Kavarsko sen., Anykščių rajono savivaldybė
Anykščių rajonas
Šventosios slėnio geologinė atodanga su laiptais ir apžvalgos aikštelėmis
prie Vetygalos, dešinysis Šventosios krantas, Kavarsko sen., Anykščių r.
55.45480, 25.00190
30-45 min.
pavasaris-ruduo, kai sausi takai ir gerai matyti smėlio sluoksniai
Žėbos kalnas
Vetygalos atodanga Šventosios slėnyje
Vetygalos atodanga yra Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, dešiniajame Šventosios krante, Anykščių regioniniame parke. Tai viena didžiausių ikikvarterinių atodangų Lietuvoje; ji sudaro pietinę ilgo Žėbos kalno dalį. VLE nurodo atodangos aukštį - 26 m, todėl ji tarsi atversta krašto gamtos istorijos knyga.
Atodangą XX a. nuo seno aprašinėjo geologai: vieną pirmųjų jos aprašymų 1926 m. pateikė Juozas Dalinkevičius, o 1966-1967 m. čia atlikti detalūs litologiniai ir paleobotaniniai tyrimai. Atodanga saugoma nuo 1964 m., o nuo 2000 m. yra geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas.
Ką pasakoja smėlio sluoksniai
Atodangoje matyti keli geologiniai sluoksniai. Viršuje slūgso vėlyvojo pleistoceno morena, smėlis ir žvyras; po jais - ankstyvojo kvartero Daumantų storymės smulkus kvarcinis smėlis su aleurito tarpsluoksniais; o pamatą sudaro įstrižasluoksnis vėlyvojo devono Šventosios svitos smėlis su gausiomis žėručio plokštelėmis. Patys giliausi sluoksniai datuojami devonu, maždaug prieš 370-400 mln. metų.
Su Šventosios slėnio devono uolienomis siejami seniausi Lietuvoje rasti šarvuotųjų žuvų - Asterolepis - liekanų radiniai. Svarbu pažymėti, kad šios žuvys laikomos regioniniu Šventosios slėnio devono radiniu, o ne iškastos būtent iš šios atodangos sienos; skiriasi ir įrašymo į rekordų knygą datos. Todėl Asterolepis verta minėti kaip su šia vieta siejamą gamtos istorijos faktą, o ne kaip čia padarytą atradimą.
Laiptai, aikštelės ir Kavarsko užtvanka
Atodanga pritaikyta lankyti: įrengti laiptai, takai ir apžvalgos aikštelės atodangos viršutinėje ir apatinėje dalyje. Nuo viršaus atsiveria Šventosios ir ją supančių miškų panorama, todėl vieta vienodai įdomi ir geologiniu, ir kraštovaizdžio požiūriu.
Verta žinoti vieną mažiau žinomą faktą: 1962 m. įrengus Kavarsko hidroelektrinės užtvanką, Šventosios vandens lygis pakeltas ir apatinė atodangos dalis atsidūrė po vandeniu. Todėl šiandien matoma ne visa istorinė atodangos sienos aukštis.
Kaip aplankyti Vetygalos atodangą
Tai atviras, laisvai lankomas gamtos paveldo objektas - bilietų ar darbo laiko nėra. Prie atodangos einama įrengtais laiptais ir takais; po lietaus šlaitai gali būti slidūs, todėl reikia patogios avalynės, o judant verta saugoti aktyviai yrančią smėlio sieną.
Apsilankymui pakanka pusvalandžio. Vetygalos atodangą patogu jungti su kitomis Anykščių regioninio parko vietomis - Mikierių atodanga, Puntuko akmeniu, lajų taku ir Kavarsko apylinkėmis.
