- Vieta
- Barklainiai, Daujėnų seniūnija, Pasvalio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- kylantis karstinis šaltinis ir valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paminklas
- Adresas
- Orijos kairysis krantas, Barklainių kaimo rytinis pakraštys, Daujėnų seniūnija
- Koordinatės
- 55.95900, 24.54426
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min. apžiūrint rentinį, trumpą mineralų nubalintą vagą ir Orijos krantą
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu ir sausu oru; žiemą šaltinis įdomus tuo, kad neužšąla, tačiau krantas gali būti slidus
Baltasis šaltinis, Barklainių šaltinis, Berklainių šaltinis, Berklainių baltasis šaltinis, Orijos šaltinis
Kuris Barklainių šaltinis ir ką žymi koordinatė
Baltasis šaltinis yra Barklainių kaimo rytiniame pakraštyje, Daujėnų seniūnijoje, keli metrai nuo Orijos kairiojo kranto. Koordinatė 55.959000, 24.544263 perskaičiuota iš Lietuvos geologijos tarnybos pateikto LKS-94 taško 533987, 6202891 ir žymi patį šaltinio rentinį, ne automobilių aikštelę ar įvažiavimą. Tai pietiniai Barklainiai prie Daujėnų, o ne kitas to paties pavadinimo kaimas prie Krinčino ir Barklainių dvaro objektų.
Šaltiniuose vietovardis rašomas nevienodai. LGT adrese ir dabartiniame valstybės saugomų objektų sąraše vartojami Barklainiai, o LGT sinonimų skiltyje, VLE ir kai kuriuose savivaldybės dokumentuose pasitaiko Berklainiai. Pavadinimai Baltasis, Barklainių, Berklainių ir Orijos šaltinis nurodo tą pačią versmę; patikimiausias orientyras yra koordinatė prie Orijos.
Vietoje ieškokite ne didelio natūralaus baseino, o žemo apskrito betoninio rentinio ant žolėto kranto. 2021 m. VLE nuotraukoje matyti trumpas ištekėjimas į Oriją, seni šakų formos mediniai turėklai ir paprasta kaimiška aplinka. Tai labai mažas objektas, kurio vertė atsiskleidžia stebint vandenį, nuosėdas ir santykį su upeliu, o ne įspūdinga infrastruktūra.
Kodėl vanduo skaidrus, bet vaga balta
LGT Baltąjį šaltinį apibūdina kaip nuolat veikiantį kylantį karstinį šaltinį. Spūdinis vanduo atiteka iš viršutinio devono Tatulos svitos uolienų, kurias dengia maždaug 10-15 m kvartero nuogulų. Recenzuotame Daujėnų geologijos tyrime aiškinama, kad šiuose karstėjančiuose kloduose gausu gipso, dolomito ir dolomitinio mergelio.
Pats vanduo yra skaidrus ir bespalvis. Baltą įspūdį sukuria ne vandens spalva ir ne legenda, o ant vagos akmenėlių bei pakraščių žolės iškrentančios kalcio sulfato, arba gipso, nuosėdos. Dėl to pavadinimas Baltasis aprašo mineralų paliktą dangą. Nuosėdų nereikia laužyti, gramdyti ar rinkti - jos yra saugomo hidrogeologinio objekto dalis.
Aštrus supuvusio kiaušinio kvapas kyla dėl sieros vandenilio. Geologijos tyrimas jo susidarymą sieja su organinės medžiagos irimu be deguonies vandeningojo sluoksnio maitinimo srityje. Kvapas yra dokumentuota natūrali šio šaltinio savybė, tačiau jis nepatvirtina nei vandens švarumo, nei gydomųjų galių.
Kelias užpylė senąją versmę, o vanduo rado naują išėjimą
LGT kraštotyrinėje suvestinėje ir VLE rašoma, kad apie 1977 m. tiesiant kelią į Barklainių lauko akmenų poligoną senoji versmės ištekėjimo vieta buvo užpilta. Vanduo neišnyko: jis prasiveržė žemiau supilto pylimo, jau visai prie Orijos vagos. Kai kuriuose vėlesniuose vietos aprašuose nurodomi 1978 m., todėl saugiausia kalbėti apie maždaug 1977-1978 m. kelio darbų etapą, o ne vieną neginčijamą dieną ar metus.
Dabartinė ištekėjimo vieta yra žmogaus sutvarkyta. LGT apraše nurodytas maždaug 0,8 m pločio ir 0,98 m gylio betoninis šulinėlis; iš jo vanduo trumpa, beveik 3 m ilgio ir apie 0,4 m pločio vaga nuteka į Oriją. Šaltinis veržiasi iš po supiltų žemių ties kelio vamzdžiu, tad matomas rentinys yra kaptažas, o ne pati giliausia natūrali ertmė.
