
- Vieta
- Upninkų seniūnija, Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- valstybinis botaninis draustinis Šventosios upės slėnyje
- Adresas
- Upninkų apylinkės, Jonavos r.
- Koordinatės
- 55.08194, 24.53792
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val. apylinkių pažinimui, jei pasirenkamas teisėtas priėjimas
- Geriausias metas
- gegužės pabaiga-rugpjūtis, kai pievų augalija vešliausia; prieš vykstant verta patikrinti sąlygas
Upninkų botaninis draustinis
Upninkų draustinis Šventosios slėnyje
Upninkų valstybinis botaninis draustinis yra Jonavos rajono Upninkų seniūnijoje, Šventosios upės slėnyje. Jis įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., o oficialiame Saugoma sąraše nurodomas kaip 105,5 ha ploto botaninis draustinis.
Oficialus gamtotvarkos planas aprašo maždaug 106 ha teritoriją ties Upninkais, kurios ribos sutampa su Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorija Šventosios upės slėnis ties Upninkais (LTJOA0001). Čia saugomas ne vien vienas gražus vaizdas, o vientisas slėnio buveinių ir rūšių kompleksas.
Žemėlapyje pateiktas taškas yra reprezentacinė vieta prie Upninkų gyvenvietės, o ne draustinio vartai ar oficialus įėjimas. Plati teritorija neturi vieno patvirtinto lankytojo taško, todėl koordinatę reikia vertinti kaip orientyrą planuojant apylinkių maršrutą.
Saugomos pievų ir slėnio buveinės
Gamtotvarkos plane išskiriamos natūralios ir pusiau natūralios, rūšių turtingos pievos. Tarp saugomų Europos Bendrijos svarbos buveinių minimos karbonatinių smėlynų smiltpievės (6120), stepinės pievos (6210), eutrofiniai aukštieji žolynai (6430), aliuvinės pievos (6450) ir šienaujamos mezofitų pievos (6510).
Šios buveinės priklauso nuo atviro slėnio režimo. Plane nurodoma, kad apleidus ganymą ir šienavimą pievos gali apaugti medžiais bei krūmais, o dalis buvusių slėnio pievų jau buvo dirbtinai apsodinta pušimis. Todėl draustinio vertė slypi ir natūraliuose procesuose, ir ilgalaikėje priežiūroje.
Lankytojui tai reiškia, kad pieva nėra tiesiog laisva erdvė piknikui ar visureigio sustojimui. Kiekvienas naujas privažiavimas, laužavietė ar išvažinėtas takas gali žaloti buveinę, kurią draustinis ir Natura 2000 statusas skirti apsaugoti.
Retų augalų buveinės
Draustinis įsteigtas retų augalų rūšių buveinėms ir augalijos bendrijoms išsaugoti. Gamtotvarkos plane ypač išskiriamos stepinių pievų vietos su šalmuotąja gegužraibe (Orchis militaris) ir juodadante kulkšne, o sausose pietinės ekspozicijos vietose minima melsvojo gencijono augavietė.
Tame pačiame plane nurodomas vienagumbis medauninkas, paprastasis kardelis, dirvinis česnakas, raudonoji ir baltijinė gegūnės, taip pat stepinis perlinukas ir smiltyninė hesperija. Tai šaltiniuose aprašytos saugomos rūšys, o ne pažadas, kad kiekvieną jų pamatysite konkrečią apsilankymo dieną.
2012 m. plane vienagumbio medauninko populiacija apibūdinta kaip tuo metu vienintelė Lietuvoje žinoma. Tokį istorinį teiginį verta cituoti su data, nes rūšių būklę, paplitimą ir buveinių priežiūrą reikia vertinti pagal naujausią specialistų informaciją.
Tai ne įrengtas parkas
Upninkų botaninis draustinis nėra botanikos sodas ar pažintinis parkas su bilietų kasa, lankytojų centru ir vienu sužymėtu taku. Patikrinti šaltiniai nepatvirtina nuolatinės automobilių aikštelės, tualeto, suoliukų ar atskiro oficialaus lankytojų tako prie visos teritorijos.
Gamtotvarkos plane nurodyta, kad apie pusę teritorijos žemės valdoma privačios nuosavybės teise, o kita dalis rezervuota nuosavybės teisėms atkurti. Todėl kelionės planas turi prasidėti nuo teisėto priėjimo ir vietos ženklų, o ne nuo prielaidos, kad kiekvienas pievos pakraštys yra vieša poilsio vieta.
Atsakingas apsilankymas prie Upninkų
Apylinkes patogu planuoti nuo Upninkų gyvenvietės, tačiau konkretų privažiavimą ir sustojimo vietą rinkitės tik ten, kur tai leidžiama. Nevažiuokite į pievas, neikite per užrakintus vartus ir nelipkite į privačias valdas vien todėl, kad žemėlapyje matote draustinio ribą.
Saugomose pievose neberinkite augalų, nekaskite, neieškokite radinių, nekurkite laužo, nestatykite palapinės tam neskirtoje vietoje ir nepalikite šiukšlių. Ypač svarbu netrypti žydinčių plotų ir nekirsti naujų trumpinių per šlaitus ar slėnio augaliją.
Trumpam pažinimui skirkite vieną ar dvi valandas, avėkite vandeniui atsparius batus ir pasiimkite vandens. Gegužę-rugpjūtį pievos gali būti įspūdingiausios, bet po lietaus slėnis tampa šlapias; prieš kelionę patikrinkite vietos sąlygas ir pasirinkite tokį maršrutą, kuris nekelia pavojaus buveinėms.









