Lietuvių piliakalnių padavimai
Piliakalniai jungia vietos vardą, kraštovaizdį, senąją gynybą, valdovų atmintį ir tautosakinius paaiškinimus.
Pasakojamoji tautosaka
Padavimai pririša pasakojimą prie vietos: piliakalnio, ežero, akmens, miesto, dvaro, upės ar vietovardžio. Tai stipriausias kelias jungti tautosaką su Lietuvos geografija, kelionėmis ir mitologija.

Padavimai geriausiai atsiskleidžia per vietas: piliakalnius, ežerus, akmenis, nugrimzdusius miestus, upes ir vietovardžius. Tokiuose pasakojimuose kraštovaizdis tampa atminties ir kilmės ženklu.
Kalnų, pilių, karių, milžinų, užkeiktų turtų ir valdovų atminties pasakojimai.
Keliaujantys ežerai, paskendę dvarai, vardų kilmė ir vandens kaip ribos motyvas.
Velnio pėdos, laumių akmenys, milžinų nešti rieduliai ir vietos vardo paaiškinimas.
Siužetai ir motyvai
Šie siužetai padeda matyti, kaip žanras jungiasi su mitologija, dainomis, simboliais, tradicijomis ir vietų atmintimi.

Gedimino sapnas, Lizdeikos aiškinimas ir geležinio vilko balsas kaip Vilniaus miesto kilmės pasakojimas.

Valdovų deginimo slėnis prie Neries ir Vilnios santakos, jungiantis laidojimo, valdžios ir Vilniaus pradžios pasakojimus.

Milžinai supila kalnus, neša akmenis, palieka pėdas ir aiškina neįprastą Lietuvos kraštovaizdį.

Ežerai padavimuose gali ateiti, nusileisti, būti pašaukti vardu arba pakeisti žmonių gyvenvietes.

Pasakojimai apie po žeme ar po vandeniu pasilikusius miestus, dvarus, varpus ir užkeiktas vietas.

Didieji rieduliai, įspaustos pėdos ir akmenų kilmė aiškinama per Velnią, laumes, milžinus ar šventą ribą.
Padavimų tekstai
Kiekvienas puslapis turi padavimo perpasakojimą, vietos ir istorijos kontekstą, interpretaciją, šaltinius ir DUK.
Kalnų, pilių, karių, milžinų, užkeiktų turtų ir valdovų atminties pasakojimai.

Obelijos ežero padavimas siejamas su Obelijos piliakalniu, Zaramkalniu ir pasakojimais apie kalno viduje paslėptą bažnyčią bei iš gelmės girdimus varpus.

Taurapilio piliakalnio padavimas pasakoja apie kalno gelmėse esančią bažnyčią, vargonus ir Joninių akimirką, kai piliakalnis trumpam prasiveria.

Punios piliakalnio padavimas sieja Margio kalną su Pilėnų atmintimi, laisvės pasirinkimu, ugnimi ir Nemuno bei Punelės santakos kraštovaizdžiu.

Merkinės piliakalnio padavimas pasakoja apie karaliaus sapne išvystą miestą, Nemuno ir Merkio santaką bei piliakalnį, kuris saugo Dainavos krašto pradžios…

Liškiavos piliakalnio padavimas pasakoja apie kunigaikštį Krėzą, užburtą kunigaikštytę, Raganos mūrą ir Nemuno pakrantėje sustingusią nebaigtos pilies atmintį.

Dubingių piliavietės padavimas sieja Asvejos pusiasalį su sala, Radvilų kripta, Vytauto pilimi ir paslėptos didybės atmintimi virš ilgiausio Lietuvos ežero.

Seredžiaus piliakalnio padavimas, siejamas su Palemono kalnu ir Pieštvės pilimi, pasakoja apie Nemuno pakrantėje įsitvirtinusią kilmės, gynybos ir kunigaikščių…

Medvėgalio padavimas aiškina kalno vardą dviem narsiosiomis merginomis, kurios per kūlgrindą išėjo kviesti pagalbos ir ištarė: mudvi galiva.

Kernavės piliakalnių padavimas pasakoja apie Pajautos slėnį, Lizdeikos kalną, paslėptus kelius ir senąją sostinę, kuri žemėje saugo valstybės pradžios atmintį.

Bakainių piliakalnio padavimas aiškina didelį Liaudės upės juosiamą kalną kaip kepurėmis supiltą pilies vietą, kurioje bendruomenės darbas virto kraštovaizdžiu.