Pasakojimas, kad ankstesnė srovė kildavo 30-40 cm ir būdavo matoma iš toli, yra vietos gyventojų atmintis, užrašyta kraštotyrinėje medžiagoje. Jis neapibūdina dabartinio vaizdo. LGT paskelbtas 1,53 l/s debitas reiškia vidutinio vandeningumo šaltinį, todėl čia nereikia tikėtis geizerio ar fontano.
Saugomas objektas ir skirtingų laikų matavimai
Baltasis šaltinis saugomas nuo 1985 m. VLE nurodo, kad gamtos paminklo statusą jis turi nuo 2000 m., o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2025 m. atnaujintame Pasvalio rajono sąraše jį tebenurodo tarp hidrogeologinių gamtos paveldo objektų. Tai gamtos, ne Kultūros vertybių registro objektas.
LGT objekto lape paskelbto mėginio temperatūra buvo 7,2 °C, pH 7,5, ištirpusių mineralinių medžiagų suma 2,45 g/l, sulfatų koncentracija 1307 mg/l, kalcio 615 mg/l, o bendrasis kietumas 32,91 mg-ekv/l. Tame mėginyje nitritų, nitratų ir amonio nenustatyta. Tai konkretaus tyrimo rezultatai, ne pažadas, kad kiekvieną dieną vandens sudėtis ir mikrobiologinė būklė yra tokia pati.
2024 m. LGT monitoringo apžvalga Baltąjį šaltinį įtraukia į Šiaurės Lietuvos gipso uolienų lemiamos cheminės anomalijos grupę. Joje dėl gipso tirpimo vyrauja kalcio, magnio ir sulfatų jonai, o sulfatų kiekis viršija geriamajam vandeniui taikomą 250 mg/l ribinę vertę. Gera požeminio vandens cheminė būklė gamtosaugos prasme nėra tas pats, kas tinkamumas gerti.
Liaudiški gydymo pasakojimai nėra medicininė rekomendacija
A. Linčiaus 1990 m. užrašytoje kraštotyrinėje medžiagoje pasakojama, kad aplinkinių kaimų žmonės veždavosi vandens vonioms, o vienas gyventojas teigė taip išsigydęs radikulitą; minėtas ir odos grybelio gydymas. Tai vertingos žinios apie vietos papročius ir tikėjimą versmės galia, bet jos nėra klinikinis tyrimas ar patvirtintas gydymo būdas.
LGT 2024 m. apžvalga aiškiai teigia, kad anomalios cheminės sudėties gruntinis vanduo netinka kasdien gerti ar naudoti buityje. Prie šaltinio nėra viešo geriamojo vandens tiekėjo, nuolat skelbiamo mikrobiologinių tyrimų protokolo ar garantijos konkrečiam pasisėmimo momentui. Todėl vandens neragaukite, nepilkite į gertuves ir juo negydykite odos ar sąnarių.
Saugesnė patirtis yra stebėti skaidrų vandenį rentinyje, baltas nuosėdas ir trumpą ištekėjimą į Oriją. Nelipkite į rentinį, nekiškite galvos prie vandens paviršiaus, nelieskite nuosėdų ir nieko nepilkite į versmę.
Kaip aplankyti nepervertinant infrastruktūros
LGT objekto apraše minima informacinė rodyklė, privažiavimas, betoniniai laipteliai ir svirtinio šulinio principu įrengtas rentinys; VLE 2021 m. nuotrauka patvirtina paprastą lankymui pritaikytą vietą. Tačiau iki 2026-07-19 nerasta naujesnės oficialios ataskaitos, patvirtinančios kiekvieno laiptelio, turėklo, rodyklės ar svirties būklę. Vietoje vadovaukitės esamais ženklais ir nesiremkite prielaida, kad visa senesnė įranga išlikusi.
Atskiras darbo laikas, bilietai ar rezervacija neskelbiami, nes tai nedidelis lauko gamtos objektas. Taip pat nepatvirtinta formali automobilių aikštelė, tualetas, apšvietimas ar bepakopis priėjimas iki rentinio. Automobilį palikite tik teisėtai ir netrukdydami siauram keliui, nevažiuokite į dirbamą lauką, o prie šaltinio eikite šviesiu paros metu.
Žolėtas Orijos krantas po lietaus ar žiemą gali būti šlapias, pažliugęs ir slidus. Avėkite sukibimą turinčią avalynę, saugokite vaikus prie atviro rentinio ir upelio, nelipkite ant improvizuotų medinių turėklų. Pačiam objektui pakanka 15-30 minučių; platesnį karsto maršrutą sudaro Žalsvasis šaltinis, Pasvalio smegduobių parkas ir Pasvalio krašto muziejus.
