- Vieta
- Pakruojis, Pakruojo rajono savivaldybė
- Regionas
- Pakruojo rajonas
- Tipas
- 1928 m. ugniagesių įrangos stoginė su žarnų džiovinimo bokštu, pilietine sale ir muziejaus ekspozicijomis
- Adresas
- Laisvės a. 10, LT-83157 Pakruojis
- Koordinatės
- 55.97782, 23.85033
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min.; muziejaus ugniagesybos edukacija trunka apie 60 min. ir užsakoma atskirai
- Geriausias metas
- antradienį-šeštadienį tarp 9.00 ir 18.00 val., vengiant 13.00-14.00 val. pietų pertraukos; prieš kelionę patikrinkite aktualų muziejaus grafiką
Pakruojo senoji gaisrinė, Pakruojo gaisrinės stoginė, Pakruojo ugniagesių stoginė, Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės pastatas
Oficialus vardas yra stoginė, o ne tik senoji gaisrinė
Kultūros vertybių registre objektas vadinamas Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės pastatu ir pažymėtas unikaliu kodu 30734. Dabartinis muziejus vartoja trumpesnį pavadinimą Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė, o kasdienėje paieškoje dažna Pakruojo senoji gaisrinė. Žodis stoginė čia reiškia ne atvirą pastogę, bet istorinį ugniagesių draugijos pastatą, kuriame saugota įranga, budėta ir rinkdavosi miestiečiai.
Pastatas stovi Laisvės a. 10. Jo atpažinimo ženklai yra ilgas vienaukštis rausvas korpusas, platus skardinis dvišlaitis stogas ir šiaurės vakarų dalyje kylantis dviejų pakopų medinio karkaso bokštas. Žali bokšto apkalai sudėti eglutės raštu, juos skaido baltos apdailos detalės ir smulkiai suskaidyti langai, o viršų užbaigia aukštas piramidinis skardinis stogas su stoglangiais bei vėjarodžiu. Koordinatės 55.977817, 23.850328 žymi reprezentacinį tašką prie oficialaus adreso, ne tiksliai patvirtintą durų slenkstį.
1928 m. pastatas sujungė ugniagesių techniką, budėjimą ir miesto stebėjimą
Kultūros vertybių registras stoginės statybą datuoja 1928 m. Pakruojo krašto muziejus patikslina, kad darbai pradėti maždaug tais metais, o visas pastatas galėjo būti galutinai įrengtas kiek vėliau, tačiau ne vėliau kaip 1930 m. Projektuotojas ir statytojas registre nenurodyti, todėl jų vardų priskirti pastatui negalima. Iki stoginės atsiradimo miestelio ugniagesiai glaudėsi įprastame name.
Komanda daugiausia rėmėsi savanoriais ir turėjo vieną atlyginimą gaunantį budėtoją. Stoginėje laikyti siurbliai ir kitas inventorius, buvo budėjimo patalpa, naudotas telefonas, varinė signalinė dūda ir ranka sukama sirena. Bokštas leido stebėti miestą, o jo aukštis buvo reikalingas ir šlapioms gaisrinėms žarnoms išdžiovinti. Tai paaiškina neįprastą aukšto bokšto ir žemo, plataus korpuso derinį.
Pilietinė salė buvo bendra lietuvių ir žydų miesto scena
Didžioji stoginės patalpa vadinta Pilietine sale. Joje buvo scena, suflerio būdelė, vieta orkestrui ir kino aparatūrai, veikė bufetas. Čia rengti susirinkimai, vaidinimai, šokiai ir rodyti filmai. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus senąją gaisrinę įvardija kaip vieną svarbiausių tarpukario Pakruojo kultūros ir pramogų vietų, kur rinkosi tiek žydai, tiek lietuviai.
Pakruojo krašto muziejaus surinktuose liudijimuose pasakojama, kad žydų bendruomenė padėjo statyti stoginę ir skyrė didelę dalį lėšų. Tai vertingas vietos atminties pasakojimas, tačiau ne tolygu išlikusiam išsamiam statybos finansavimo dokumentui. Taip pat pasakojama, kad per kino seansą užsidegus juostai dalis žiūrovų spruko pro langus, o po įvykio sienoje buvo įrengtas šoninis išėjimas. Šią istoriją dera pristatyti kaip liudytojų pasakojimą, ne kaip tiksliai datuotą ir visiškai patvirtintą faktą.
