Kėdainių rajono savivaldybė
Kauno regionas
sukilimo atminties muziejus, dvaro sodyba ir sakralinis Paberžės ansamblis
Paberžė, Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių rajonas
55.41040, 23.98250
1-2 val.; daugiau su bažnyčia, kapinėmis ir Tėvo Stanislovo atminties vietomis
dienos metu, kai veikia muziejus ir patogu apeiti visą Paberžės ansamblį
1863 metų sukilimo muziejus, Paberžės muziejus
Paberžė kaip atminties vieta
Paberžė nėra vien muziejus viename pastate. Tai kaimo, dvaro, bažnyčios, kapinių, sukilimo atminties ir Tėvo Stanislovo palikimo junginys. Dėl to čia verta atvažiuoti ne greitam sustojimui, o lėtam apsilankymui.
1863 metų sukilimo muziejus veikia Paberžės dvaro ponų name. Kėdainių krašto muziejus nurodo, kad pats dvaro pastatas statytas 1793 m., o muziejus čia veikia nuo 1993 m. Ši data svarbi: po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Paberžėje iš naujo įprasminta sukilimo ir laisvės tema.
Antanas Mackevičius ir 1863 m. sukilimas Paberžėje
Svarbiausias istorinis Paberžės vardas yra kunigas Antanas Mackevičius (1828-1863). Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, jis 1855-1863 m. kunigavo Paberžės filijoje, mokė valstiečius skaityti ir skleidė anticarines idėjas, o 1863 m. čia pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje - bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą ir su keliais šimtais žmonių išėjo į Krekenavos miškus (Kėdainių krašto muziejus mini 1863 m. kovo 20 d. datą).
Todėl Paberžėje 1863 m. sukilimas nėra abstrakti data. Jis susietas su konkrečia bažnyčia, klebonija, parapijos žmonėmis ir dvasininko sprendimu imtis politinės bei karinės atsakomybės. Mackevičius tapo vienu sukilimo vadų, buvo paskirtas Kauno gubernijos sukilėlių vaivada, 1863 m. gruodį suimtas ir karo lauko teismo nuosprendžiu pakartas Kaune.
Tėvo Stanislovo Paberžė
Paberžės atmintį labai stipriai formuoja Tėvas Stanislovas - kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918-2005). Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, jis į Paberžę perkeltas 1966 m. ir čia ilgam tapo dvasinės traukos figūra: rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą, platino draudžiamą literatūrą, priimdavo daug žmonių, ypač jaunimo ir disidentų.
Šis sluoksnis paaiškina, kodėl Paberžė dažnai palieka ne tik istorinio muziejaus, bet ir asmeniškesnį įspūdį. Tėvas Stanislovas palaidotas Paberžėje, todėl čia sukilimo tema susilieja su sovietmečio pasipriešinimo ir nepriklausomybės laikų dvasine kultūra.
Ką pamatyti muziejuje ir Paberžės ansamblyje
Muziejaus ekspozicija pristato 1863 m. sukilimo priežastis, eigą, dalyvius ir atmintį. Kėdainių krašto muziejus taip pat mini žibintų kolekciją - ji Paberžėje dera su Tėvo Stanislovo surinktų daiktų ir simbolių pasauliu.
Po muziejaus verta apeiti medinę Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kapines, dvaro aplinką ir sustoti prie memorialinių ženklų bei Tėvo Stanislovo špitolės. Paberžėje svarbiausia ne vien atskiri eksponatai, o visa vietos atmosfera.
Darbo laikas, bilietai ir praktika
Tyrimų metu Kėdainių krašto muziejus skelbė, kad 1863 m. sukilimo muziejus dirba kasdien 9.00-17.00, paskutiniai lankytojai priimami likus 30 minučių iki uždarymo. Bilietas buvo 2 Eur, edukacija - 3 Eur, edukacija-ekskursija - 4 Eur, o muziejuje nurodyta atsiskaityti grynaisiais. Prieš vykstant būtina tikrinti oficialią informaciją, nes laikas ir kainos gali keistis.
Paberžei skirkite bent 1 valandą, o jei norite ramiai apeiti ansamblį ir pasilikti prie Tėvo Stanislovo vietų - 2 valandas ar daugiau. Grupėms ir edukacijoms verta registruotis iš anksto per Kėdainių krašto muziejų.
