. rugsėjo 14 d.
Domantonių ąžuolo širdis yra ne medinė širdies skulptūra ir ne oficialiai aprašytas gamtos paminklas, o prie Domantonių g. 17 pažymėtas brandus gyvas ąžuolas.
Drevėtasis Širvinto ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Širvinto miške tarp Dusios ir Metelio ežerų. 2017 m.
Druskininkų storoji pušis yra tikslus Google Maps vardas medžio, kurį dabartiniai oficialūs miesto šaltiniai vadina istorine M.
Dvarčionių geomorfologinis draustinis saugo raiškų subglacialinį erozinį Dvarčionių dubaklonį Vilniaus miesto šiaurės rytiniame pakraštyje. 1992 m. įsteigtas…
Gaidžių kopa, dar vadinama Klonių kalnu, yra žemyninė smėlio kopa Dzūkijos nacionaliniame parke, Marcinkonių pakraštyje.
Glitiškių ąžuolas yra valstybės saugomas paprastasis ąžuolas Glitiškių dvaro parke prie Širvio ežero, Vilniaus rajone.
Grožio šaltinis įrengtas Druskininkų Nemuno krantinės sienoje, maždaug 20 m nuo upės.
Juozapinės kalnas (292,83 m) Medininkų aukštumoje, Vilniaus rajone, ilgą laiką buvo laikomas aukščiausia Lietuvos vieta, kol 2004 m. netoliese rastas truputį…
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis yra 162 ha saugoma Neries slėnio teritorija Vilniuje, priešais Vingio parką.
Lietuvio liepa yra daugiau kaip 80 metų mažalapė liepa, auganti privačioje sodyboje Margionyse. 22,5 m aukščio medis dabar turi tris kamienus, nors anksčiau jų…
Mančiagirės skardžiai nėra viena smėlio siena ar viena regykla.
Marcinkonių drevėta pušis yra vienas konkretus valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, oficialiai atskiriamas pagal Marcinkonių girininkijos 127…
Neries regioninio parko skardžiai yra Neries kilpų, terasų, atodangų, konglomeratų, raguvų ir regyklų sistema tarp Vilniaus ir Kernavės, kurią geriausia pažinti…
Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis yra apie 7,9 km² ploto saugoma teritorija Panerių miške, pietvakariniame Vilniuje.
Pinyklos mitologinis šaltinis trykšta Panerių miške, miško griovos smaigalyje ties Neries regioninio parko Velniakampio kilpa.
Plikakalnio atodanga yra 58 m aukščio, apie 650 m Neries vingiu besitęsiantis geologinis gamtos paveldo objektas Karoliniškių draustinyje.
Raudonasis akmuo stūkso Norūnų miške, aukštos Balkasodžio pušyno kalvos šlaito viršutinėje dalyje.
Rūdninkų girios kontinentinės kopos yra ne viena smėlio kalva, o platus poledynmečio vėjų supustyto reljefo, viržynų ir atvirų smėlynų kraštovaizdis.
Skališkių uola yra reta konglomerato uola ir olos tipo niša prie dešiniojo Neries kranto netoli Liucionų, žinoma dėl lašančių „olos ašarų“ ir sakralinės vietos…
Skroblaus versmės prie Margionių yra Skroblaus ištakų zona su Bobos Daržo šaltiniu, 5,64 ha termokarstiniu duburiu, šaltu skaidriu vandeniu ir 13 km Skroblaus…
Stakų ąžuolas - valstybės saugomas paprastasis ąžuolas Stakų kraštovaizdžio draustinyje.
Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis yra 28 hektarų saugoma teritorija Vilniuje, įsteigta 1996 metais išsaugoti fliuvioglacialinių Neries slėnio šlaitų…
Škėvonių atodanga yra 31 m aukščio ir daugiau kaip pusės kilometro ilgio Nemuno skardis prie Birštono, atveriantis ledynmečių sluoksnius ir Nemuno kilpų…
Švendubrės Velnio akmuo yra 6,29 m ilgio Gamtos paveldo riedulys Raigardo slėnyje prie Druskininkų, kur granitognaiso luitas su iškaltomis dubutėmis susilieja…
Trako pušis auga valstybiniame Trako miške prie Straigiškės.
Ūlos akis yra Dzūkijos nacionalinio parko šaltinis, kuriame vanduo kyla iš giluminių sluoksnių ir nuolat kunkuliuodamas judina smėlį mažame sufoziniame…
Velnio duobė yra viena įspūdingiausių Lietuvos daubų Aukštadvario regioniniame parke: apie 40-42 m gylio piltuvo formos Gamtos paminklas su pelkėtu dugnu.
