- Vieta
- Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- didelis geografiniais regionais formuotas dendrologinis parkas ir sumedėjusių augalų kolekcija
- Adresas
- Užvarčių k., Krakių sen., Kėdainių r.
- Koordinatės
- 55.31712, 23.65498
- Kiek skirti laiko
- 2-3 val. pagrindiniam ratui; 3-4 val. botaniniam pasivaikščiojimui po daugiau kolekcijos sklypų
- Geriausias metas
- pavasarį žydint magnolijoms arba rugsėjo pabaigoje-spalį dėl gausios klevų kolekcijos; tik dienos šviesoje
Skinderiškio dendrologinis parkas, Kęstučio Kaltenio dendrologinis parkas, Skinderiškio dendroparkas, Skinderiškių dendrologinis parkas
123-125 ha parkas nėra vien tanki medžių kolekcija
Skinderiškio parkas plyti raižytame Šušvės slėnio kraštovaizdyje ties Užvarčiais, Žemaičių aukštumos ir Vidurio Lietuvos lygumos sandūroje. Oficialiuose šaltiniuose visas plotas nurodomas nevienodai: dabartinis lankytojų aprašas skelbia 123 ha, o 2024 m. Aplinkos ministerijos tyrimas - 125 ha. Į šiuos skaičius įtraukiami vandenys, buferinis miškas, pusiasaliai, salelės ir natūrali augalija, todėl jie neapibūdina vien egzotinių medžių ekspozicijos.
Tas pats tyrimas nurodo, kad kolekciniai augalai buvo sodinami maždaug 35 ha, o nauja inventorizacija 25 takais apribotuose sklypuose apėmė apie 20 ha. Lankytojas todėl juda ne per tvarkingą miesto botanikos sodą, bet per didelį pusiau miškinį kraštovaizdį, kuriame kolekcijos grupes skiria pievos, tankmės, griovos, tvenkiniai ir Šušvės užtvankos vanduo.
Puslapio taškas žymi rytinę lankymo pradžią prie pirmosios automobilių aikštelės, nuo kurios 2024 m. inventorizacijos maršrutas vedamas vakarų kryptimi. Tai ne viso parko centras. Kita aikštelė yra toliau į rytus, todėl prieš ilgesnį ratą verta įsiminti, kur palikote automobilį, ir nevažiuoti tarnybiniais ar žolės takais.
Kęstutis Kaltenis parką pradėjo kurti 1971 m.
Parkas pradėtas 1971 m. buvusioje nedidelio Skinderiškio dvaro teritorijoje. Iš ankstesnio dvaro sluoksnio 2024 m. tyrėjai išskyrė 1938 m. statytą rūsį, koplyčios griuvėsius, žemėnaudos riboženklį, du senus paprastuosius kaštonus ir alyvų grupę. Tai nėra išlikusi reprezentacinė dvaro sodyba, todėl vietos esmę sudaro vėliau išauginta kolekcija, o ne rūmai.
Idėją įgyvendino tuometis Pajieslio kolūkio eigulys Antanas Kęstutis Kaltenis, gavęs šią teritoriją iš kolūkio pirmininko Vaclovo Vito. Pirmuosius augalus jis atsivežė iš tėvo Lapkalnio eiguvos sodybos, vėliau daigino iš įvairių kraštų siunčiamas sėklas ir augino sodinukus savo medelyne. Dendrologas L. Čibiras ir architektė O. Skaisgirytė 1974 m. parengė 674 taksonų bei kelių lankymo maršrutų projektą, tačiau jis nebuvo pažodžiui įgyvendintas - sodinta tai, ką pavykdavo išauginti ar gauti.
Kaltenis parką puoselėjo apie penkis dešimtmečius. Už darbą jam 1993 m. skirta Valdo Adamkaus aplinkosauginė premija, 2011 m. - Viktoro Bergo premija. Miškininkas mirė 2022 m., o 2023 m. Vyriausybė teritorijai oficialiai suteikė Skinderiškio Kęstučio Kaltenio dendrologinio parko pavadinimą. Prie centrinės aikštės jo atminimą žymi skulptūra „Rankos, puoselėjančios medį“ ir vėliau pastatytas medinis atminimo kūrinys.
1 300 senajame apraše ir 341 naujoje inventorizacijoje reiškia skirtingus dalykus
Turizmo aprašuose tebekartojama apie 1 300 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių medžių, krūmų bei lianų. Tai istoriškai sukauptos kolekcijos įvairovės vertinimas, apimantis skirtingo rango pavadinimus ir per ilgą laiką augintus augalus. Jis nėra tas pats, kas 2024 m. vietoje rastų gyvų individų patikra.
Aplinkos ministerijos užsakytos inventorizacijos komanda GPS imtuvu pažymėjo 2 881 augimo vietą ir 4 073 sumedėjusius individus. Ji identifikavo 341 rūšį bei žemesnio rango taksoną iš 100 genčių: 50 pušūnų taksonų iš 11 genčių ir 291 magnolijūnų taksoną iš 89 genčių. Senesnio 1 300 skaičiaus todėl nereikia vadinti melagingu, bet dabartinę patikrintą kolekciją tiksliausiai apibūdina naujos inventorizacijos duomenys.
