Lankytinos vietos Lietuvoje

Adomo Hrebnickio sodybos namas-muziejus: pomologo namas, pirmoji klėtelė ir istorinio sodo atmintis Rojuje

Adomo Hrebnickio sodybos namas-muziejus yra Ignalinos krašto muziejaus filialas Rojaus kaime, maždaug 3 km į šiaurės rytus nuo Dūkšto. Lankoma ne viena salė, o kelių dalių memorialinė vieta: profesoriaus gyvenamasis namas su darbais, rankraščiais, asmeniniais daiktais ir dukters Marijos paveikslais, atskiras pirmasis namelis-klėtelė, brandžių medžių parkas, tvenkiniai ir istorinio pomologinio sodo atmintis. Hrebnickis 1890-1904 m. čia įveisė apie 14 ha tyrimų sodą, tačiau dabartinės sodybos ir mini sodo negalima laikyti nepakitusiu visu istoriniu plotu. Muziejus lankytojams atidarytas 1961 m., praėjus dviem dešimtmečiams po pomologo mirties 1941 m. 2026 m. paskelbti tik šeši atviri šeštadieniai, o 2025-2027 m. teritorijai numatyti dideli prieinamumo darbai, todėl prieš kelionę būtina susisiekti su muziejumi.

Vieta
Rojus, Ignalinos rajono savivaldybė
Regionas
Aukštaitija
Tipas
memorialinė pomologo sodyba su autentišku namu-muziejumi, pirmuoju nameliu-klėtele, parku, tvenkiniais ir išlikusia istorinio sodo atmintimi
Adresas
Rojaus k. 5, Dūkšto sen., Ignalinos r.
Koordinatės
55.53062, 26.36450
Kiek skirti laiko
1-1,5 val.; iki 2 val. su sutarta ekskursija ir lėtu pasivaikščiojimu po parką
Geriausias metas
vieną iš iš anksto paskelbtų 2026 m. darbo šeštadienių; gegužę dėl obelų žydėjimo, rudenį dėl vaismedžių ir parko spalvų
Vardai ir variantai

Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus, Adomo Hrebnickio muziejus Rojuje, Hrebnickio sodyba, Rojaus sodas

Tai atskiras filialas Rojuje, o žemėlapio taškas žymi visą sodybą

Muziejus yra Rojaus k. 5, Dūkšto seniūnijoje, maždaug 3 km į šiaurės rytus nuo Dūkšto. Tai ne Ignalinos centre, Ateities g. 43, veikiantis Ignalinos krašto muziejus, o nuo 2012 m. jam priklausantis sezoninis filialas. Abiejų įstaigų bilietų kainos susijusios su tuo pačiu savivaldybės kainynu, tačiau adresai, ekspozicijos ir 2026 m. darbo grafikai skiriasi.

Koordinatė 55.530621, 26.364496 atitinka oficialioje vietos informacijoje skelbiamą sodybos tašką. Ji pateikiama kaip reprezentacinė, nes memorialinę vietą sudaro pagrindinis namas, atskiras pirmasis namelis-klėtelė, parkas, tvenkiniai ir sodo dalys. Taškas nėra patvirtintas kaip konkrečios įėjimo durys, automobilių stovėjimo vieta ar bebarjerio maršruto pradžia.

Kultūros vertybių registre pagrindinis Profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namas-muziejus turi kodą 10494, o platesnė sodyba registruojama atskirai. Todėl lankant verta neskubėti tiesiai į baltą namą: medinė klėtelė ir lauko aplinka yra savarankiškos pasakojimo dalys, ne dekoratyviniai muziejaus priestatai.

14 ha sodas buvo tyrimų laboratorija, o Rojus oficialiu vardu tapo 1922 m.

Adomas Hrebnickis gimė 1858 m. sausio 6 d., 1883 m. baigė Sankt Peterburgo miškų institutą, jame dėstė ir 1902-1922 m. vadovavo Sodininkystės bei daržininkystės katedrai. 1886 m. vedęs Stanislavą Stankevičiūtę jis iš uošvio gavo apie 24 ha kalvotos, akmenuotos ir drėgnos Staniškių vienkiemio žemės. Muziejaus istorijoje minima, kad vieta vadinta Velnyne, o 1890-1904 m. čia buvo įveistas apie 14 ha sodas ir medelynas.

