- Vieta
- Jūžintai, Rokiškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- valstybės saugoma XVIII a. pabaigos vėlyvojo baroko katalikų bažnyčia su buvusio vienuolyno celėmis, atskira varpine ir šventoriaus tvora
- Adresas
- Ateities g. 2, Jūžintai, LT-42263 Rokiškio r.
- Koordinatės
- 55.77345, 25.67533
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. išorei; 45-75 min., jei dėl interjero ir celių muziejaus lankymo susitarta iš anksto
- Geriausias metas
- šviesus paros metas, iš anksto susitarus dėl patekimo į interjerą ir celes; sekmadienio Mišių laiką prieš kelionę verta patikrinti oficialiai
Jūžintų bažnyčia, Jūžintų Šv. Mykolo bažnyčia, Jūžintų Šv. arkang. Mykolo parapija
Tiksli Jūžintų bažnyčia ir trys skirtingos jos mūro datos
Bažnyčia stovi Ateities g. 2, Jūžintuose, Rokiškio rajone, prie kelio Rokiškis-Užpaliai. Tiksli Google vietos kortelė žymi 55.7734499, 25.6753345 ir turi Place ID ChIJH4YobWsE6EYR9_bjLU8K32c. Kai kurie žemėlapių ar duomenų katalogai vietą priskiria gretimoms Bajoriškėms arba platesniam Panevėžio regionui, tačiau oficialus parapijos ir Rokiškio TIC adresas yra Jūžintai.
Kultūros vertybių registre valstybės saugomas visas Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statinių kompleksas turi kodą 23613, o pati bažnyčia - kodą 1587. Kompleksui taip pat priklauso atskirai registruota varpinė bei šventoriaus tvora ir vartai. Tai padeda atskirti bažnyčią nuo kitų Šv. Mykolo titulą turinčių Lietuvos šventovių.
Patikrinti oficialūs šaltiniai nesutaria dėl tikslių statybos metų. Panevėžio vyskupija nurodo 1792 m., VLE - 1799 m., o Rokiškio krašto muziejaus ekspedicijos tekstas - 1790 m. Todėl sąžiningiausia dabartinę mūrinę bažnyčią vadinti XVIII a. paskutinio dešimtmečio statiniu, o 1792 arba 1799 m. nelaikyti neginčijamai vienintele data.
Aštuonios celės įrengtos ne šalia bažnyčios, o jos sienose
Apie 1600 m. Jūžintuose pastatyta medinė koplyčia, minima 1669 m. Dvaro savininkas Gedeonas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią ir apgyvendino reguliariuosius atgailos kanauninkus, kuriems buvo dovanotas Nabagiškio palivarkas. Parapija įkurta 1783 m., o 1832 m. Rusijos imperijos valdžia vienuolyną uždarė.
Svarbiausias vietos architektūrinis netikėtumas yra aštuonios ankštos celės už centrinio altoriaus ir apsidės sienose. Rokiškio krašto muziejus nurodo, kad jos išdėstytos vertikaliai šachmatų tvarka ir sujungtos sraigtiniais laiptais su 75 pakopomis. Maži kvadratiniai langeliai išorėje išduoda erdves, kuriose tilpo tik labai kuklus gultas ir lentyna sienos nišoje.
Dabar celėse įrengtas nedidelis muziejus su maldaknygėmis, metaliniais kryžiais, skulptūrėlėmis ir kitais liturginiais daiktais. Bažnyčios rūsiuose palaidoti fundatoriai Veisenhofai. Rokiškio TIC ir muziejus bažnyčią pristato kaip vienintelę Baltijos šalyse, kurioje veikė vienuolynas; tai yra šių institucijų teiginys, o saugiausiai patikrinamas unikalumas yra pačiame bažnyčios tūryje išlikusi aštuonių celių sistema.
Vėlyvojo baroko fasadas slepia 43 x 25 m trijų navų baziliką
Panevėžio vyskupija bažnyčią apibūdina kaip vėlyvojo baroko statinį, turintį renesanso bruožų. Stačiakampio plano bazilika yra 43 m ilgio ir 25 m pločio, jos vidų dalija trys navos, dengtos cilindriniais skliautais, o virš stogo kraigo kyla mažas bokštelis.
Nuo Ateities gatvės geriausiai matyti platus šviesiai tinkuotas fasadas be dviejų aukštų bokštų. Jo siluetą kuria kylančios ir besileidžiančios barokinės kreivės, ryškūs karnizai, aukšti centriniai langai, medinės durys ir nedidelis bokštelis su kryžiumi. Fasado ir šoninių sienų maži langeliai tampa prasmingi tik žinant, kad už dalies jų yra celės.
Šventorių juosia lauko akmenų mūro tvora su vartais, o atokiau nuo pagrindinio fasado stovi atskira tinkuota varpinė, VLE apibūdinama kaip klasicistinė. Apžiūrint iš gatvės verta atsitraukti tiek, kad viename vaizde tilptų lenktas bažnyčios fasadas, varpinė, vartai ir ilgas bazilikos šonas.
Medinės skulptūros, vargonai ir karo paliktas sluoksnis
VLE bažnyčios viduje išskiria vertingas XIX a. pabaigos medines skulptūras: Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu, šv. Antaną ir Tris karalius. Jų meistru nurodomas A. Dagys. Tai konkretūs kūriniai, kurių verta ieškoti patekus į vidų, tačiau jų nereikėtų tikėtis matyti užrakintos bažnyčios prieangyje ar pro langą.
Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m., bažnyčios varpai išvežti į Rusiją. Klebonas S. Žulys XX a. ketvirtajame dešimtmetyje remontavo bažnyčią ir 1938 m. nupirko plieninį varpą; vargonai remontuoti 1938 ir 1947 m. Šie darbai rodo gyvą parapijos priežiūrą, o ne nepakitusį XVIII a. interjerą.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo. Panevėžio vyskupija ją vadina apnaikinta ir 1958 m. suremontuota, o VLE formuluoja griežčiau: bažnyčia buvo sugriauta ir atstatyta. Dabartiniame pastate todėl susitinka XVIII a. pabaigos planas, vėlesnė dailė, XX a. remontai ir pokario atkūrimo sluoksnis.
Dėl patekimo į interjerą ir celes reikia susitarti prieš atvykstant
Rokiškio TIC aiškiai nurodo, kad dėl apsilankymo bažnyčioje būtina susitarti iš anksto. Tai ypač svarbu norint patekti ne tik į pagrindinę navą, bet ir į celes bei nedidelį jų muziejų. TIC objekto puslapio apačioje matomos darbo valandos priklauso pačiam turizmo informacijos centrui, o ne Jūžintų bažnyčiai.
2026 m. liepos 29 d. patikrintame Panevėžio vyskupijos puslapyje Mišios buvo skelbiamos sekmadieniais 13:30, o šiokiadieniais - sutartu laiku. Tai parapijos tvarkaraštis, ne garantuotos turistinės lankymo valandos, todėl prieš kelionę patikrinkite oficialų puslapį arba susisiekite su parapija ar Rokiškio TIC jų tuo metu skelbiamais kontaktais.
Atskiros bilieto kainos ar viešai garantuoto kasdienio darbo laiko patikrinti šaltiniai neskelbia. Išorę galima apžiūrėti nuo viešos gatvės, tačiau atviri vartai ar durys nėra pažadėti. Į celes veda ankšti sraigtiniai laiptai su 75 pakopomis, tad ši dalis nėra bebarjerė; dėl pagrindinės navos prieinamumo ir individualios pagalbos taip pat reikia klausti iš anksto.
