- Vieta
- Molėtų rajono savivaldybė
- Regionas
- Molėtų rajonas
- Tipas
- trumpas aukštapelkės pažinimo maršrutas su siauru medinių lentų taku ir laiptais miškingame šlaite
- Adresas
- Gurakalnės k., Dubingių sen., Molėtų r., Asvejos regioninis parkas
- Koordinatės
- 55.05029, 25.49103
- Kiek skirti laiko
- apie 30-45 min. maždaug 0,5 km maršrutui; daugiau laiko skirkite augalams stebėti ir atsargiai įveikti lentas bei laiptus
- Geriausias metas
- gegužė-rugsėjis augalijai, tačiau tik šviesiu metu ir įvertinus naujausią tako būklės pranešimą
Gurakalnės pažintinis takas, Gurakalnės aukštapelkės takas
Žemėlapio taškas žymi pelkės taką, bet ne automobilio aikštelę
Gurakalnės pelkės pažintinis takas yra Gurakalnės kaimo apylinkėse, Dubingių seniūnijoje, Asvejos regioniniame parke. Nuo Dubingių iki jo yra apie 6 km. Koordinatės 55.050295, 25.491030 paimtos iš oficialaus Saugoma maršruto taško ir žymi reprezentacinę vietą prie tako, o ne patvirtintą įvažiavimą, automobilių stovėjimo vietą ar plačios pelkės geografinį centrą.
Oficialiame objekto apraše aiškiai nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės čia nėra. Todėl neplanuokite kelionės taip, lyg prie lentų lauktų įrengtas lankytojų terminalas, asfaltuota aikštelė ar WC. Paskutinėje atkarpoje remkitės esamais ženklais, neblokuokite pravažiavimo ir nepalikite automobilio privačioje ar minkštoje miško pakelėje vien todėl, kad navigacija atvedė iki artimiausio taško.
Skirtinguose kelionių aprašuose maršruto ilgis pateikiamas nevienodai. Vietos maršruto apraše skelbiama 540 m, o nacionalinis Saugoma puslapis tikslaus ilgio nenurodo, todėl praktiškiausia jį laikyti maždaug 0,5 km trumpu pasivaikščiojimu ir numatyti apie 30-45 min. Laiką labiau lemia atsargus ėjimas bei sustojimai nei kilometrų skaičius.
Aukštapelkę maitina krituliai, o jos centras kyla aukščiau pakraščių
Gurakalnės takas skirtas pažinti aukštapelkę - paskutinį pelkių raidos tarpsnį. Jos centrinė dalis paprastai yra aukščiau už pakraščius, kuriuose gali susidaryti šlapia juosta, vadinama lagu. Į tokią pelkę mineralų turtingas gruntinis vanduo beveik nepatenka: ją maitina lietus ir tirpstantis sniegas.
Dėl kritulių maitinimo čia labai mažai mineralinių maisto medžiagų, todėl aukštapelkė vadinama oligotrofine. Kiminai kaupia daug vandens, jų apmirusios dalys bedeguonėje aplinkoje skaidosi lėtai ir ilgainiui virsta durpėmis. Taip iš pažiūros lygi samanų danga yra gyvas, tūkstančius metų besiformuojantis kraštovaizdis, o ne paprasta užmirkusi pieva.
Saugoma nurodo, kad aukštapelkės sudaro apie penktadalį Lietuvos pelkių ploto. Gurakalnė leidžia šį tipą pamatyti nedideliame, brandžiais miško šlaitais apjuostame duburyje, todėl čia ypač aiškus kontrastas tarp atviresnės pelkės augalijos ir aukšto pakraščių miško.
Kiminų dangoje auga saulašarės, gailiai, švyliai ir spanguolės
Oficialiame tako apraše vardijami aukštapelkei būdingi augalai: kiminai, mėsėdės saulašarės, gailiai, viržiai, vaivorai, dar vadinami girtuoklėmis, švyliai, spanguolės ir pelkiniai žinginiai. Jie prisitaikę prie rūgščios, vandeningos ir mineralinių medžiagų stokojančios aplinkos. Augalus geriausia stebėti nuo lentų, jų neskinti ir nelipti ant kiminų kilimo dėl artimesnės nuotraukos.