Sodas buvo suskirstytas kvartalais po 100 vaismedžių, sodintų šachmatų tvarka maždaug 6,3 x 6,3 m atstumais. Pagal muziejaus cituojamą 1910 m. planą augo 437 obelų, 154 kriaušių, 116 slyvų ir 82 vyšnių bei trešnių veislės - iš viso 789 skirtingos veislės arba 1085 pavadinimai įskaičiavus sinonimus. VLE pateikia platesnius per profesoriaus darbą ištirtų augalų skaičius: 629 obelų, 223 kriaušių, 240 slyvų ir 105 vyšnių veisles. Šie skaičiai apima skirtingus laikotarpius bei skaičiavimo būdus, todėl jų nereikia sudėti į vieną tariamai tikslią vienadienę kolekciją.

1922 m. profesorius su šeima apsigyveno čia nuolat, o Rojaus vardas tais pačiais metais oficialiai įteisintas. Vaismedžius ir vaiskrūmius Hrebnickis sodino iki 1936 m., vertino jų derlumą, tręšimą ir atsparumą šalčiui. Jis aprašė bei platino vietines veisles, tarp jų „Beržininkų ananasą“, „Beržininkų avietinį“, „Lietuvos cukrinį“, „Lietuvos pepiną“ ir „Panemunės baltąjį“, 1903-1906 m. redagavo „Vaisių atlasą“. Rojuje gyveno iki mirties 1941 m. spalio 13 d.

Pagrindinis namas ir pirmasis namelis-klėtelė pasakoja dvi skirtingas gyvenimo dalis

Paveldo finansavimo dokumentuose nurodoma, kad pagrindinis namas pastatytas 1897 m. Dabartinis žemas baltai tinkuotas fasadas, tamsus status stogas, raudonai rudas prieangis ir aukšti langai slepia memorialines patalpas, kuriose iš dalies atkurta profesoriaus darbo bei namų aplinka. Oficialus filialo puslapis pagrindiniame name išskiria keturis ekspozicijų kambarius, nors bendrame muziejaus pristatyme vartojamas penkių kambarių skaičius. Šis skirtumas greičiausiai susijęs su viso filialo, o ne vien pagrindinio namo skaičiavimu, tačiau šaltinis jo aiškiai nepaaiškina.

Viduje rodomi Hrebnickio veikalai, rankraščiai, laiškai, nuotraukos, padėkos raštai, asmeniniai ir buities daiktai, vaisių bei uogų muliažai. Profesoriaus kabinetas padeda darbą pamatyti ne kaip abstrakčią selekciją, o kaip kasdienį stebėjimą ir užrašymą. Atskiras dukters Marijos kambarys skirtas jos tapytiems paveikslams, o sodybos maketas parodo, kiek didesnė buvo namų ir darbo teritorija. Iš antro aukšto terasos matomi tvenkiniai, tačiau konkrečios dienos patekimą į terasą reikia derinti su darbuotoju.

Tamsių horizontalių rąstų namelis-klėtelė yra atskiras pastatas. Muziejus jį vadina pirmuoju nameliu, kuriame profesorius gyveno, todėl jo nereikėtų pristatyti vien kaip vėlyvą ūkinę klėtį ar pagrindinio namo kopiją. Patikimuose viešuose šaltiniuose nerasta tiksli klėtelės statybos data. Jos ekspozicija ir atvėrimas gali priklausyti nuo sezono, renginio ar darbų, tad važiuojant būtent dėl šio pastato verta paklausti, ar jis bus atrakinamas.

1961 m. atidarytas muziejus saugo ne nepakitusį sodą, o jo atkurtą palikimą

Hrebnickio sodą retino Pirmasis pasaulinis karas, ypač šaltos 1928-1929 ir 1939-1940 m. žiemos, o per Antrąjį pasaulinį karą vaismedžiai buvo laužomi ir kertami, žemė dirvonavo. 1957 m. vasario 28 d. Rojuje įsteigus Vytėnų sodininkystės bandymų stoties atramos punktą pradėta rinkti apylinkėse išlikusias profesoriaus augintas veisles, remontuoti gyvenamuosius pastatus ir tvarkyti sodybą.

Oficiali muziejaus formuluotė nurodo, kad lankytojams jis atidarytas 1961 m. Tais pačiais metais parke atidengtas skulptoriaus Leono Žuklio ir architekto Jono Stravinsko sukurtas paminklas. Kai kuriuose kataloguose pasitaikantis 1959 m. siejamas su muziejaus steigimo pradžia, tačiau jo nereikėtų keisti į 1961 m. lankytojų atvėrimo datą. 2026 m. surengtas 65-mečio minėjimas taip pat skaičiuotas nuo 1961 m. Hrebnickis šio muziejaus atidarymo nesulaukė - jis mirė 1941 m.

