Čiobiškis, Širvintų rajono savivaldybė
Aukštaitija
Vėlyvojo klasicizmo dvaro sodyba prie Neries ir Musės santakos
Vilties g. 1, Čiobiškis, Širvintų r.
54.95245, 24.65489
30-45 min. (sodybos ir bažnyčios apžiūra iš išorės)
vasara ir ruduo, kai gražiausia Neries ir Musės santakos panorama
Čiobiškio dvaro sodyba, Czabiszki (istorinis lenkiškas pavadinimas)
Čiobiškio dvaras prie Neries ir Musės santakos
Čiobiškio dvaras yra Širvintų rajone, Čiobiškio miestelyje, ant aukšto skardžio prie Neries ir Musės santakos. Vieta įspūdinga pati savaime: rūmai iškilę virš dviejų upių slėnio, todėl dvaras gražiai matomas iš toli ir pats atveria platų vaizdą į Neries vingį.
Čiobiškis nuo seno buvo svarbus taškas. VLE nurodo, kad XVI a. tai buvo prekybinis miestelis su Magdeburgo teisėmis, stovėjęs ant vandens ir sausumos kelių, jungusių Jonavą, Kauną, Kernavę ir Vilnių. Šis prekybinis praeities vaidmuo padeda suprasti, kodėl čia iškilo stambi dvaro valda.
Pilsudskiai ir klasicistiniai rūmai
Ankstyvasis dvaras buvo medinis ir siejamas su Radvilomis bei Švikovskiais. 1794 m. Čiobiškį įsigijo Pilsudskiai, valdę dvarą iki XX a. pradžios. Būtent jie pastatė išlikusius mūrinius vėlyvojo klasicizmo rūmus. VLE ir architektūros tyrimai visą sodybą datuoja XVIII a. pabaiga-XIX a. pradžia, o patys rūmai veikiausiai statyti XIX a. pradžioje, todėl bare nurodomus 1794 m. tiksliau suprasti kaip valdos įsigijimo, o ne pastato statybos metus.
Rūmai vienaaukščiai, su mezoninu ir portikais; centrinė dalis paaukštinta ir papuošta portiku su trikampiu frontonu, o rytinis fasadas turi antro aukšto balkoną. Interjeras XX a. buvo gerokai pertvarkytas, todėl šiandien rūmai pirmiausia vertingi kaip klasicistinė tūrio ir fasadų kompozicija dramatiškoje santakos vietoje.
Ar rūmus projektavo Gucevičius?
Apie Čiobiškio rūmus sklando patraukli prielaida, kad juos galėjo projektuoti lietuvių klasicizmo pradininkas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Svarbu pabrėžti, kad visi šaltiniai tai pateikia tik kaip spėjimą: VLE, architektūros tyrimai ir dvarų apžvalgos vartoja žodį manoma, o autorystė lieka nežinoma.
Šią prielaidą dar labiau apsunkina chronologija: Gucevičius mirė 1798 m., o rūmai veikiausiai statyti XIX a. pradžioje. Todėl tiesioginė autorystė mažai tikėtina, ir geriausia ją laikyti gražia tradicija, o ne istoriniu faktu. Patikimiems Gucevičiaus darbams priskiriami Vilniaus arkikatedra ir Verkių dvaro rūmai - su jais ir verta lyginti Čiobiškio kompoziciją.
Vaikų prieglauda, partizanai ir mokykla
XX a. dvaras tarnavo įvairioms reikmėms. 1923 m. čia įsteigta vaikų prieglauda su pradžios mokykla. 1945 m. dvare veikė vienas Didžiosios Kovos apygardos partizanų rinktinės štabas, kuriam vadovavo Jonas Misiūnas-Žalias Velnias - tai įrašo Čiobiškį į ginkluoto pasipriešinimo istoriją.
Po karo rūmuose veikė vaikų namai, mokykla-internatas, vėliau specialioji mokykla; vaikų globos ir ugdymo įstaigos čia gyvavo apie devynis dešimtmečius. Dėl to dvaras gerai išliko, nors interjerai ir buvo pritaikyti naujoms reikmėms.
Čiobiškio bažnyčia ir aplinka
Šalia dvaro stovi Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1825 m. Klasicistinę šventovę puošia XIX a. pradžios apaštalų atvaizdai, kuriuos, pasak VLE, tapė Vilniaus piešimo mokyklos auklėtiniai; varpinėse kabo XVIII a. pabaigos varpai. Bažnyčią patogu apžiūrėti kartu su dvaru.
Netoliese, pušyne, plyti Čiobiškio pilkapynas - dar viena saugoma šio krašto vertybė. Dvaras ir bažnyčia laisvai apžiūrimi iš išorės; visam Čiobiškio branduoliui dažniausiai pakanka pusvalandžio-valandos, o vietą lengva įjungti į platesnį Neries slėnio maršrutą su Kernave.