Švyliai ryškiausi baltomis pūkuotomis galvutėmis, saulašarės - mažomis lipniomis lapų skrotelėmis, o rudenėjant dėmesį patraukia spanguolės ir keičiantis augalijos atspalviams. Skirtingas metų laikas rodo kitą pelkės veidą, todėl vienas apsilankymas neatskleidžia viso augalų ciklo.
Ant saulės sušildytų kiminų galima pamatyti driežų ir žalčių. Tai oficialiai minimos galimos, bet negarantuotos pažintys, o ne pažadas kiekvienam lankytojui. Gyvūnų negaudykite, nebandykite išstumti nuo tako ir laikykitės atstumo.
Siauras lentų takas ir laiptai saugo pelkę, tačiau nesudaro lengvo parko maršruto
Medinė tako dalis leidžia kirsti šlapią buveinę ir nebristi per jautrią kiminų dangą. Ji siaura, be ištisinio turėklo, o prie miškingo šlaito maršrute yra statesnių laiptų. Šios detalės yra ne dekoracija, bet būdas nukreipti lankytoją per vietą, kurioje laisvas vaikščiojimas greitai išmintų augaliją.
Saugoma aiškiai pažymi, kad takas nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Siaura lenta, galimi nelygumai, laiptai ir drėgmė taip pat daro jį netinkamą vaikiškam vežimėliui. Su mažais vaikais reikia nuolatinės priežiūros, nes lentose nėra apsauginio borto ar turėklo per visą pelkės ruožą.
Eikite tik įrengtu maršrutu ir prasilenkite plačiau tik ten, kur tai galima padaryti nenulipant į pelkę. Pažintinio tako vertė priklauso nuo to, ar kiminų danga lieka nepažeista: trumpesnis kelias per augaliją nėra saugi ar leistina maršruto alternatyva.
2024 m. remontas nepanaikina naujesnio 2026 m. perspėjimo
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija skelbė, kad 2024 m. Asvejos regioninio parko darbuotojai Gurakalnės pelkės takui remontuoti panaudojo 1 889,65 Eur iš 3 741,10 Eur už savanoriškus lankytojų bilietus gautų lėšų. 2025 m. sausį paskelbtame pranešime po tų darbų takas buvo apibūdintas kaip saugus lankytojams.
Tačiau tai nėra dabartinės būklės garantija. Nacionaliniame Saugoma objekto puslapyje, kurio duomenys atnaujinti 2026 m. birželį, vėl nurodyta, kad daliai medinės infrastruktūros reikia remonto, ruošiamasi ją tvarkyti, o lankytojai turi būti atsargūs. Naujesnis konkretaus objekto perspėjimas yra svarbesnis už ankstesnį pranešimą apie jau atliktus darbus.
Oficialiame puslapyje takas nepaskelbtas uždarytas, todėl nereikia savavališkai teigti, kad lankymas uždraustas. Vis dėlto prieš išvyką atverkite naujausią Saugoma informaciją; vietoje apsisukite, jei lentos akivaizdžiai nestabilios, ruožas aptvertas ar pateiktas naujas draudimas.
Lankymui svarbiau sukibimas, dienos šviesa ir dabartinė būklė nei sezonas
Rinkitės uždarą avalynę su geru sukibimu. Po lietaus, ryto rasos, šalnos ar ant šlapių lapų mediena gali būti slidi, o tamsoje sunkiau pastebėti nelygią ar pažeistą lentą. Dėl dabartinio remonto poreikio tai nėra vieta skubiam vakariniam sustojimui, kai tako nebesimato.
Privalomo įėjimo bilieto, kasos ar darbo valandų oficialiame tako apraše nenurodyta. Savanoriškas saugomos teritorijos lankytojo bilietas yra būdas prisidėti prie infrastruktūros, tačiau jo kaina ir įsigijimo būdai gali keistis - prieš mokėdami tikrinkite dabartinę direkcijos informaciją.
Pirmą kartą Gurakalnę patogu derinti su Dubingiais, Asvejos ežeru, piliaviete ar Jurkiškio upelio taku, bet neperkraukite grafiko. Šis maršrutas trumpas, tačiau jo prasmė yra lėtas aukštapelkės stebėjimas ir atsargus ėjimas, o ne dar vieno taško pažymėjimas žemėlapyje.
