- Vieta
- Anykščiai, Anykščių rajono savivaldybė
- Regionas
- Anykščių rajonas
- Tipas
- XIX a. pirmosios pusės neoklasicistinis dvaras
- Adresas
- Paupio g. 10, Anykščiai
- Koordinatės
- 55.52697, 25.10397
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- diena ir šiltasis sezonas, kai galima derinti rūmų apžiūrą su pasivaikščiojimu prie Šventosios
Okuličiūtės dvaras, Okuličiūtės rūmai
Mažieji rūmai Anykščių centre
Okuličiūtės dvarelis stovi Anykščių centre, Paupio gatvėje, prie Šventosios upės. Tai nedidelis vieno aukšto XIX a. pirmosios pusės neoklasicistinis pastatas su žemu mansardiniu stogu ir stačiakampiu tūriu. Navigacijai naudinga tiksli vietos kortelė yra 55.526973, 25.103968.
Pastatas įdomus ne vien dėl savo amžiaus, bet ir dėl santykio su upės pakrante. Nedidelis rūmų mastelis leidžia jį apžiūrėti kaip miesto audinio dalį, o ne kaip atokų didikų ansamblį. Iš lauko verta stebėti portiko proporcijas, fasado angas ir želdinių aplinką, net jei viduje tuo metu vyksta bibliotekos veikla.
Neoklasicistinis portikas ir architektūra
Ryškiausias fasado elementas yra išraiškingas portikas su keturiomis jonėninio orderio kolonomis, pastatytomis ant lenkto žemo pjedestalo. Virš jų įrengtas pusapskritis prieangio stogelis, suteikiantis nedideliam pastatui reprezentacinį veidą. Pastato autorystė nesiejama su konkrečiu profesionaliu architektu, todėl apžiūrint verta sutelkti dėmesį į išlikusį portiką ir fasado proporcijas.
Fasade matomi vidutinio dydžio stačiakampiai dvigubi langai, o profiliuotos medinės langinės neišliko. Šiandienos vaizdą verta vertinti atskiriant išlikusias architektūros dalis nuo kadaise buvusių, bet dabar nematomų elementų.
Okuličiūtės vardas ir 1863 m. pasakojimas
Dvarelis pavadintas pagal bajoraitę Okuličiūtę, laikomą pirmąja statytoja ir savininke. Pastato autorystė nesiejama su konkrečiu profesionaliu architektu. Pats pavadinimas išsaugo ankstyviausio savininko atminimą.
Antano Vienuolio 1928 m. publikacijoje pasakojama, kad 1863 m. sukilimo metu čia veikė sukilėlių štabas ir slaptas ginklų sandėlis. Tai vietos atminties pasakojimas, užrašytas kaip Vienuolio istorinė versija.
Šukevičių šeima ir sunykęs parkas
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarelį buvo nusipirkęs ir jame gyveno iš Sankt Peterburgo atvykęs ponas. Apie 1918-1919 m. savininku tapo vaistininkas Donatas Šukevičius, kuris dvarelį nupirko savo tėvams. Šukevičių šeima rūpinosi rūmų atkūrimu ir tvarkė XIX a. parką.
Parke augo reti medžiai ir dekoratyviniai krūmai, tačiau vėliau jo dalį užliejo ir nuplovė Šventoji, kai buvo pastatytas malūnas. Šis kraštovaizdžio pokytis primena, kad dvarelio istorija apima ne tik fasadą: upė, ūkinė veikla ir miesto raida keitė visą aplinką.
Nuo karo metų iki bibliotekos erdvės
1948 m. pastato paskirtis jau buvo pakeista: interjeras buvo išardytas, o rūmuose veikė vilnų karšimo, verpimo ir vėlimo dirbtuvės, sandėlis bei grūdų patalpa. Prie pastato stovėjo raudonų plytų priestatas. Šie pokyčiai rodo, kiek kartų rūmai buvo pritaikyti skirtingoms reikmėms.
Nuo 1955 m. dvarelyje veikė viešoji biblioteka, o dabar čia įsikūrę Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos padaliniai. Dabartinis naudojimas reiškia, kad tai gyvas kultūros pastatas, todėl lankytojas turi derinti architektūros apžiūrą su bibliotekos ir edukacijų tvarka.
„Istorijų dvarelis“ ir praktinis apsilankymas
Šiandien dvarelyje veikia „Istorijų dvarelis“ - vaikų ir jaunimo literatūros bei edukacijų erdvė, įkurta atnaujintame bibliotekos padalinyje. Darbo grafikas gali keistis, o edukacijų lankytojai priimami ne visą dieną, todėl prieš kelionę patikrinkite tos dienos informaciją ir registracijos sąlygas.
Pastatui ir aplinkai apžiūrėti pakanka maždaug 30-60 minučių, ypač jei apsilankymą derinate su pasivaikščiojimu prie Šventosios. Bibliotekos renginių grafikas ir edukacijų priėmimo tvarka gali keistis, todėl prieš kelionę patikrinkite konkrečios dienos informaciją.
