Lankytinos vietos Lietuvoje

Žvelgaičio piliakalnis - piliakalnis Žagarės ozo viršūnėje

Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia Žagarės ozo dalis, iškilusi virš Švėtės kairiojo kranto Joniškio rajone. Tai vienas dviejų Žagarės piliakalnių; jo trapecinę aikštelę juosia pylimas, o naujais ąžuoliniais laiptais patogu užkopti į viršūnę. Pavadinimas siejamas su kunigaikščiu Žvelgaičiu, nors šis ryšys kilo iš XIX a. istoriko prielaidos.

Vieta

Žagarė, Joniškio rajono savivaldybė

Regionas

Joniškio rajonas

Tipas

Piliakalnis Žagarės ozo viršūnėje su papėdės gyvenviete

Adresas

Žagarė, Žagarės sen., Joniškio r.

Koordinatės

56.35691, 23.23075

Kiek skirti laiko

30-60 min.

Geriausias metas

pavasaris-ruduo; naujais ąžuoliniais laiptais patogu kopti ir po lietaus

Vardai ir variantai

Žagarės II piliakalnis, Žvelgaičio kalnas, Plikasis (Kosčiuškos) kalnas

Žvelgaičio piliakalnis ant Žagarės ozo

Žvelgaičio piliakalnis yra Žagarėje, Joniškio rajone, ant kairiojo Švėtės upės kranto. Saugoma.lt jį vadina įspūdingiausia Žagarės ozo dalimi - piliakalnis iškilęs ant aukšto geologinio gūbrio, todėl atrodo ypač status ir aukštas. Tai viena žinomiausių Žagarės regioninio parko vietų.

Žagarėje yra du piliakalniai. Pirmasis vadinamas Raktuvės kalnu, jame stovėjo Raktuvės pilis, o XIX a. pradžioje kalnas apardytas pradėjus laidoti mirusiuosius ir pastačius koplyčią. Antrasis, esantis maždaug 700 m į vakarus, ir yra Žvelgaičio kalnas - jam ir skirtas šis puslapis.

Iš kur Žvelgaičio vardas

Pasak padavimų, ant piliakalnio stovėjo legendinio XIII a. kunigaikščio Žvelgaičio pilis. Tikrasis Žvelgaitis - lietuvių kunigaikštis, 1205 m. žuvęs žygyje į estų žemes, kai prie Ruopažių lietuvius sumušė žiemgalių ir vokiečių pajėgos. Svarbu žinoti, kad istorinis Žvelgaitis su Žagare tiesiogiai nesusijęs.

VLE paaiškina, kaip atsirado vardas: XIX a. istorikas Simonas Daukantas nepagrįstai laikė Žvelgaitį Jelgavos ir Žagarės kunigaikščiu, todėl XX a. pirmoje pusėje Žagarės piliakalniams prigijo Žvelgaičio kalno pavadinimas, o gretimas kaimas pavadintas Žvelgaičiais. Taigi gražus vardas yra ne istorinis faktas, o vėlesnės tradicijos vaisius.

Piliakalnio forma, tyrimai ir radiniai

VLE nurodo, kad Žvelgaičio kalno šlaitai statūs, iki 15 m aukščio, o aikštelė trapecijos formos, maždaug 50 x 55 x 68 m, apjuosta 1 m aukščio ir 10 m pločio pylimu. Šiaurės rytiniame krašte iškastas 12 m pločio ir 2 m gylio griovys, už jo supiltas dar vienas žemas pylimas. Į šiaurės rytus ir pietvakarius plyti apie 3 ha papėdės gyvenvietė.

Piliakalnis tyrinėtas 1956, 1999 ir 2010 metais. Rasta XIII a. medinio pastato ir XVI-XVIII a. dvaro liekanų, ginklų, darbo įrankių, papuošalų, monetų ir žetonų. 2010 m. archeologo Ernesto Vasiliausko tyrimuose aptikta net penki arbaletai ir žirgų ledo pasagėlės - radiniai, būdingi Livonijos ordino pilims. Todėl archeologai spėja, kad XIII-XV a. čia galėjo stovėti Rygos arkivyskupo, o vėliau Livonijos ordino medinė pilis.

Nauji laiptai ir lankymas

Į aukščiausią piliakalnio dalį įrengti nauji, tvirti ąžuoliniai laiptai, todėl užkopti patogu net po lietaus. Piliakalnis yra Žagarės rekreacinėje zonoje su Žvelgaičių ežeru, karjerais ir Žagarės ozo miškais - viena gražiausių parko vietų.

Tai atviras, laisvai lankomas gamtos ir archeologijos paveldo objektas, be bilietų ar darbo laiko. Apsilankymui dažniausiai pakanka pusvalandžio-valandos. Žvelgaičio piliakalnį patogu jungti su Žagarės dvaru, ozu, Raktuvės kalnu ir kitais Žiemgalos krašto objektais.

Žvelgaičio piliakalnio šaltiniai