- Vieta
- Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- mišku apaugęs piliakalnis su papėdės gyvenviete
- Koordinatės
- 55.09448, 24.32956
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.
- Geriausias metas
- sausu oru pavasarį arba rudenį, kai pro medžius geriau matyti reljefas
Žvalgakalnis
Žvalgakalnis prie Lokio upelio
Lokėnėlių piliakalnis įrengtas kairiajame Lokio upelio krante, šalia dabartinio tvenkinio. Jo šlaitai statūs ir siekia iki 30 m aukščio. Lapuočių miškas slepia dalį reljefo, todėl pavasaris iki sužaliavimo arba vėlyvas ruduo geriausiai leidžia perskaityti pylimo, šlaito ir pakrantės santykį.
Žemėlapio taškas žymi patį piliakalnio objektą, o ne automobilių aikštelę. Atvykstant iš Jonavos-Ukmergės plento važiuojama Lokio tvenkinio kryptimi ir per užtvanką, tačiau kelio bei statymo sąlygas reikia vertinti vietoje. Nepalikite automobilio ten, kur jis trukdytų privažiavimui.
Piliakalnis, kurį pakeitė vanduo
Visa buvusi aikštelė ir dalis pylimo buvo nuplauta Lokio dar iki XX a. vidurio. Savivaldybės apraše nurodoma, kad aikštelė buvo pailga vakarų-rytų kryptimi, o šiandien išlikusi mišku apaugusi piliakalnio vieta ir po tyrimų išplokštėjęs pylimas.
Šis praradimas nėra menkavertiškumo ženklas. Priešingai, Žvalgakalnis aiškiai rodo, kad archeologiniai kraštovaizdžiai nėra sustingę: juos keičia erozija, vandens režimas, medžių šaknys ir žmonių įrengiami takai. Neikite trumpiniais stačiais šlaitais, nes taip dar labiau ardoma jautri žemė.
Nuo I-II amžiaus gyvenvietės iki XIV amžiaus pilies
Tyrimai parodė, kad piliakalnio vietoje gyventa I-II a. Po pylimu aptiktas brūkšniuotosios keramikos kultūrinis sluoksnis su židiniu ir stulpavietėmis. Manoma, kad pylimai tvirtinti kelis kartus, todėl vieta naudota ir pertvarkyta ne vienu etapu.
Savivaldybės apraše nurodoma, kad XIV a., kovų su Vokiečių ordinu laikotarpiu, čia stovėjo stipri medinė pilis. Pietvakarinėje papėdėje yra apie 5 ha ploto gyvenvietė. Kitoje Lokio pusėje esantis Gudžionių piliakalnis su šia gyvenviete sudarė bendrą kompleksą.
Legenda apie švedų kepurėmis supiltą kalną
Pasakojama, kad piliakalnį kepurėmis supylė švedai, o dirbant aplinkinę žemę esą rasta žmonių kaulų ir supuvusių lentų. Tai vietos padavimas, o ne archeologų patvirtintas piliakalnio atsiradimo paaiškinimas.
Dokumentuoti duomenys yra kiti: ankstyvas gyvenimas I-II a., brūkšniuotoji keramika, stulpavietės, keli pylimo tvirtinimo etapai ir viduramžių gynybinis kompleksas. Lankant verta išlaikyti abi plotmes - legendą kaip vietos atmintį ir tyrimus kaip patikrintą istorijos šaltinį.
Laiptai, pakrantės takas ir vykstantys atnaujinimai
2008-2010 m. dviejų hektarų teritorijoje atlikti kraštovaizdžio tvarkymo darbai, įrengti dveji mediniai laiptai, atsijų ir skaldelės takas tvenkinio pakrante bei poilsio aikštelė ant polių. Lauko medinė infrastruktūra sensta, todėl prieš lipdami įvertinkite jos būklę.
2026 m. savivaldybė įgyvendina platesnį projektą, apimantį Lokėnėlių, Gudžionių ir Laukagalių piliakalnių pritaikymą lankymui. Dėl darbų takai ar atskiros zonos gali būti laikinai ribojami. Tikrinkite naujausius savivaldybės pranešimus, sekite ženklus ir laikykitės atokiau nuo aptvertų vietų.
