- Vieta
- Rokiškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- XX a. pradžios neogotikinė katalikų bažnyčia
- Adresas
- Šilo g. 2, Žiobiškis, Rokiškio r.
- Koordinatės
- 56.02057, 25.47192
- Kiek skirti laiko
- 25-45 min.; 45-60 min., jei pavyksta ramiai apžiūrėti vidų
- Geriausias metas
- sekmadienį prieš 12:30 val. Mišias, jei norite pamatyti vidų; fasadui - šviesus rytas arba popietė
Žiobiškio bažnyčia, Žiobiškio Šv. Mykolo bažnyčia, Žiobiškio Šv. arkang. Mykolo parapija
Akmenų ir plytų mūras leidžia bažnyčią atpažinti iš karto
Žiobiškio bažnyčios fasadai nėra vientisai raudoni. Didelius sienų plotus užpildo šiurkščiai skaldyti pilki ir rusvi lauko akmenys, o degtos plytos pabrėžia pastato kampus, smailiaarkius langus, kontraforsus, karnizus ir dekoratyvines juostas. Toks konstrukcijos ir puošybos kontrastas ypač aiškus šoniniuose fasaduose, kur akmens laukai atrodo tarsi įrėminti plytomis.
Pagrindiniame fasade dominuoja vienas aukštas kvadratinis bokštas su smailia, skarda dengta viršūne ir kryžiumi. Prie jo glaudžiasi žemesni bokšteliai, o virš gilaus smailiaarkio įėjimo išdėstyti apskritas langas ir aukštos porinės angos. Rokiškio turizmo šaltinyje bokšto aukštis nurodomas kaip 54 m, todėl jo siluetas matomas virš Žiobiškio medžių ir stogų dar iš toliau.
Šventorių juosia akmenų mūro tvora su ažūrine viršutine dalimi, o pagrindinis įėjimas veda pro metalinius vartus. Geriausiam bendram vaizdui verta pirmiausia atsitraukti į kitą Šilo gatvės pusę, tada apeiti tvorą ir apžiūrėti, kaip lotyniško kryžiaus tūryje išryškėja transeptas bei penkiasienė apsidė.
Dabartinė šventovė pakeitė 1803 m. medinę bažnyčią
Žiobiškio parapija įkurta 1803 m., kai Vingerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantai Siesickiai pastatė medinę bažnyčią ir aprūpino parapiją žeme bei lėšomis. VLE duomenimis, tuo metu gyvenvietė buvo vadinama miesteliu. Nedidelėje bažnyčioje parapijiečiai ilgainiui nebetilpo, todėl XIX a. pabaigoje pradėta rinkti lėšas didesnei mūrinei šventovei.
Mūrinės bažnyčios projektas parengtas apie 1900 m. Panevėžio apskrities bibliotekos parodoje nurodoma, kad jį rengė inžinieriai Pranas Kontrimas ir Adolfas Ožinskis, o koregavo Karlas Eduardas Strandmanas. Statyba prasidėjo 1902 m. klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu, darbus prižiūrėjo inžinierius K. Kiunzelis, o dabartinė bažnyčia baigta 1911 m.
Vidaus įranga atsirado etapais. Šoniniai altoriai pastatyti 1913 m., per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti keturi varpai, o 1922 m. birželio 15 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Didysis altorius įrengtas 1931 m., o 1940 m. perlietas skilęs varpas.
Trijose navose verta žiūrėti ne tik į didįjį altorių
Oficialiame Panevėžio vyskupijos apraše bažnyčia nurodoma kaip 46 m ilgio ir 26 m pločio lotyniško kryžiaus plano pastatas. Vidaus erdvę sudaro trys navos, kurias dengia kryžminiai skliautai. Neogotikos kalba čia tęsiama smailėjančiomis formomis, medine altorių architektūra ir ilga perspektyva į presbiteriją.
Bažnyčioje yra trys mediniai gotikinio stiliaus altoriai. Panevėžio apskrities bibliotekos parodos apraše nurodoma, kad didžiojo altoriaus pirmajame tarpsnyje stovi Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, šv. Petro ir šv. Povilo, o antrajame - šv. arkangelo Mykolo skulptūros. Tai konkreti ikonografinė programa, todėl jos nereikėtų pakeisti bendru teiginiu, kad altorius tiesiog skirtas bažnyčios tituliniam šventajam.
Rokiškio krašto muziejaus 2023 m. ekspedicija bažnyčioje dokumentavo senus liturginius drabužius ir indus. Muziejininkai pažymėjo, kad į kai kuriuos užkaborius pateko tik padedant vietos žmogui. Tai nėra pažadas, kad šie daiktai nuolat eksponuojami lankytojams - savarankiškai atvykus matoma tiek, kiek tuo metu atveria parapija.
Sekmadienio Mišios yra patikimiausia galimybė pamatyti vidų
2026-07-29 Panevėžio vyskupijos puslapyje buvo skelbiama, kad sekmadienio Mišios Žiobiškyje vyksta 12:30 val., o šeštadieniais ir šiokiadieniais - sutartu laiku. Prieš vykstant tvarkaraštį būtina patikrinti dar kartą, nes mažos parapijos aptarnavimas, laidotuvės, šventės ar dvasininkų pasikeitimai gali pakeisti atvėrimą.
Atskiras turistinis bilietas ar nuolatinės ekskursijų valandos oficialiame parapijos puslapyje neskelbiami. Atvykite likus šiek tiek laiko iki pamaldų, o viduje elkitės kaip veikiančioje šventovėje: kalbėkite tyliai, nefotografuokite pamaldų dalyvių be sutikimo ir nevaikščiokite po presbiteriją.
Žemėlapiuose verta ieškoti paties pastato adresu Šilo g. 2. Panevėžio vyskupijos puslapio viršuje nurodytas Šilo g. 9 adresas gali būti parapijos kontaktinis adresas, tačiau šiame puslapyje pateiktos koordinatės 56.0205694, 25.4719234 žymi bažnyčios pastatą.
Trumpam sustojimui pakanka fasado, tačiau šventorius reikalauja pagarbos
Jei durys užvertos, išorei ir šventoriaus vartams skirkite apie 25-35 minutes. Akmens ir plytų sandūrų daugiausia pamatysite apeidami pastatą, tačiau neikite už užtvertų vietų ir netrukdykite kapus lankančių žmonių. Šventorius nėra pramogų aikštelė ar dronų pakilimo vieta.
Didelė oficiali automobilių aikštelė prie pat vartų neskelbiama. Automobilį statykite tik ten, kur leidžiama ir kur neužtversite siauresnės kaimo gatvės, vartų ar procesijų kelio. Įėjimo danga, slenksčiai ir judėjimo sąlygos gali kisti, o išsamus pritaikymo vežimėliams aprašas nepaskelbtas.
Žiobiškį patogu jungti su Rokiškio miestu: ten neogotikinę temą pratęsia Šv. Mato bažnyčia, o Rokiškio dvaro muziejus suteikia platesnį krašto istorijos kontekstą. Atskirą gamtos ir archeologijos sustojimą siūlo Moškėnų piliakalnis, tačiau kiekvienam objektui reikėtų planuoti savą prieigą ir laiką.
