- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorinė turgaus aikštė, dviejų buvusių sinagogų kompleksas ir Kėdainių žydų paveldo ekspozicija
- Adresas
- Paeismilgio g. 12B ir Senosios Rinkos aikštė, Kėdainiai
- Koordinatės
- 55.28736, 23.98046
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. aikštei ir fasadams; 1-1,5 val. su Daugiakultūrio centro ekspozicija
- Geriausias metas
- trečiadienį-sekmadienį, jei norite patekti į ekspoziciją; šviesiu paros metu architektūrai ir grindiniui
Kėdainių sinagogų kompleksas, Senoji Rinka, Žydų rinka, Daugiakultūris centras
Aikštė ir dvi sinagogos yra trys skirtingi lankymo objektai
Senosios Rinkos aikštė yra atvira miesto erdvė, o jos šiauriniame pakraštyje stovinčios dvi buvusios sinagogos šiandien turi skirtingas funkcijas. Didesnėje Didžiojoje vasarinėje sinagogoje veikia Kėdainių dailės mokykla, todėl jos vidaus nereikėtų laikyti nuolatine turistine ekspozicija. Mažojoje žieminėje sinagogoje įkurtas Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, kurio darbo laikas ir bilietas skelbiami atskirai.
Nuo grindinio pirmiausia palyginkite pastatų tūrį ir angas. Didžioji sinagoga turi aukštą stogą, erdvią buvusią vyrų maldos salę ir vėlyvojo baroko išorės bruožų. Mažosios žieminės sinagogos tūris žemesnis ir sudėtingesnis, su vieno bei dviejų aukštų dalimis, aukštais segmentinių sąramų langais, frontonais ir pjūklinį ritmą primenančiu frizu.
Puslapio koordinatė žymi sinagogų komplekso vietą pagal oficialiame muziejaus puslapyje pateiktą žemėlapį, o ne automobilių stovėjimo vietą. Dabartinis Daugiakultūrio centro lankytojo adresas nurodomas kaip Paeismilgio g. 12B; istoriniuose ir paveldo šaltiniuose dar vartojami Senosios Rinkos 12A ar Senosios Rinkos aikštės adresai.
XV a. turgaus aikštė XVII a. tapo žydų kvartalo centru
Pirmoji Kėdainių turgaus aikštė suformuota XV a., todėl vėliau jai prigijo Senosios Rinkos vardas. 1627 m. miesto savininkas Kristupas II Radvila leido žydams apsigyventi prie aikštės. XVII a. antroje pusėje ši erdvė vadinta Žydų rinka, o aplink ją telkėsi bendruomenės namai, prekyba, amatai ir religinės institucijos.
Pirmoji sinagoga buvo medinė. 1781 m. gaisrui nuniokojus aikštę, bendruomenė 1784 m. pradėjo statyti naują mūrinę Didžiąją sinagogą; statyba baigta maždaug po trejų metų, o vidaus įrangos darbai tęsėsi iki 1807 m. VLE ją apibūdina kaip vieną iš dviejų Lietuvoje išlikusių baroko stiliaus sinagogų.
Didžioji vadinta vasarine ne dėl sezoninių apeigų, o todėl, kad erdvi salė nebuvo šildoma. Mažesnė šildoma sinagoga leido bendruomenei rinktis žiemą ir atliko ne vien maldos namų funkciją. Šis praktinis skirtumas geriausiai paaiškina, kodėl vienoje aikštėje stovi du panašios paskirties, bet nevienodo dydžio pastatai.
1837 m. data žymi Mažąją žieminę sinagogą, tačiau šaltiniai nėra visiškai vieningi
Mažoji žieminė sinagoga paprastai datuojama 1837 m. Šią datą tyrėjai rado įrėžtą stogo gegnėje, tačiau AUTC pabrėžia, kad archyviniai šaltiniai negausūs ir literatūroje pasitaiko 1857 m. data. Kėdainių krašto muziejus nurodo platesnį 1837-1857 m. statybos intervalą, todėl tiksliausia 1837 m. laikyti pagrindine tyrimais paremta data, o ne nutylėti šaltinių prieštarą.
