Lietuvių muzikinis paveldas
Lietuvių liaudies instrumentai
Lietuvių liaudies instrumentai jungia sutartinių daugiabalsumą, piemenų signalus, namų muzikavimą, šokių kapelas, apeigas ir rankų darbo medžio, stygų, oro bei ritmo tradicijas.
Kaip skaityti instrumentų puslapius?
Vieni instrumentai yra seni vietiniai piemenų, apeigų ar sutartinių palydovai, kiti plačiau paplito vėlesnėse kapelose. Todėl kiekviename puslapyje atskiriame instrumentų sandarą, istorinį kontekstą, naudojimo aplinką ir šaltinių būseną.
Instrumentų šeimos
Pagrindiniai keliai į Lietuvių liaudies instrumentus pagal skambesį ir naudojimą.
Skudučiai, birbynė, lamzdelis, daudytės, ragai, ožragis, dūdmaišis ir kiti pučiamieji instrumentai, lydėję sutartines, piemenis, laukus ir apeigas.
Kanklės, cimbolai, smuikas, basetlė, pūslinė ir kiti styginiai instrumentai Lietuvių dainų, sutartinių, kapelų ir namų muzikavimo tradicijoje.
Būgnas, būgnelis ir kelmas kaip ritmo, eisenų, šokių, pranešimo ir bendruomeninio skambesio pagrindas Lietuvių tradicijoje.
Skrabalai, tabalai, kleketai, džingulis, rinkinė, terkšlė, dambrelis ir kiti saviskambiai ar sunkiau vienai šeimai priskiriami instrumentai.
Visi instrumentai pagal grupes
Kiekvienas instrumentas turi atskirą puslapį su istorija, paskirtimi, šaltiniais ir dažniausiais klausimais.
Pučiamieji
Oru skambantys instrumentai: skudučiai, birbynė, lamzdelis, daudytės, ragai, ožragis ir dūdmaišis.
Skudučiai yra vienas svarbiausių Lietuvių pučiamųjų instrumentų: 5–8 atskirų vamzdelių rinkinys, kuriuo grupė pūtėjų kuria sutartinėms būdingą daugiabalsį…
Birbynė yra Lietuvių liežuvėlinis pučiamasis instrumentas, kurio kelias veda nuo piemenų šiaudo ar plunksnos birbynių iki ištobulintos sceninės birbynės su…
Lamzdelis, dar vadinamas lumzdeliu, yra išilginės švilpukinės fleitos tipo Lietuvių pučiamasis instrumentas su 3–8 garso skylutėmis, garsėjęs Kupiškio krašto…
Švilpa yra ilgas švilpiamasis Lietuvių instrumentas – natūrali fleita be skylučių pirštams, laikoma dabartinės skersinės fleitos prototipu ir siejama su Šiaurės…
Molinukas yra molinė Lietuvių švilpynė – švilpukinė indo tipo fleita, artima okarinai, dažnai lipdoma paukščio ar gyvūnėlio forma ir siejama su vaikais bei…
Ragai yra Lietuvių lūpiniai pučiamieji instrumentai, daromi iš gyvulio rago, metalo ar medžio; jie buvo pagrindiniai kerdžių ir medžiotojų signaliniai įnagiai,…
Daudytės yra ilgi (140–250 cm) Lietuvių mediniai lūpiniai trimitai, beržo tošimi apvynioti vamzdžiai, kuriais Šiaurės Rytų Lietuvoje vyrai poromis pūsdavo…
Kerdžiaus trimitas yra pūstukinis Lietuvių aerofonas – medinis, beržo tošimi ar žieve apvyniotas signalinis trimitas, kuriuo kerdžiai valdė bandą, o medžiotojai…
Ožragis yra iš ožio rago daromas Lietuvių pučiamasis instrumentas – lūpinis arba liežuvėlinis aerofonas, naudotas visoje Lietuvoje kerdžių ganymo signalams ir…
Dūdmaišis (Labanoro dūda) yra Lietuvių liežuvėlinis dumplinis aerofonas su odiniu maišu, melodine ir burdoninėmis birbynėmis; Lietuvoje paplitęs nuo XVI a.,…
Styginiai
Iš įtemptos stygos garsą gaunantys instrumentai: kanklės, cimbolai, smuikas, basetlė ir pūslinė.
