Pakruojo sinagoga: 1801 m. medinė sinagoga su atkurtu tapytu interjeru

Tiksli vieta, 1801 m. data ir reikšmės ribos

Pakruojo sinagoga stovi Kranto g. 8, gilesnėje sklypo dalyje ant aukštesnio Kruojos kranto. Tai buvo nešildoma vasaros sinagoga; kitoje pusėje stovėjusi šildoma žiemos sinagoga neišliko. Dabartinis pastatas yra viena iš trijų maldos vietų, pažymėtų 1935 m. Pakruojo plane, ir vienintelis šio telkinio išlikęs pastatas.

Kultūros vertybių registras pastatą datuoja 1801 m. Ši data turi konkretų šaltinį: 1938 m. sinagogą tyręs kalbininkas Chackelis Lemchenas ją perskaitė vidaus durų įraše, o jo užrašai ir Stasio Vaitkaus fotografijos tapo vėlesnių tyrimų bei atkūrimo pagrindu. Pakruojo krašto muziejus, AUTC ir architektūros tyrimai objektą vadina seniausia Lietuvoje išlikusia medine sinagoga. Tai tikslus išlikusių medinių sinagogų palyginimas, o ne teiginys, kad visas šiandien matomas interjeras yra nepakeistas nuo 1801 m.

Pastato forma, moterų galerija ir užfiksuotas dekoras

Kompaktišką stačiakampį vienaukštį rąstų tūrį dengia itin aukštas dviejų pakopų keturšlaitis stogas. Horizontalų lentų apkalą skaido vertikalūs sąvaržų stulpai, o nedideli segmentinių sąramų langai išdėstyti maldos salės ir viršutinės moterų galerijos lygiuose. Istorinėje schemoje prieangis, laiptai ir pagalbinė patalpa vedė į pagrindinę vyrų maldos salę bei atskirai pasiekiamą galeriją; atkurta dabartinė galerijos erdvė naudojama ekspozicijai.

1938 m. dokumentacijoje užfiksuoti trijų tarpsnių drožinėtas ir dažytas Aron kodešas, aštuonkampė bima su ažūrine tvorele ir tapytas medinis skliautas. Nuotraukose bei aprašuose matyti elnias, liūtas, tigras, erelis, dramblys, kupranugaris, paukščiai, medžiai, gėlės, stalas su knygomis, traukinys ir virš bimos pavaizduotas uodegą įsikandęs Leviatanas. Šie motyvai čia vardijami kaip dokumentuoti vaizdai, nepriskiriant jiems naujų simbolinių reikšmių.

Vėlesnio dekoravimo chronologija nėra visiškai vienoda. KVR nurodo 1885 ir 1920 m. remontus, o Lemcheno medžiaga paremti architektūros tyrimai tapybos atnaujinimą sieja su 1895 m. Todėl pirminio 1801 m. sluoksnio ir XIX a. pabaigos pertapymo nereikėtų laikyti vienu etapu; net tyrėjai perspėja, kad iš nuotraukų ne visada įmanoma juos patikimai atskirti.

Pakruojo žydų bendruomenė ir Holokaustas

Žydai Pakruojyje kūrėsi nuo XVIII a. pradžios. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus nurodo, kad 1765 m. Pakruojo kahalui priklausė 420 žmonių, 1897 m. miestelyje gyveno 1093 žydai, o 1923 m. jų buvo 454. Tarpukariu veikė hebrajų mokykla, bibliotekos, Žydų liaudies banko skyrius, amatininkų dirbtuvės ir įmonės; sinagoga iki 1941 m. tarnavo maldai, o dalis jos patalpų buvo naudota mokyklai.