2022 m. oficialioje sodo istorijoje išlikusiame fonde fiksuotos 26 kultūrinės obelų veislės ir viena kriaušių veislė, taip pat minimas mini sodas. Tai datuotas atkūrimo būklės aprašas, ne pažadas, kad kiekvienas šiandien matomas medis yra Hrebnickio sodintas ar kad visos veislės 2026 m. tebėra identifikuotos. Dabartinį parką su senais ąžuolais, gėlynais ir tvenkiniais verta skaityti kartu su istorinio plano mastu, bet jo nepainioti su visu kadaise buvusiu 14 ha sodu.

2025-2027 m. darbai reiškia ir priežiūrą, ir galimus laikinus ribojimus

2025 m. rugpjūtį FIXUS Mobilis specialistai apžiūrėjo Kultūros vertybių registre esantį namą-muziejų, paėmė biologinių ir cheminių tyrimų mėginius, išvalė vandens nuvedimo sistemą, pakeitė išdužusius stiklus, įrengė laikinas vėjalentes, užsandarino stogo dangą ir pašalino pastatui kenkusias vijoklio šakas. Tai buvo prevencinė apžiūra ir skubūs priežiūros veiksmai, ne paskelbimas, kad visas pastatas galutinai restauruotas. KPD 2026-2028 m. paveldo programos sąraše namui dar numatyta taikomųjų tyrimų paraiška.

Atskiras savivaldybės projektas „Gamtos ir kultūros objektų Rojuje pritaikymas lankymui“ pradėtas 2025 m. spalį ir planuojamas užbaigti iki 2027 m. spalio 31 d. Už 568 010,25 Eur numatyta įrengti bei atnaujinti stabilizuoto grunto takus, tris stogines, apšvietimą, kameras, suolus, medinį lieptą per tvenkinį, tvorą ir vartus su lankytojų skaitikliu, automobilių aikštelę bei sanitarinį mazgą.

Tai planuojami projekto rezultatai, o ne 2026-07-19 patvirtintas jau veikiančių patogumų sąrašas. Statybų eiga gali keisti takus, priėjimą prie tvenkinio, parkavimą ar atskirų pastatų atvėrimą. Išsamus dabartinio bebarjerio maršruto iki visų kambarių, antro aukšto, klėtelės ir WC auditas viešai nepaskelbtas; oficialiose nuotraukose prie matomų įėjimų yra pakopų. Judėjimo vežimėliu ar su vaikišku vežimėliu galimybes ir faktinę darbų būklę derinkite telefonu.

2026 m. paskelbti tik šeši atviri šeštadieniai ir 4 Eur bilietas

Oficialus darbo sezonas nurodytas nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d., tačiau tai nereiškia kasdienio darbo. 2026 m. ekspozicijos skelbtos atviros tik gegužės 16 d., birželio 20 d., liepos 25 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 19 d. ir spalio 10 d., kiekvieną kartą 10.00-17.00 val. Kitai datai, grupei ar konkrečiam pastatui savarankiško patekimo nežadama. Net ir pasirinktą paskelbtą dieną prieš važiuojant verta pasitikslinti dėl darbų telefonu +370 600 36592 arba +370 682 13864, el. paštu janina.cirikiene@ignalina.lt arba muziejus@ignalina.lt.

Ignalinos rajono tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. patvirtintame kainyne Hrebnickio filialo lankytojo bilietas kainuoja 4 Eur. Lietuvių kalbos gido paslauga 10-25 asmenų grupei nurodyta už 25 Eur, užsienio kalba - 35 Eur, o 45 min. ekskursijų vadovas - 10 Eur. Kainyne numatytos 50 proc. nuolaidos ir nemokamo lankymo kategorijos; prieš kelionę tikrinkite aktualų kainyną ir klauskite, ar gido mokestis skaičiuojamas papildomai prie bilietų.

Pagrindiniam namui, klėtelei ir sodybos aplinkai skirkite 1-1,5 valandos, o sutartai ekskursijai ir lėtam parko ratui - iki 2 valandų. Prie tvenkinių prižiūrėkite vaikus ir neikite į aptvertas darbų zonas. Kadangi būsima aikštelė ir sanitarinis mazgas projekto apraše dar tik numatyti, vandeniu, tualetu bei parkavimo vieta pasirūpinkite iš anksto ir vadovaukitės laikinais ženklais.

Adomo Hrebnickio sodybos namo-muziejaus šaltiniai