Lankytinos vietos Lietuvoje

Krekenavos apžvalgos bokštas: lengva plieno konstrukcija virš vingiuoto Nevėžio senslėnio ir jo pasagos formos senvagių

Krekenavos apžvalgos bokštas yra 30 m aukščio asimetrinė cinkuoto plieno konstrukcija su atotampomis, pastatyta 2014 m. prie regioninio parko lankytojų centro. Maždaug 125 laipteliai veda į 25 m aukštyje esančią aikštelę, iš kurios aiškiai atsiskleidžia ne kalvos, o Vidurio Lietuvos lygumoje įsirėžęs Nevėžio senslėnis: dabartinė vaga, pasagos formos senvagės, užutekiai, Krekenavos bazilikos bokštai, tvenkinys ir buvusio Slabados malūno užtvanka.

Vieta
Dobrovolė, Panevėžio rajono savivaldybė
Regionas
Panevėžio rajonas
Tipas
30 m cinkuoto plieno asimetrinis apžvalgos bokštas su aikštele 25 m aukštyje
Adresas
Dobrovolės k. 2, Krekenavos sen., Panevėžio r.
Koordinatės
55.55186, 24.10568
Kiek skirti laiko
30-45 min. bokštui; 1-2 val. su Pojūčių taku ir lankytojų centru
Geriausias metas
giedra pavasario potvynių diena arba rugsėjo-spalio pradžia; nelipkite per perkūniją, stiprų vėją ar apledėjimą
Vardai ir variantai

Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas, Krekenava Regional Park Observation Tower, Krekenava Observation Tower

Bokštas stovi prie pat lankytojų centro Dobrovolėje, o Google kelio numerį 3007 20 rodo kaip adresą

Krekenavos apžvalgos bokštas yra ne Krekenavos miestelio aikštėje, bet už jo ribos esančiame Dobrovolės kaime, prie regioninio parko lankytojų centro. Oficialus centro adresas yra Dobrovolės k. 2, o bokšto koordinatės pagal Google - 55.5518607, 24.1056753; Saugoma.lt jas apvalina iki 55.552, 24.105. Viešoje Google kortelėje matomas užrašas 3007 20 reiškia Nauradų-Naujamiesčio-Krekenavos kelio vietą, ne įprastą namo numerį.

Prie lankytojų centro yra automobilių aikštelė, o nuo jos iki bokšto pagrindo veda trumpas lygus takas. Automobilį palikite čia, ne prie pat atotampų. Lankytojų centro aikštelėje pažymėta vieta judėjimo negalią turintiems žmonėms, į centro pirmą aukštą galima patekti pandusu, tačiau tai nereiškia, kad pritaikytas pats bokštas.

Bokšto aplinka yra Pojūčių tako dalis, todėl vien kopimui pakanka 30-45 min., o prasmingam vizitui verta skirti 1-2 val. Centre tema Nevėžio upės senvagių įvairovė paaiškina upės vagos kaitą, o maždaug pusės kilometro Pojūčių takas per 12 stotelių nuveda link slėnio ir pontoninio liepto.

2014 m. plieninį bokštą suprojektavo Alvydas Mituzas ir Arvydas Gudelis, o 125 laipteliai kyla konstrukcijos viduriu

Bokštas pastatytas 2014 m. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu. Projektą parengė bendrovė Rekreacinė statyba, architektai Alvydas Mituzas ir Arvydas Gudelis, o rangovas buvo Panevėžio statybos trestas. Konstrukcijai pasirinktas cinkuotas plienas, tinkamas atvirai ir drėgnai Nevėžio slėnio aplinkai.

Bendras statinio aukštis yra 30 m, tačiau lankytojas pakyla ne į patį konstrukcijos galą - apskrita apžvalgos aikštelė įrengta 25 m aukštyje. Iki jos veda maždaug 125 metalinių grotelių laipteliai su tarpinėmis aikštelėmis. Per groteles matyti žemė, todėl aukščio baimė čia juntama stipriau nei uždaroje laiptinėje.

Bokštas nėra simetriškas vamzdis. Laiptų kamienas, į šoną išsikišusi viršutinė aikštelė ir nuo konstrukcijos į žemę einančios plonos atotampos sukuria lengvą, beveik permatomą siluetą. Atotampos yra laikančiosios sistemos dalis, todėl jų aptverta zona nėra žaidimų ar laipiojimo vieta.

Iš 25 m aukščio matyti ne viena tiesi upė, o dabartinės vagos ir buvusių kilpų žemėlapis

Svarbiausias vaizdas yra poledynmečio suformuotas Nevėžio senslėnis. Dabartinė upė vingiuoja tarp pievų ir medžių juostų, o greta jos matyti pasagos, pusmėnulio ar netaisyklingų kūdrų pavidalo senvagės. Tai anksčiau buvusios upės kilpos, kurias vaga ilgainiui nukirto ir paliko atskirus arba su upe per potvynį susijungiančius vandens telkinius.