Apuolės piliakalnio padavimas pasakoja apie kuršių tvirtovę prie Luobos ir Brukio santakos, seną kovų atmintį ir kalną, kuriame istorija tapo legenda.

Senosios Įpilties piliakalnio padavimas pasakoja apie paslaptingą kuršių pilį, seną Duvzarės žemės atmintį ir vandens bei pylimų saugomą tvirtovę.

Papilės piliakalnio padavimas pasakoja apie Ventos pakrantės Pilies kalną, bokšto pavidalo kalvą, paslėptą pilies atmintį ir tarpukariu fiksuotą vietos…

Narkūnų piliakalnio padavimas sieja Utenio pilies atmintį, Laimės slėnį, sveikatos versmę ir aukojamų monetų paprotį į vieną Aukštaitijos pasakojimą.

Šeimyniškėlių, arba Vorutos, piliakalnio padavimas sieja Anykščių kraštovaizdį su Mindaugo pilies atmintimi, giliomis upelių daubomis ir dingusios medinės…

Žvelgaičio kalno padavimas sieja Žagarės piliakalnį su legendinio XIII a. kunigaikščio vardu, žiemgalių kraštu ir atmintimi apie pilį ant Švėtės kranto.

Lopaičių piliakalnio padavimai pasakoja apie Tverų apylinkių kalną, mitologinius akmenis, šaltinius, žynių atmintį ir Žemaitijos kraštovaizdyje išlikusią…

Sprūdės kalno padavimas pasakoja apie Žemaitijos kalną, kunigaikščio Sprūdeikio pilį, slėptuves po ja ir bėglio valdovo atmintį Varnių kraštovaizdyje.

Girgždūtės kalno padavimas pasakoja apie požeminius tunelius, karvedį Girgždą, dūdomis perduodamas žinias ir ant kalno pasirodančius aukso krėslus bei varpus.

Aukštadvario piliakalnio padavimas sieja Pilaitės kalną su bajoru Lackiu, pabėgimu iš Maskvos, pagrobta bajoriene ir Verknės pakrantėje stovėjusia pilimi.

Kreivosios pilies padavimas pasakoja apie nematomą Vilniaus medinę pilį, jos sudegimą, pamirštą vietą ir Trijų Kryžių kalne slepiamą miesto kūdikystę.
Keliaujantys ir atėję ežerai, paskendę miestai, vandens vardai ir pamario pasakojimai.

Dusios ežero padavimas aiškina, kaip didelis ežeras atėjo virš laukų, sustojo tik ištarus jo vardą ir paliko pasakojimus apie paskendusią vietą, varpus bei…

Metelio ežero padavimų laukas labiausiai siejamas su Papėčių Laumės akmeniu, Metelių kraštovaizdžiu ir pasakojimais apie antgamtinę pakrantės atmintį.

Tauragno ežero padavimas jungia giliausio Lietuvos ežero kraštovaizdį su tauru, ragu, Taurapiliu ir senosios Aukštaitijos piliakalnių atmintimi.

Sartų ežero padavimas aiškina ežero vardą per sugriuvusį tiltą, į vandenį nugarmėjusius žmones ir sartus žirgus, kurių spalva tapo vietos atminties ženklu.

Vištyčio ežero padavimas pasakoja apie vandenį, atėjusį ar nusileidusį virš pievų, apie perspėjantį balsą ir vardą, kuris sustabdė pasienio ežerą.

Asvejos ežero padavimų puslapis sąžiningai atskiria tvirtai paliudytą Dubingių ir Asvejos istoriją nuo viešai sunkiau randamo padavimo teksto, bet parodo, kokie…

Platelių ežero padavimas pasakoja apie debesimi atėjusį ežerą, vardą, kilusį iš žodžių apie platų lietų, Pilies salą, paskendusias vietas ir Žemaitijos ežero…

Lūksto ežero padavimas pasakoja apie vandenį, grasinusį Varniams, apie tikrojo vardo ištarimą, paskendusius varpus ir Žemaitijos ežero gelmės atmintį.

Žuvinto ežero padavimų puslapis atsargiai skiria patikimą Žuvinto Gamtinę ir saugomos teritorijos istoriją nuo viešai dar menkai pasiekiamo padavimo teksto, bet…

Ventės rago padavimas aiškina Kuršių marių pusiasalį per milžino išbarstytos žemės, smėlio ir akmenų vaizdinį, susietą su vėjuotu pamario kraštu.

Galvės ežero padavimas aiškina Trakų ežero vardą pasakojimu apie kasmet reikalaujamą galvą, salų, pilies ir vandens aukos motyvus.

