Švenčionių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybių apylinkės
Aukštaitija
miškų, ežerų ir saugomų teritorijų kraštovaizdis
nuo 2 val. vienam sustojimui iki visos dienos maršrutui
vasaros rytai ežerams, ruduo miško spalvoms, pavasaris paukščiams
Labanoro miškai
Giria, ežerai ir regioninis parkas
Labanoro giria geriausiai suprantama kaip didelis miškų ir ežerų kraštovaizdis, o ne vien taškas žemėlapyje. Labanoro regioninis parkas saugo šį ežeringą miškų pasaulį ir yra didžiausias Lietuvos regioninis parkas, kurio oficialus plotas siekia 55 320 ha.
Svarbu nelyginti girios ir administracinės parko ribos kaip visiškai tapačių dalykų. Tačiau parkas yra geriausias oficialus rėmas kalbėti apie Labanoro girios gamtines vertybes, lankymo taisykles ir saugomų teritorijų tinklą.
Ežeringas miškas
Saugoma.lt Labanoro kraštovaizdį sieja su Aiseto, Kertuojų, Lakajų, Rašios, Stirnių ir kitais ežerais. Tai vienas iš tų Lietuvos regionų, kur miškas nuolat atsiveria į vandenį, o kelionė automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis greitai virsta ežerų grandinės skaitymu.
Dėl tokio reljefo Labanoras tinka ne vien pasivaikščiojimui. Čia planuojamos vandens kelionės, paukščių stebėjimas, pažintiniai sustojimai ir ilgesni savaitgalio maršrutai, tačiau kiekvienai veiklai reikia žiūrėti konkrečias vietos taisykles.
Saugomos vertybės
Parko simbolis yra erelis žuvininkas, o oficialūs šaltiniai išskiria didelę biologinę įvairovę: 1 020 augalų rūšių ir 1 669 gyvūnų rūšis. Minimi ir gamtiniai kompleksai, tokie kaip Beržaloto aukštapelkė.
Labanoro regioniniame parke yra 2 gamtiniai rezervatai ir 36 draustiniai. Tai reiškia, kad lankytojo laisvė skirtingose vietose gali labai skirtis: vienur galima eiti pažymėtais takais, kitur reikalingi griežtesni apribojimai.
Kultūrinis girios sluoksnis
Labanoro giria nėra vien laukinė gamta. Oficialiuose parko aprašymuose minimos medinės kaimų architektūros tradicijos, etnokosmologijos kontekstas ir Labanoro dūda. Tai primena, kad giria visada buvo ir žmonių gyvenamas, dirbamas bei dainuojamas kraštas.
Kelionėje verta atkreipti dėmesį į kaimus, sodybų mastelį, senus kelius ir vietovardžius. Jie padeda pamatyti, kad miško kultūra čia ne mažiau svarbi už pušynus ir ežerus.
Kaip planuoti lankymą
Labanoro giria pati neturi vieno bilieto ar vieno darbo laiko. Jei norite pradėti nuo oficialios informacijos, naudokitės Labanoro regioninio parko lankytojų centru ir saugomų teritorijų puslapiais.
Prieš ilgesnį maršrutą pasitikrinkite stovyklavimo, laužų, žvejybos, draustinių ir rezervatų taisykles. Labanoro kraštovaizdis didelis ir nevienodas, todėl geras planas čia svarbesnis nei spontaniškas važiavimas į pirmą miško kelią.