Pastatas jungė vyrų maldos salę, moterų galerijas ir mokymosi erdves. Viduje išliko keturi stulpai, žymintys bimos vietą, devyni aštuonkampiai lubų kesonai su rozetėmis ir buvusios moterų galerijos angos. Aron kodešo vietą rodo niša rytinėje dalyje; tai architektūrinis pėdsakas, o ne šiandien veikianti religinė įranga.
Sovietmečiu sinagogos planas ir angos buvo keisti, interjerai nukentėjo. Po 1999 m. architektūrinių tyrimų pastatas restauruotas ir pritaikytas naujai funkcijai; AUTC nurodo 2002-2005 m. darbų laikotarpį, o muziejus Daugiakultūrio centro veiklos pradžią sieja su 2002 m. Restauracija negrąžino reguliariai veikiančios sinagogos, bet išsaugojo erdvę jos istorijai pasakoti.
Ekspozicija pasakoja apie Keidan bendruomenę, Myro ješivą ir Holokaustą
Daugiakultūriame centre veikia moderni nuolatinė ekspozicija „Ich bin Keidaner“, atnaujinta ir lankytojams pristatyta 2023 m. Joje Kėdainių žydų gyvenimas rodomas per verslus, mokyklas, organizacijas, religiją ir asmenines istorijas. Keidan yra istorinis Kėdainių vardas jidiš tradicijoje, todėl ekspozicijos pavadinimas reiškia priklausymą vietos bendruomenei, o ne atskirą miestą.
Muziejus primena, kad XIX a. pabaigoje žydai sudarė didelę Kėdainių gyventojų dalį, o 1941 m. rugpjūčio 28 d. prie Daukšių kaimo buvo nužudyti 2076 Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydai. Šį skaičių verta skaityti kaip konkrečios vietos bendruomenės sunaikinimo mastą, ne kaip abstraktų visos Lietuvos Holokausto rodiklį. Aikštėje esantis atminties ženklas nukreipia žvilgsnį nuo architektūros į žmones, kurie čia gyveno.
2023 m. ant pastato atidengta trikalbė lenta primena ir Myro ješivą, kuriai Kėdainiai 1940 m. trumpam tapo prieglobsčiu. Ekspozicijoje rengiamos parodos, koncertai, konferencijos bei edukacijos, todėl tyliam savarankiškam apsilankymui tinkamas laikas gali skirtis nuo renginio vakaro. Aktualią programą verta patikrinti muziejaus puslapyje.
Aikštė nemokama, o Daugiakultūrio centro valandos ir bilietai gali keistis
Senosios Rinkos aikštę, grindinį ir abiejų sinagogų fasadus galima apžiūrėti bet kuriuo metu be bilieto. 2026 m. liepos 18 d. oficialus Daugiakultūrio centro puslapis skelbė darbo laiką trečiadienį-penktadienį 11-18 val., šeštadienį 10-17 val. ir sekmadienį 10-15 val.; paskutiniai lankytojai įleidžiami likus pusei valandos. Pirmadienį ir antradienį ekspozicija lankytojų nepriima, prieš šventes dirbama trumpiau, o švenčių dienomis nedirbama.
Tą pačią patikros dieną standartinis lankytojo bilietas kainavo 3 Eur, o mokiniams, studentams ir oficialiame sąraše nurodytoms kitoms grupėms taikytos nuolaidos arba nemokamas lankymas. Darbo laikas, kaina, nemokamos dienos ir renginių režimas sensta greičiau nei pastato istorija, todėl prieš kelionę būtina tikrinti oficialų muziejaus puslapį.
Aikštės akmenų grindinys yra nelygus, o lietus ar plikledis jį gali padaryti slidų. Oficialaus viso lauko ir ekspozicijos prieinamumo audito rasti nepavyko, todėl judėjimo negalią turinčiam lankytojui verta iš anksto susisiekti su centru dėl patogiausio įėjimo. Planuojant maršrutą pėsčiomis, Senąją Rinką lengva jungti su Kėdainių krašto muziejumi, Didžiąja Rinka ir rotuše, tačiau automobilį palikite tik teisėtai pažymėtoje senamiesčio vietoje.
