- Vieta
- Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- neogotikinė katalikų bažnyčia
- Adresas
- Kauno g. 45, Žeimiai, Jonavos r.
- Koordinatės
- 55.17972, 24.22021
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- sekmadienį prieš arba po 10.30 val. Mišių, iš anksto patikrinus arkivyskupijos grafiką
Žeimių bažnyčia
Dviejų bokštų neogotika Žeimių centre
Bažnyčia stovi prie Jonavos-Šėtos kelio ir dominuoja nedidelio Žeimių miestelio panoramoje. Simetriškame vakarų fasade kyla du smailūs bokštai, o raudonų plytų plokštumas skaido smailiaarkės angos, kontraforsai ir dekoratyvus mūras. Ilga trijų navų šventovė atsiveria geriausiai nuo Kauno gatvės ir šventoriaus vartų.
Pastatas atrodo vientisas, tačiau jo aplinka saugo senesnius istorijos sluoksnius. Šventoriuje yra dvi koplytėlės, vienoje - Kosakovskių šeimos mauzoliejus. Greta stovi apskrito plano vėlyvojo baroko koplyčia, vadinama Sukilėlių, pastatyta T. Medekšos 1768 m.
Vaclovo Michnevičiaus projektas
Dabartinė bažnyčia iškilo 1906-1909 m. klebono ir Jonavos dekano Mato Miežinio rūpesčiu. Projektą sukūrė inžinierius architektas Vaclovas Michnevičius, suprojektavęs daugiau kaip 30 Lietuvos bažnyčių. Šventovė 1909 m. pašventinta Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulu.
Michnevičiaus ryšys su vieta nesibaigė projektu. Architektas, gyvenęs netoliese esančiame Strebeikių dvarelyje, 1947 m. palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje. Todėl čia galima aplankyti ir vieną svarbiausių jo kūrinių, ir paties autoriaus kapą.
Ankstesnės Žeimių bažnyčios ir karo žala
Pirmoji katalikų bažnyčia Žeimiuose pastatyta apie 1522 m. Andriaus Zavišos fundacija. 1565-1631 m. ji priklausė evangelikų reformatų bendruomenei. 1720 m. Andriaus Medekšos fundacija iškilo nauja medinė bažnyčia, gavusi dabartinį titulą.
Michnevičiaus šventovę stipriai apgadino Pirmasis pasaulinis karas: buvo išvežti varpai, nukentėjo bokštas, vitražai ir vargonai. Pastatas vėliau atstatytas, o apie 1938 m. išlieti nauji varpai. Karo žala paaiškina, kodėl ne visos pirminės detalės išliko.
Trijų navų erdvė ir altoriai
Viduje atsiveria didinga trijų navų erdvė. Daugelį altorių sukūrė vietos meistras Augustinas Meslinas. Didžiajame altoriuje yra aptaisais dengtas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, siejantis neogotikinę architektūrą su senesne parapijos pamaldumo tradicija.
Bažnyčią puošė Vladislovo Pšibitnevskio vitražai, tačiau istorinius interjero elementus veikė karai ir vėlesni remontai. Vidaus apžiūra prasmingiausia dienos šviesoje, bet fotografuokite tik tada, kai tai netrukdo pamaldoms ir neprieštarauja vietos taisyklėms.
Darbo laikas ir pamaldos 2026 metais
2026 m. liepos 21 d. Kauno arkivyskupijos puslapyje buvo skelbiama, kad bažnyčia atidaryta sekmadieniais 9.30-11.30 val. ir pirmaisiais mėnesio penktadieniais 16.30-17.30 val. Mišios nurodytos šeštadieniais ir sekmadieniais 10.30 val., o pirmaisiais mėnesio penktadieniais - 17 val.
Grafikas gali keistis dėl laidotuvių, švenčių, kunigo tarnystės ar parapijos sprendimų, todėl prieš specialią kelionę tikrinkite tą patį oficialų arkivyskupijos puslapį. Atskiro turistinio bilieto nėra; tai veikianti šventovė, kurioje svarbi rimtis ir pagarba bendruomenei.