Raigardo slėnio padavimas pasakoja apie žemėn nugrimzdusį turtingą miestą, Perkūno rūstybę, požemio varpus ir sūrius Druskininkų vandenis.
Velnio pėdos, laumių akmenys ir milžinų nešti rieduliai bei jų kilmės aiškinimai.

Puntuko akmens padavimas aiškina, kaip milžiniškas Anykščių riedulys atsirado prie Šventosios: velnias nešė jį bažnyčiai griauti, bet gaidžio balsas nutraukė…

Mokų akmenų padavimas pasakoja apie gyvų akmenų šeimą: Moką, Mokiuką ir vandenyje dingusią Mokienę, kurių istorijoje susilieja akmens, upės ir suakmenėjimo…

Barstyčių, arba Puokės, akmens padavimas sieja didžiausią Lietuvos riedulį su milžiniškos jėgos, pelkių ir Žemaitijos akmenų pasaulio vaizdiniais.

Vištyčio akmens padavimas pasakoja apie pėduotą, stebuklingu laikytą riedulį, velnio ar Marijos pėdą, šventąją ugnį ir gydomuoju laikytą vandenį.

Šilalės kūlio padavimas pasakoja apie po didžiuoju akmeniu miegantį vėjo sūnų, pelkių apsuptą šventvietę, kūlgrindą ir Žemaitijos akmenų atmintį.

Švendubrės Velnio akmens padavimas pasakoja apie velnio pamestą riedulį, kelią į Raigardo požeminį miestą, lobį ir Nemuno pakrantės baimę.
Šventkalnių, švento medžio, šaltinių, olų ir ypatingų Gamtos vietų padavimai.

Velnio duobės padavimas pasakoja apie prasmegusią bažnyčią, nuodėmę ir Aukštadvario apylinkių daubą, kurioje Gamtos forma susitiko su moraliniu pasakojimu.

Karvės olos padavimas aiškina Biržų krašto smegduobę pasakojimu apie prasmengančią karvę, grandinę ir žemę, kuri šiaurės Lietuvoje gali staiga atsiverti.

Skališkių, arba Liucionių, olos padavimas sieja Neries pakrantės uolą, lašantį šaltinį ir Šventosios olos vardą su ribine vieta tarp vandens, akmens ir miško.

Naglio kalno padavimas pasakoja apie Palangos kopoje palaidotą milžiną Naglį, jo žmonos Brukšvos supiltą kapą ir ašaromis prasidėjusį upelį.

Šatrijos kalno padavimas pasakoja apie visos Lietuvos raganų susirinkimus, užmirštą šatrą ir Žemaitijos šventkalnį, kuriame susilieja baimė, šventumas ir…

Rambyno kalno padavimas pasakoja apie Perkūno akmenį, laumes, šventąją ugnį ir Nemuno šlaitą, kuriame senoji šventvietė virto Mažosios Lietuvos atminties…

Girnikų kalno padavimas pasakoja apie milžinų motiną Kurtuovę, prasmegusią bažnyčią, šventos ugnies akmenį ir kalną, nuo kurio matyti Žemaitijos bei Šiaulių…

Krokulės šaltinio padavimas pasakoja apie piemenėliams pasirodžiusį Kristų, palaimintą šaltinio vietą, koplytėlę ir Užpalių krašto gydomo vandens atmintį.

Ladakalnio padavimas sieja Aukštaitijos nacionalinio parko kalvą su Deivės Lados aukojimų atmintimi, šešių ežerų panorama ir šventos aukštumos vaizdiniu.

Stelmužės ąžuolo padavimas pasakoja apie šventą senolį medį, milžiną, pagoniškų apeigų atmintį ir gyvą Zarasų krašto istorijos liudytoją.
Miestų bei vietovardžių kilmę aiškinantys pasakojimai.
Žanro šakos
Kiekvienas žanras turi kelias pasakojimų grupes. Jos padeda atskirti veikėjus, vietas, pasakojimo tikrumo laipsnį ir pasikartojančius motyvus.
Piliakalniai jungia vietos vardą, kraštovaizdį, senąją gynybą, valdovų atmintį ir tautosakinius paaiškinimus.
Keliaujantys ežerai, paskendę miestai, ežerų vardai ir vandens ribos pasakojimai.
Velnio, laumių, milžinų ir šventų pėdų akmenys kaip regioniniai ilgos uodegos puslapiai.
Šaltiniai
Šie šaltiniai padeda suprasti žanro apibrėžimą, klasifikaciją ir vietą Lietuvių pasakojamosios tautosakos tyrimuose.