Istorinė Žemaitijos vėliava su meška raudoname lauke
Istorinė Žemaitijos vėliava

Lietuvių į žemaičių vertėjas

Taisyklinis vertėjas, kuriame lietuviškas tekstas keičiamas į šiaurės žemaičių rašybos kryptį pagal frazių, žodžių, galūnių ir garsų atitikmenis.

Kaip veikia lietuvių į žemaičių vertėjas

Šis lietuvių į žemaičių vertėjas sukurtas kaip taisyklių sistema: jis nenuspėja žodžio iš konteksto statistiškai, o nuosekliai pereina per žinomus atitikmenis. Pirmiausia tikrinamos dažnos frazės, tokios kaip pasisveikinimai ar kasdieniai sakiniai, tada atskiri žodžiai, įvardžiai, dalelytės, vietovardžiai ir veiksmažodžiai.

Toks principas naudingas lankytojams, kurie nori suprasti, kaip lietuviškas tekstas virsta žemaitiška rašybos kryptimi. Vertimas nėra paslėptas už bendro „AI“ atsakymo: jis paremtas konkrečiomis lietuvių ir žemaičių formų poromis bei rašybos taisyklėmis.

Pagrindinės žemaitiško vertimo taisyklės

Žemaitiškame tekste ypač matomi garsų ir dvibalsių pokyčiai. Šiaurės žemaičių kryptimi lietuvių uo dažnai perteikiama kaip ou, ie kaip ėi, o gali virsti uo, o ė - ie. Taip pat trumpinamos kai kurios galūnės ir keičiami įprasti tarnybiniai žodžiai.

Praktikoje tai reiškia, kad vertėjas taiko kelis sluoksnius: frazių atitikmenis, žodyno formų atitikmenis, galūnių taisykles ir fonetinės rašybos pakeitimus. Todėl tas pats žodis gali būti pakeistas ne vien dėl raidžių, bet ir dėl jo vaidmens sakinyje arba dėl jau patvirtinto žemaitiško atitikmens.

Žemaičių kalbos variantai ir vertimo ribos

Žemaičių kalba turi kelias patarmes ir daug vietinių šnektų, todėl vienas automatinis vertimas negali atstoti gyvo kalbėtojo redagavimo. Šis įrankis orientuotas į šiaurės žemaičių, Telšių-Plungės kryptį, o ne į visų Žemaitijos vietovių vienodą normą.

Dėl to geriausia vertėją naudoti kaip pradinį juodraštį: jis padeda pamatyti dažniausias formas, perrašyti trumpus sakinius žemaitiškai ir suprasti pagrindinę rašybos logiką. Tekstams, kuriuos norite skelbti viešai, verta papildomai tikrinti regioninę vartoseną, kirčiavimą, kontekstą ir pasirinktą rašybos tradiciją.

Šaltiniai ir taisyklių pagrindas