Po 2019-2020 m. darbų autentiška liko viena betoninė siena
Sovietmečiu pastato planas buvo pakeistas, Pilietinė salė virto garažu, o ugniagesiai stogine naudojosi iki 1995 m., kai persikėlė į naują depą. Kultūros vertybių registras nurodo 1970-1980 m. rekonstrukciją ir 2019-2020 m. perstatymą. 2005 m. objektas įrašytas į registrą, dabar jis yra valstybės saugomas regioninės reikšmės pavienis architektūros paveldo objektas.
Svarbiausia autentiškumo išlyga yra nepaslėpta: per naujausius darbus išsaugota šiaurės vakarų monolitinio betono siena su virš durų įspaustu istoriniu užrašu, o kitos išorinės ir vidinės sienos 2020 m. perstatytos iš silikatinių plytų. Tais pačiais metais pakeistos bokšto konstrukcijos, mediniai apkalai, langai, perdangos ir stogo konstrukcijos. Originalus metalinis vėjarodis su 1928 m. data dabar eksponuojamas viduje. Dabartinis siluetas tiksliai primena istorinę paskirtį, bet didžioji jo medžiaginės substancijos dalis yra atkurta. Pakruojo stoginės kopiją galima pamatyti Lietuvos etnografijos muziejaus miestelyje Rumšiškėse.
Ugniagesybos patirtį papildo Stasio Ušinsko menas ir marionetės
Dabartinė ekspozicija jungia du su Pakruoju susijusius pasakojimus. Ugniagesybos dalyje galima apžiūrėti ir išbandyti interaktyvų gaisrinės telefoną, ranka sukamą sireną, viktoriną bei virtualios realybės gaisro gesinimo užduotį. Bokšto erdvėje rodomas 360 laipsnių filmas apie Pakruojį, o sutemus bokšto languose gali būti rodoma projekcija, primenanti senąją kino salės istoriją. Konkrečių įrenginių veikimas gali priklausyti nuo priežiūros ar renginio, todėl dėl svarbiausios patirties verta paklausti darbuotojo atvykus.
Antroji ekspozicijos ašis skirta Pakruojyje gimusiam Stasiui Ušinskui, gyvenusiam 1905-1974 m. VLE jį pristato kaip vieną žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, vitražistų ir scenografų, 1936 m. Kaune įsteigusį Marionetės teatrą; jo lėlės naudotos 1938 m. filme „Storulio sapnas“. Stoginėje menininko kūryba pažįstama per vitražo eskizą, lytėjimo žaidimus, virtualų turinį ir marionetes. Savivaldybė pažymi, kad 2023 m. atnaujintoje ekspozicijoje originalių eksponatų nedaug, todėl skaitmeninės priemonės čia padeda paaiškinti kūrybos technikas, o ne apsimeta didele autentiškų darbų kolekcija.
Darbo laikas, 2 Eur bilietas ir ką patikrinti prieš kelionę
2026 m. liepos 20 d. oficialiame Pakruojo krašto muziejaus lankytojų puslapyje buvo nurodyta 2 Eur bilieto kaina, darbo laikas antradienį-šeštadienį 9.00-18.00 val., pietų pertrauka 13.00-14.00 val., o pirmadienis ir sekmadienis pažymėti kaip nedarbo dienos. Senesniuose interneto įrašuose pasitaiko kitoks sekmadienio grafikas ir seni kontaktai, todėl prieš kelionę tikrinkite būtent dabartinį muziejaus puslapį arba teiraukitės telefonu +370 613 78 986 ir el. paštu stogine@pakruojomuziejus.lt. Kainos bei valandos gali keistis.
Savarankiškai ekspozicijoms skirkite maždaug 45-75 min. Muziejaus skelbiama ugniagesybos edukacija trunka 60 min., kainuoja 3 Eur dalyviui ir skirta 5-25 asmenų grupėms, o dalyvių amžius nurodomas nuo 7 iki 16 metų. Šias sąlygas būtina patvirtinti užsakant. Projekto apraše bokštas minimas kaip apžvalgos vieta, bet dabartinė lankytojų informacija atskiros lipimo tvarkos, bepakopio patekimo ar lifto nepatvirtina. Jei svarbus užlipimas į bokštą, judėjimo pritaikymas, grupės priėmimas ar konkretus interaktyvus įrenginys, susitarkite su muziejumi iš anksto.