Gausiausia yra klevų gentis - rasti 923 individai iš 43 taksonų. Inventorizuota 288 magnolijų individai iš 5 taksonų, 239 ąžuolai iš 13 taksonų ir 164 riešutmedžiai iš 10 taksonų. Aukščiausias išmatuotas medis buvo 34 m kininė tuopa „Fastigiata“, o keturių didžiųjų tuopų ir vieno baltojo gluosnio kamieno skersmuo viršijo metrą. Tai jaunas, žmogaus kurtas dendroparkas, todėl jo vertę lemia kolekcijos įvairovė, ne keli šimtamečiai medžiai.
Magnolijų pavasaris ir klevų ruduo reikalauja skirtingų maršrutų
Pavasarį daugiausia lankytojų pritraukia baltai ir rausvai žydinčios magnolijos. 2024 m. jos fiksuotos 212 augimo vietų, ypač 7-10, 12, 18, 19 ir 21 sklypuose. Žydėjimo pradžia kasmet priklauso nuo temperatūros, todėl kelionės datos neplanuokite vien pagal ankstesnių metų nuotraukas - ieškokite tuo metu skelbiamų parko ar Kėdainių krašto pranešimų.
Rudenį pagrindiniu objektu tampa 43 patikrintų klevų taksonų kolekcija. Spalvų skirtumai geriausiai matomi nuo rugsėjo pabaigos iki lapų kritimo, bet tikslus pikas taip pat kinta. Vasarą lapija tankiausia ir geriausiai parodo parko miškinį mastą, o žiemą galima aiškiau matyti skirtingus kamienus, lajas bei reljefą, nors neprižiūrėti ruožai gali būti slidūs.
2024 m. tyrimas suskaičiavo 5 201 m gerai įrengtų bei prižiūrimų takų, 815 m šešių tvarkytinų atkarpų ir pasiūlė dar 1 122 m naujų takų. Šie skaičiai yra tvarkymo projekto būklės nuotrauka, ne pažadas, kad kiekvienas numatytas ruožas dabar pažymėtas. Dviejų ar trijų valandų ratui rinkitės aiškiai šienaujamus pagrindinius takus; į tolimas grupes eikite tik turėdami dienos šviesos ir grįžimo rezervą.
2024 m. tyrimas ir 2025 m. darbai fiksuoja kintančią parko būklę
2024 m. specialistai 66 proc. inventorizuotų sumedėjusių augalų įvertino gerai, 27 proc. - patenkinamai, 6 proc. - nepatenkinamai ir 1 proc. - blogai. Jie kartu nustatė savaiminių augalų stelbiamas kolekcijas, keturias invazines sumedėjusių augalų rūšis ir keliose vietose išplitusį pavojingą Sosnovskio barštį. Retiems augalams išsaugoti parengti konkrečių medžių genėjimo, retinimo, apsaugos nuo bebrų ir takų priežiūros pasiūlymai.
Tyrimo metu du iš trijų medinių stebėjimo bokštelių laikyti pavojingais naudoti, o trečiojo konstrukcijos taip pat pradėjusios pūti. Dalis stendų buvo išblukę, kai kurie lieptai ir šalutiniai takai susilpnėję, pavasarį keli ruožai užliejami. Projektas pasiūlė pakeisti bokštelius, įrengti 32 naujus stendus, atnaujinti suolus, pralaidas bei takus. Kol vietoje nėra aiškaus naujesnio leidimo ar užbaigtų darbų ženklo, į bokštelius nelipkite ir užtvarų neapeikite.
2025 m. spalio 31 d. Kėdainių rajono tarybos posėdyje užfiksuoti gyventojų klausimai dėl parke kertamų medžių. Meras nurodė, kad Valstybinių miškų urėdija įgyvendina Aplinkos ministerijos finansuotą projektą, ir pažadėjo situaciją apžiūrėti vietoje. Iki 2026 m. liepos 18 d. patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nerastas galutinis viešas auditas, patvirtinantis visų darbų rezultatą. Todėl galimi švieži kirtimų pėdsakai, laikinos užtvaros ir pasikeitę takai; tai reikia vertinti vietoje, ne spėti iš senų nuotraukų.
Nemokamas visą parą, tačiau saugiausia lankyti dieną
Oficialus lankytojų puslapis 2026 m. liepos 18 d. skelbė, kad parkas nemokamas ir atviras visą parą. Tai nereiškia, kad naktį veikia apšviestas, prižiūrimas botanikos sodas ar budinti informacija. Dėl plataus ploto, nevienodų takų ir kintančių tvarkymo darbų planuokite tik dienos šviesą, o ekskursiją iš anksto derinkite oficialiame parko apraše nurodytu kontaktu.
Pagrindiniai takai yra žvyruoto grunto ir žolės, reljefas banguotas, pasitaiko šaknų, drėgnų vietų, medinių lieptų ir akmeninių pakopų. Išsamaus dabartinio prieinamumo vežimėliui audito rasti nepavyko. Trumpą dalį prie aikštelės galima vertinti atvykus, tačiau viso 5 km rato nereikėtų pristatyti kaip patikimai bebarjerio. Po lietaus ir pavasarį avėkite neperšlampamus batus.
Nelieskite ir neraukite augalų, neikite per pažymėtas retų rūšių augavietes, o Sosnovskio barščio jokiu būdu nelieskite. Piknikui naudokite tik esamas poilsio vietas, ugnį kurkite tik aiškiai leidžiamoje įrengtoje vietoje ir laikykitės tuo metu galiojančių gaisrų ribojimų. Magnolijų savaitgaliais aikštelė gali greitai prisipildyti, todėl rinkitės rytą ir neužstatykite kelių.
