Kelionės po Lietuvą
Lietuvos regionai
Lietuva dalijasi į penkis etnografinius regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir Mažąją Lietuvą. Kiekvienas jų turi savitą kraštovaizdį, tarmę ir lankytinas vietas, kurias surinkome į atskirus kelionių gidus.
Regionai pagal kraštą
Rinkitės regioną ir atraskite jo piliakalnius, dvarus, miestus, ežerus ir gamtos paminklus. Kiekviename gide rasite svarbiausias to krašto lankytinas vietas vienoje vietoje.
Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis regionas šalies šiaurės rytuose ir rytuose, garsus ežerais, miškais, piliakalniais, dvarais ir sutartinių tradicija.
Žemaitija - savito charakterio Lietuvos etnografinis regionas šalies šiaurės vakaruose, garsus stipria tarme, kryždirbyste, Žemaičių Kalvarija, ežerais ir Baltijos pajūriu.
Dzūkija (Dainava) - pietrytinis Lietuvos etnografinis regionas, garsus pušynais ir smėlynais, grybais, dzūkų tarme, Nemuno kilpomis, Trakais ir Dzūkijos nacionaliniu parku.
Suvalkija (Sūduva) - derlingiausias Lietuvos etnografinis regionas Užnemunėje, garsus pasiturinčiais ūkininkais, kapsų ir zanavykų tarme, dvarais bei tautinio atgimimo istorija.
Mažoji Lietuva - istorinis lietuvininkų ir pajūrio kraštas buvusioje Prūsijoje; Lietuvoje jį atstovauja Klaipėdos kraštas su Kuršių nerija, Nida, Nemuno delta ir Rambynu.
Vilnius - Lietuvos sostinė prie Neries ir Vilnios, buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės širdis, garsi vienu didžiausių išlikusių senamiesčių Vidurio Europoje ir 1994 m. į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytu istoriniu centru.
Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas prie Nemuno ir Neries santakos, tarpukariu buvęs laikinąja sostine; jo modernizmo architektūra 2023 m. įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Klaipėda - vienintelis Lietuvos jūrų uostas ir Mažosios Lietuvos centras, vokiškai vadintas Memeliu; čia susipina ordino įkurta pilis, fachverko senamiestis, vokiškas paveldas ir kelias į Kuršių neriją.