Verknės senvagės šaltinis trykšta juodalksnių paunksmėje vos keli metrai nuo senosios upės vagos.
Vilsos upelio kriokliai prie Žemųjų Semeniukų yra ne vienas taisyklingas krioklys, o besikeičianti natūralių kaskadų seka giliame miškingame slėnyje.
Žvirgždėnų pušis auga Žvirgždėnų kaimo pakelėje, maždaug 3 km nuo Daugų.
Suvalkija
Balbieriškio atodanga - apie 40 m aukščio ir net 1,7 km ilgio geologinis Gamtos paminklas Nemuno kairiajame krante, Nemuno kilpų regioniniame parke.
Dabravolės daugiakamienė liepa auga Dabravolės piliakalnio papėdėje, Vištyčio regioniniame parke.
Daukšaičių ąžuolas yra valstybės saugomas paprastasis ąžuolas, augantis atviruose laukuose prie Budavonės miško Vilkaviškio rajone.
Didysis Gojaus ąžuolas auga Verknės girininkijoje, Pakrovų kaimo apylinkėse, Stakliškių seniūnijoje.
Gairiakalnis yra 96,1 m virš Baltijos jūros lygio iškilusi ir aukščiausia Kazlų Rūdos savivaldybės vieta.
Juodelių skardis yra natūrali smėlingo šlaito regykla Grandų botaniniame draustinyje, ties Juodelių kaimu Kalvarijos savivaldybėje.
Lekėčių Didysis šaltinis yra nuolatinė erozinė versmė Rūdšilio miško ragoje netoli Lekėčių.
Liepa Motinėlė auga Braziūkų kaime, Suvalkijos pakraštyje į pietvakarius nuo Kauno.
Meškėnų liepa yra valstybės saugoma mažalapė liepa Meškėnų kaime, maždaug 7 km nuo Marijampolės. 2018 m. oficialiai išmatuota 6,1 m kamieno apimtis, 12 m…
Ožkų pečius yra Verknės dešiniojo šlaito konglomerato Gamtos paminklas Nemuno kilpų regioniniame parke, geriausiai suprantamas kaip trapus erozinio skardžio…
Paežerių dvaro ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas 18 ha dvaro parke prie Vilkaviškio.
Plokščių lurdas, dar vadinamas Šventaduobe, yra miškingoje Didžiupio slėnio griovoje įrengta sakralinė vieta prie natūralaus šaltinio.
Višakio Rūdos šaltinėlis yra nedidelė nuolatinė, bet mažo vandeningumo versmė Višakio upelio dešiniajame paslėnyje.
Vištyčio akmuo yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių ir svarbus Vištyčio regioninio parko mitologinis objektas su viršuje esančiu dubeniu, vadinamu Velnio…
Vištyčio Šventasis šaltinėlis yra mažo debito gruntinio vandens ištaka Šilelio miške, rytiniame Vištyčio ežero šlaite.
Mažoji Lietuva
Kintų didžioji tuja - prie Kintų girininkijos auganti didžioji tuja (Thuja plicata), laikoma aukščiausia Lietuvoje ir viena aukščiausių Europoje.
Pagrynių ąžuolas auga prie kelio Šilutė–Pagryniai, netoli Stadiono gatvės.
Raganų eglė yra daugiakamienė sena paprastoji eglė Vilkyškių miške, Rambyno regioniniame parke.
Vidkiemio ąžuolų alėja - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Jurbarko rajone, Smalininkų ir Vidkiemio kraštovaizdyje.
Dažniausi klausimai: gamtos paminklai
Kiek Gamtos paminklų aprašyta šiame kataloge?
Skiltyje šiuo metu yra 111 Gamtos paminklų ir geologinių objektų puslapiai – rieduliai, atodangos, ozai ir kiti ledynmečio palikti dariniai.
Kodėl prie didžiųjų akmenų tiek daug padavimų?
Didieji rieduliai senosiose bendruomenėse buvo orientyrai ir šventvietės, todėl aplink juos pynėsi pasakojimai apie velnius, milžinus ir suakmenėjusius žmones. Prie kiekvieno akmens puslapio pateikiame ir su juo susijusius padavimus.
Kada geriausia apžiūrėti atodangas?
Atodangos ryškiausios pavasarį ir rudenį, kai neužstoja lapija, o po lietaus jų sluoksniai tampa kontrastingesni. Prie upių esančias atodangas patogiausia pasiekti pažintiniais takais, kuriuos nurodome puslapiuose.