Giedrą dieną oficialiai nurodoma maždaug 10 km apžvalga. Tolumoje atpažįstami Krekenavos miestelis ir dvibokštė mažoji bazilika, Krekenavos tvenkinys, buvusio Slabados malūno užtvanka, pavienės ūkininkų sodybos, dirbami laukai ir miškų masyvai. Tai orientyrai, o ne garantija, kad kiekviena detalė bus ryški esant rūkui ar vasaros miglai.

Aikštelėje geriausia pirmiausia surasti dabartinę Nevėžio vagą, tada akimis sekti atskirus vandens lankus abipus jos. Taip senvagės tampa ne atsitiktinėmis balomis, bet matomu upės judėjimo archyvu. Žiūronai padeda atskirti bazilikos bokštus ir užtvanką, tačiau įrangos būklę vietoje visada vertinkite iš naujo.

Senvagių pievos yra gyva saugoma sistema, o bokštas leidžia ją skaityti netrypiant jautrių buveinių

Krekenavos regioninis parkas įsteigtas 1992 m. ir saugo 11589,7 ha Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdžio Panevėžio bei Kėdainių rajonuose. Miškai užima apie 43 proc. teritorijos, tačiau nuo bokšto ryškiausias yra atvirų pievų, upės, krūmynų, senvagių ir dirbamų laukų mozaikos santykis.

Pavasario potvynių metu Nevėžis išsilieja į slėnį, palieka sąnašas ir laikinai sujungia dalį vandens telkinių. Natūraliose pievose auga boloniniai katilėliai, raudonžiedės bėrutės, didžiosios džioveklės ir šlamuotosios gegužraibės. Parke taip pat veisiasi ūdros, bebrai, juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai ir kiti saugomi gyvūnai.

Bokšto vertė yra ne vien aukštis: jis sutelkia lankytojų judėjimą viename taške ir leidžia apžvelgti slėnio struktūrą nelipant į šlapias pievas ar senvagių krantus. Paukščius stebėkite iš aikštelės tyliai, neskraidinkite drono nepatikrinę saugomos teritorijos ir oro erdvės taisyklių, o Pojūčių take laikykitės pažymėtos trasos.

Pavasarį senvagės matomiausios, vasarą slėnis žaliausias, o rudenį geriausiai atsiskiria jo medžių juostos

Ankstyvą pavasarį aukštas vanduo ir užlietos pievos aiškiausiai parodo senslėnio mastą, bet metaliniai laiptai gali būti šlapi, o aikštelėje stipriau pučia vėjas. Vasarą tanki žaluma dalį mažesnių senvagių paslepia, užtat Nevėžio ir Krekenavos kontūrai gerai matomi ilgomis giedromis dienomis.

Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje gelstantys lapuočiai paryškina upės pakrančių juostas, todėl tai ypač fotogeniškas laikas. Žiemą be lapų atsiveria daugiau reljefo, tačiau groteliniai laiptai ir aikštelė gali apledėti. Per perkūniją, labai stiprų vėją, šlapdribą ar matomą ledą į atvirą metalinę konstrukciją nelipkite.

Google kortelėje nurodyta prieiga visą parą, tačiau bokštas neapšviestas kaip naktinė miesto regykla, o kraštovaizdžio detalės tamsoje dingsta. Saugiausia pradėti kopti šviesiu metu, kai galima įvertinti laiptų būklę, vėją ir kitus lankytojus. Saulėlydžiui pasilikite pakankamai šviesos nusileisti.

Nuo 2025 m. birželio bokšto lankymas mokamas, o 2026 m. QR suma yra 1,20 Eur

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija paskelbė, kad nuo 2025 m. birželio 2 d. Krekenavos bokšto lankymas tapo mokamas. 2026 m. oficialiai nurodyta 1 Eur bilieto kaina, o per QR sistemą pridedamas 0,20 Eur operatoriaus mokestis - iš viso 1,20 Eur. Senesni puslapiai, kuriuose bokštas vadinamas nemokamu, yra pasenę; kainą ir mokėjimo būdą tikrinkite prie objekto.

Bendresnis Krekenavos regioninio parko lankytojo bilietas oficialiame puslapyje vadinamas savanorišku, tačiau bokštui buvo paskelbta atskira mokamo lankymo tvarka. Todėl bendro parko bilieto savanoriškumo nereikėtų interpretuoti kaip leidimo ignoruoti bokšto mokestį. QR kodas yra informacinėje lentelėje, o darbo metu bilietų klausimą gali paaiškinti lankytojų centras telefonu +370 604 97 164.

Liftas neįrengtas ir Saugoma.lt aiškiai žymi bokštą kaip nepritaikytą judėjimo negalią turintiems žmonėms. Prie pagrindo bei lankytojų centro pirmame aukšte dalį slėnio temos galima pažinti be kopimo; centre yra pandusas, plačios durys ir pritaikytas tualetas, tačiau jis prieinamas tik centrui dirbant. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps kortelė turėjo 2761 atsiliepimą ir 4,8 iš 5 vidurkį.

Krekenavos apžvalgos bokšto šaltiniai