Kanklės yra svarbiausias Lietuvių styginis gnaibomasis instrumentas: baltų psalterio šeimos chordofonas, susijęs su sutartinėmis, namų muzikavimu, mirusiųjų…
Cimbolai yra styginis mušamasis Lietuvių instrumentas – trapecijos formos rezonatorius su 12–33 metalinėmis stygomis, mušamomis plaktukėliais; ypač siejamas su…
Smuikas Lietuvių etninėje muzikoje tapo vienu pagrindinių, melodiją vedančių kapelos instrumentų; liaudyje vadintas ir griežyne, jis paplito visoje Lietuvoje ir…
Basetlė yra Lietuvių liaudies kapelų bosinis strykinis instrumentas – kontraboso ar violončelės atmaina su 2–4 stygomis, Lietuvoje (daugiausia Žemaitijoje)…
Pūslinė yra paprastas bosinis styginis Lietuvių liaudies instrumentas, gamintas iš medinės lazdos, išpūstos džiovintos kiaulės pūslės ir 1–3 stygų, kapeloje…
Dzindzinis yra Lietuvių strykinis monochordas – apie 100 cm ilgio medinė lentelė su viena išilgai nutiesta styga, kuria XX a. pirmoje pusėje jaunimas griežė…
Mušamieji
Ritmą ir eiseną palaikantys mušamieji: būgnas, būgnelis ir išskobtas kelmas.
Būgnas Lietuvių tradicijoje yra mušamasis membranofonas, nuo seno naudotas kaip apeiginis ir signalinis instrumentas, karinis katilbūgnis, o vėliau – ritmą…
Būgnelis (tambūrinas) yra mažas Lietuvių mušamasis membranofonas – odos membranos graižas su metalinėmis plokštelėmis ar žvangučiais, palaikantis ritmą kaimo…
Kelmas yra Žemaitijoje paplitusi būgno rūšis, kurios korpusas daromas iš sveiko ar išpuvusio medžio kelmo, o vienas galas užtempiamas šuns arba ožkos oda.
Kiti
Saviskambiai, barškalai ir signaliniai medžio įrankiai: skrabalai, tabalai, kleketai, terkšlė ir dambrelis.
Skrabalai yra Lietuvių kratomieji idiofonai – mediniai ar metaliniai skrabalai su šerdelėmis, kabinti gyvuliams ant kaklo, o vėliau pritaikyti ritmui ir net…
Tabalai yra Lietuvių mušamieji idiofonai – horizontaliai kabinamos klevo ar uosio lentos, kuriomis mušant buvo pranešama apie mirtį, sukviečiama į darbus, talką…
Džingulis yra kratomasis Lietuvių idiofonas – papuošta šakota lazda, kurią Užnemunėje ir Mažojoje Lietuvoje naudojo vestuvių kvieslys; jo barškinimui buvo…
Kleketas yra Lietuvių kratomasis idiofonas – lentelė su rankenėle ir mediniais plaktukais, taukšėjusi kaip kerdžių, panaktinių, medžioklės ir bažnytinių apeigų…
Rinkinė yra Lietuvių ganymo signalinis įnagis ir kratomasis idiofonas – šakota arba kryžma lazda su užvertais viryklės lankainiais, kurią piemenys naudojo…
Terkšlė yra Lietuvių grandomasis idiofonas – rėmas su dantytu velenėliu ir plekšinčiomis lentelėmis, naudotas kaip kalendorinių švenčių, bažnytinių apeigų,…
Dambrelis yra mažas gnaibomasis idiofonas – metalinis (rečiau medinis) rėmelis su liežuvėliu, virpinamu pirštu, o garsas formuojamas burnos ertme; Lietuvoje…
Barškutis yra Lietuvių kratomasis idiofonas ir žaislas – pūslės, molio, pinto ar medinio rutulio su akmenukais pavidalo barškalas, kurio garsą kuria viduje ar…