- Vieta
- Ukmergė, Ukmergės rajono savivaldybė
- Regionas
- Ukmergė
- Tipas
- neoklasicistinė lauko akmenų mūro katalikų bažnyčia su atskira klasicistine varpine
- Adresas
- Bažnyčios g. 8, Ukmergė
- Koordinatės
- 55.25327, 24.76692
- Kiek skirti laiko
- 35-60 min.
- Geriausias metas
- sekmadienį 8.00-13.00 val. arba prieš vakarines Mišias, kai oficialiai skelbiama, kad bažnyčia atvira
Ukmergės Petro ir Povilo bažnyčia, Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
Akmenų mūras, portikas ir skulptūrinis stogo siluetas
Bažnyčia stovi aukštesnėje Ukmergės senamiesčio vietoje ir iš karto atpažįstama iš lauko riedulių mūro sienų, kurias ritmiškai skaido balti tinkuoti piliastrai bei langų apvadai. Pagrindinį fasadą žymi keturios masyvios gelsvos kolonos, laikančios trikampį frontoną. Virš jo kyla balustrada, dekoratyvinės vazos ir skulptūros, o aukščiausiame taške Kristaus figūra laiko kryžių.
Tai bebokštė šventovė. Varpai kabo atskiroje 1836 m. pastatytoje klasicistinėje varpinėje: jos apačia sumūryta iš akmenų, viršutinė dalis medinė. Akmenų mūro šventoriaus tvora ir stulpiniai vartai sujungia abu statinius į vieną istorinį kompleksą.
1387 m. parapija ir medinių bažnyčių seka
Ukmergės katalikų parapija priskiriama septynioms parapijoms, įsteigtoms kuriant Vilniaus vyskupiją po 1387 m. Lietuvos krikšto. Tiksli pirmosios medinės bažnyčios statybos diena nežinoma, todėl saugiausia sakyti, kad ji iškilo apie 1387 m., o Jogaila jos išlaikymui skyrė žemės.
Apie 1560 m. pastatyta kita medinė parapijos bažnyčia. 1655 m. ją sudegino Maskvos kariuomenė, iki 1674 m. ji buvo atstatyta. Dar viena medinė šventovė, pastatyta 1764 m., vėliau sudegė per miesto gaisrą, todėl iki dabartinės mūrinės bažnyčios statybos bendruomenė naudojosi laikinu pastatu.
1800-1820 m. mūrinė bažnyčia ir 1931-1935 m. apgręžimas
Dabartinę mūrinę bažnyčią klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu ir parapijiečių aukomis pradėta statyti 1800 m. Darbus stabdė lėšų stygius, o 1812 m. Prancūzijos kariuomenei užėmus Ukmergę statyba nutrūko. Kauno arkivyskupija ir savivaldybė nurodo, kad pastatas baigtas 1820 m.; VLE trumpajame architektūros apraše pateikia 1818 m., tad šį etapą tiksliausia įvardyti kaip 1800-1820 m. statybos kampaniją.
Radikaliausias pokytis įvyko 1931-1935 m. pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą. Buvusio fasado pusėje pristatyta presbiterija ir dvi zakristijos, o buvusios apsidės gale sukurtas dabartinis portikinis fasadas. Kitaip tariant, bažnyčios liturginė kryptis buvo apgręžta. Išplėstą šventovę 1935 m. iš naujo konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.
Trijų navų salė, freskos ir vertingiausi paveikslai
Viduje atsiveria halinio tipo trijų navų erdvė, dengta cilindriniais skliautais. Didžioji dalis skulptūrų, freskų ir šventuosius vaizduojančių paveikslų yra XIX a. nežinomų autorių darbai. Centriniame altoriuje išsiskiria kompozicija „Šventųjų Petro ir Povilo atsisveikinimas“.
Tarp vertingiausių kūrinių savivaldybės ir muziejaus parengtas aprašas išskiria XVIII a. paveikslus „Marija laužanti ietis“ ir Čenstakavos Švč. Mergelę Mariją. Po langais įkomponuotas mozaikas sukūrė sienų tapybos restauratorius Juozas Algirdas Pilipavičius. Kauno arkivyskupija nurodo, kad bažnyčioje saugoma vienuolika XVIII-XIX a. dailės paminklų.
Atvėrimo valandos, Mišios ir ekskursijos
2026 m. liepos 27 d. Kauno arkivyskupija skelbė, kad bažnyčia sekmadieniais atvira 8.00-13.00 ir 17.00-18.00 val., šeštadieniais 9.00-11.00 bei 17.00-19.00 val., šiokiadieniais 17.00-19.00 val. Mišios sekmadieniais vyksta 9.00, 10.30, 12.00 ir 18.00 val., šeštadieniais 10.00 ir 18.00 val., šiokiadieniais 18.00 val. Prieš kelionę tvarkaraštį patikrinkite iš naujo.
Atskiras turistinis bilietas oficialiame parapijos puslapyje nenurodytas. Ukmergės kraštotyros muziejus rengia išankstines ekskursijas po bažnyčią, tačiau datas ir kainą reikia tikrinti bei derinti tiesiogiai su muziejumi. 2026 m. liepos 27 d. Google Maps kortelė rodė 4,5 balo iš 5 ir 153 atsiliepimus; vertinimas bei jų skaičius kinta.
