Lankytinos vietos Lietuvoje

Aukštaitijos nacionalinis parkas: seniausias Lietuvos nacionalinis parkas tarp ežerų ir girių

Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1974 m. kovo 29 d. ir yra seniausias Lietuvos nacionalinis parkas. Trijų rajonų teritorijoje telpa 127 ežerai, Ažvinčių ir Minčios girios, pelkės, piliakalniai, pilkapynai, etnografiniai kaimai ir Palūšės bažnyčios ansamblis. Saugoma.lt nurodo 40 974 ha plotą, o VSTT ir VLE profiliuose skelbiama 41 056 ha, todėl skaičiai pateikiami su šaltinio kontekstu.

Vieta
Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybės
Regionas
Aukštaitija
Tipas
nacionalinis parkas su ežerų, miškų, pelkių ir kultūros paveldo kraštovaizdžiais
Adresas
Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos, Utenos ir Švenčionių r. sav.
Koordinatės
55.34391, 26.05693
Kiek skirti laiko
2-3 dienos, jei norite derinti ežerų, miškų, kultūros paveldo ir etnografinių kaimų maršrutus
Geriausias metas
Gegužė-rugsėjis patogiausias ilgesniems pasivaikščiojimams ir vandens maršrutams; pavasarį bei rudenį verta tikrinti takų, kelių ir oro sąlygas.
Vardai ir variantai

Aukštaitijos NP, Lietuvos nacionalinis parkas

Seniausias Lietuvos nacionalinis parkas apima trijų rajonų žemes

Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1974 m. kovo 29 d. kaip Lietuvos TSR nacionalinis parkas, o Aukštaitijos vardu pavadintas 1991 m. Tai seniausias iš penkių Lietuvos nacionalinių parkų, išsidėstęs Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.

Oficialiuose šaltiniuose išliko du ploto skaičiai: Saugoma.lt teritorijos kortelėje nurodyta 40 974 ha, o VSTT ir VLE parko aprašuose - 41 056 ha. Pateikta 55.3439098, 26.0569303 koordinatė yra reprezentacinis taškas Meironų apylinkėse, ne universalūs vartai ar vieno maršruto pradžia.

127 ežerai ir dvi senos girios sudaro parko branduolį

VLE skaičiuoja 127 parko ežerus. Didžiausi yra Kretuonas, Dringis ir Tauragnas, o pastarasis yra giliausias Lietuvos ežeras. Protakomis ir upeliais susietus dubaklonius supa Ažvinčių bei Minčios girios; miškai užima apie 65 proc. parko, ežerai - apie 15 proc., o pelkių plotas siekia maždaug 2 000 ha.

Saugoma.lt nurodo du gamtinius rezervatus ir 28 draustinius. Jie saugo Baluošo, Linkmenų-Ūkojo, Tauragno ir Uteno ežeringus dubaklonius, Šiliniškių gūbrį su Ladakalniu, Žeimenos aukštupį, miškų, pelkių ir retų rūšių buveines.

Gamtos vertės čia susijusios su gyva kultūros aplinka

Aukštaitijos nacionaliniame parke saugomi ne tik miškai ir vanduo, bet ir piliakalniai, pilkapynai, akmens amžiaus gyvenvietės, etnografiniai kaimai, Palūšės bažnyčios architektūros ansamblis, vandens malūnai bei Stripeikių bitininkystės muziejus.

Ladakalnis, Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai, Palūšė bei senieji kaimai pasakoja skirtingus regiono istorijos sluoksnius. Juos verta lankyti kaip atskirus sustojimus, o ne bandyti sutalpinti į vieną trumpą pasivaikščiojimą.

Parką patogiausia pažinti pasirinkus vieną ežeryno kryptį

VLE aprašo 14 km žiedinį pėsčiųjų maršrutą nuo Ginučių vandens malūno, 25 km dviračių maršrutą nuo Palūšės ir 30 km vandens maršrutą nuo Palūšės. Trasų ženklinimas, vandens lygis ir paslaugos gali kisti, todėl prieš išvykdami patikrinkite dabartinę direkcijos informaciją.

Praktinė daugelio kelionių pradžia yra parko lankytojų centras Palūšėje, Lūšių g. 16. Reprezentacinė koordinatė Meironų apylinkėse nėra lankytojų centro, Ladakalnio, stovyklavietės ar valčių nuomos adresas - navigacijoje rinkitės konkretų objektą ir jo faktinę prieigą.

Saugoma teritorija turi aiškias lankymo taisykles

Valstybinių parkų lankytojo bilietas yra savanoriškas ir skirtas saugomoms teritorijoms prižiūrėti. Jis neatstoja atskirai apmokestinamų muziejų, ekspozicijų, ekskursijų ar kitų paslaugų bilietų, todėl jų kainas ir darbo laiką tikrinkite oficialiuose konkrečių vietų puslapiuose.

Poilsiaukite tik įrengtose poilsiavietėse, palapines statykite stovyklavietėse, o laužus kurkite įrengtose laužavietėse. Gerbkite ženklus ir sezoninius ribojimus, nevažiuokite neleistinais keliais, netrikdykite gyvūnų ir išsivežkite savo šiukšles.

Aukštaitijos nacionalinio parko šaltiniai