- Vieta
- Kupiškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- klasicistinė dvaro sodyba su svirnu ir parko fragmentais
- Adresas
- Rožių g. 2A, Antašava, Kupiškio r.
- Koordinatės
- 55.90872, 24.80625
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. išorei; daugiau, jei apžiūrite parką ir miestelio aplinką
- Geriausias metas
- šiltuoju sezonu parko fragmentams ir dvaro sodybos aplinkai
Antašavos dvaro sodyba
Antašavos dvaro sodyba prie Pyvesos
Antašavos dvaras yra Kupiškio rajono ir seniūnijos teritorijoje, rytinėje miestelio dalyje, dešiniajame Pyvesos krante. Kultūros vertybių registre jis įrašytas kaip Antašavos dvaro sodyba (unikalus kodas 982) – regioninės reikšmės valstybės saugomas kompleksas, kurį sudaro klasicistiniai rūmai, akmeninis svirnas ir parko fragmentai.
Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė vadinta Papyvesiu, o pats dvaras minimas nuo 1595 m. 1792 m. dvaro savininkas Hiacintas Antašauskas pasistatydino Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčią – nuo jo pavardės kilo ir dabartinis Antašavos vardas. Todėl dvarą verta lankyti kaip visą sodybą, o ne vien atskirą rūmų pastatą.
Architekto Mykolo Šulco klasicistinis ansamblis
Antašavos dvaro pastatų autorystė siejama su architektu Mykolu Šulcu. 1809-1811 m. jis savininkui Hiacintui Antašauskui suprojektavo mūrinę kleboniją, rūmus ir akmeninį svirną; klebonija datuojama 1820 m. Tai dvarui suteikia aiškų vieno architekto suformuotą klasicistinį charakterį.
Rūmų datavimas nesutampa: minimi 1820 m. ir 1812-1816 m. Skirtumą tiksliausia pateikti atvirai - tikėtina, kad datos fiksuoja ne tą patį statybos etapą; saugiausia minėti XIX a. pradžios laikotarpį.
Klasicistiniai rūmai ir jų interjeras
Rūmai dviaukščiai, stačiakampio plano, klasicistiniai, su puošniu, dideliais modiljonais dekoruotu antablementu. XX a. pradžioje prie fasado pristatytas dviaukštis rizalitas, todėl dabartinis vaizdas turi ir vėlesnį architektūros sluoksnį.
Viduje geriausiai išliko miegamojo kambario jonėniškojo orderio ir šokių (pobūvių) salės dorėniškojo orderio puošnus dekoras; minimi ir augaliniai lubų motyvai bei skliautuoti rūsiai. Šios detalės vertingos, tačiau nuolatinio viešo vidaus lankymo nėra, todėl jų nereikėtų žadėti kaip garantuotos patirties.
Akmeninis svirnas ir dvaro parkas
Vienas ryškiausių sodybos akcentų – dviaukštis svirnas, sumūrytas iš lauko akmenų su būdinga skaldos mozaika ir tinkuotais langų apvadais; jis datuojamas XIX a. pirmąja puse. Antašavoje ūkinis pastatas yra ne fonas, o savarankiškas architektūros objektas.
Parko fragmentuose išliko geometrinio plano elementų, alėja, stačiakampis tvenkinys ir įvairūs želdiniai. Parke fiksuojamos 27 medžių rūšys, iš kurių 12 introdukuotos, todėl dvaro aplinka turi ir dendrologinę vertę. Greta sodybos stovi medinė bažnyčia (1862) ir akmenų mūro varpinė (XIX a.).
Lankymas ir kaip apžiūrėti Antašavos dvarą
Tyrimų metu nerasta nuolatinių darbo valandų ar bilieto į rūmų vidų; paveldo duomenyse lankymo laikas taip pat nenurodytas. Todėl Antašavą tiksliausia planuoti kaip išorės ir sodybos aplinkos apžiūrą, nebent atsiranda atskira vietos bendruomenės ar savivaldybės informacija apie patekimą į vidų.
Aplankymui dažniausiai pakanka 30-60 min. Norint suprasti Kupiškio krašto kontekstą, dvarą patogu derinti su Kupiškio mariomis ir kitais Aukštaitijos dvarais, pavyzdžiui, Joniškėlio ar Taujėnų.