Nacių okupacija šį gyvenimą nutraukė. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis, 1941 m. liepą ir rugpjūtį netoliese esančiame Morkakalnio miške Vokietijos kariai, padedami vietinių kolaborantų, nužudė apie 400 Pakruojo valsčiaus žydų. Sinagoga nėra neutrali senovinė dekoracija: jos nutrūkusi religinė paskirtis ir dabartinė ekspozicija tiesiogiai siejasi su sunaikintos vietos bendruomenės istorija.

Pokario sunaikinimai, gaisras ir 2017 m. atkūrimas

1941-1954 m. pastatas stovėjo nenaudojamas. Pokariu jame veikė laisvalaikio klubas, kino teatras ir sporto salė, o 1954 m. rekonstrukcija pakeitė planą: buvo išardytas tapytas skliautas, sunaikinti Aron kodešas ir bima, užmūryta dalis angų, įrengtos pertvaros, sienų apdaila ir tinkas. Vėliau sinagoga ne kartą degė; 2009 m. gaisras smarkiai pablogino jau nykstančio pastato būklę, o 2010 m. jis buvo konservuotas.

Atkūrimo parengiamieji tyrimai pradėti 2004 m., o 2006 m. pagal Lemcheno ir Vaitkaus dokumentaciją sukurta virtuali rekonstrukcija. 2011 m. Pakruojo rajono savivaldybė ir Lietuvos žydų bendruomenė sudarė 99 metų pastato naudojimo sutartį. Tvarkybos darbai prasidėjo 2015 m.; nuėmus pokario apkalą rasta autentiškų popierinių sienų apmušalų fragmentų ir keli polichromuoti skliauto lentų fragmentai. Restauruota sinagoga lankytojams atverta 2017 m. gegužės 19 d.

Autentiškas istorinis rąstų tūris ir rasti apdailos fragmentai buvo konservuoti, tačiau didelė matomo interjero dalis nėra nepaliestas prieškarinis originalas. Popieriniai apmušalai atkurti pagal išlikusius mėlynų raštų pavyzdžius, o skliauto tapyba rekonstruota pagal 1938 m. nespalvotas fotografijas ir tyrimų medžiagą. Originalūs Aron kodešas bei bima buvo sunaikinti 1954 m. Šis skirtumas tarp išlikusios medžiagos, konservavimo ir dokumentuotos rekonstrukcijos yra esminė dabartinės ekspozicijos dalis.

Ekspozicija, lankymo sąlygos ir tiksli Maps kortelė

Dabar sinagoga yra Pakruojo krašto muziejaus padalinys ir kultūros renginių vieta. Buvusioje moterų galerijoje veikia lietuvių ir anglų kalbomis parengta nuolatinė Pakruojo žydų bendruomenės istorijos ir kultūros ekspozicija; pagrindinėje salėje rengiamos laikinos parodos, koncertai, susitikimai ir diskusijos. Laikinų parodų turinys keičiasi, todėl konkrečią programą reikia tikrinti muziejaus kanaluose.

2026-07-15 oficiali muziejaus informacija skelbė, kad sinagoga pirmadieniais nedirba, antradieniais-sekmadieniais lankoma 9:00-18:00, o 13:00-14:00 yra pietų pertrauka; bilieto kaina nurodyta 2 Eur. Edukacija „Atgimimas“ aprašyta kaip 60 min. programa 7-16 metų lankytojams, 15-30 žmonių grupei, nurodyta 3 Eur kaina. Valandas, kainas ir edukacijos užsakymą prieš kelionę verta patikrinti telefonu +370 676 27181 arba el. paštu sinagoga@pakruojomuziejus.lt.

Tiksli Google Maps kortelė vadinasi „Pakruojo sinagoga“. 2026-07-15 joje rodytas įvertinimas 4,8 iš 5, o vietos ID yra ChIJExSWrFgc5kYRtwtiMR22y4s. Kortelės taškas 55.9792042, 23.8499079 žymi patį sinagogos pastatą ir sklypą Kranto g. 8, todėl koordinatės pateikiamos kaip objekto, o ne išgalvotai tikslaus durų slenksčio taškas.