Aukštaitijos nacionalinis parkas: 127 ežerų kraštas

Aukštaitijos nacionalinis parkas: seniausias Lietuvos nacionalinis parkas tarp ežerų ir girių

Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1974 m. kovo 29 d. ir yra seniausias Lietuvos nacionalinis parkas. Trijų rajonų teritorijoje telpa 127 ežerai, Ažvinčių ir Minčios girios, pelkės, piliakalniai, pilkapynai, etnografiniai kaimai ir Palūšės bažnyčios ansamblis. Saugoma.lt nurodo 40 974 ha plotą, o VSTT ir VLE profiliuose skelbiama 41 056 ha, todėl skaičiai pateikiami su šaltinio kontekstu.

Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų grandinė tarp pušynų, salų ir nedidelių kaimų

Vieta: Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybės
Regionas: Aukštaitija
Tipas: nacionalinis parkas su ežerų, miškų, pelkių ir kultūros paveldo kraštovaizdžiais
Adresas: Aukštaitijos nacionalinis parkas, Ignalinos, Utenos ir Švenčionių r. sav.
Koordinatės: 55.34391, 26.05693
Kiek skirti laiko: 2-3 dienos, jei norite derinti ežerų, miškų, kultūros paveldo ir etnografinių kaimų maršrutus
Geriausias metas: Gegužė-rugsėjis patogiausias ilgesniems pasivaikščiojimams ir vandens maršrutams; pavasarį bei rudenį verta tikrinti takų, kelių ir oro sąlygas.

Vardai ir variantai

Aukštaitijos NP, Lietuvos nacionalinis parkas

Seniausias Lietuvos nacionalinis parkas apima trijų rajonų žemes

Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1974 m. kovo 29 d. kaip Lietuvos TSR nacionalinis parkas, o Aukštaitijos vardu pavadintas 1991 m. Tai seniausias iš penkių Lietuvos nacionalinių parkų, išsidėstęs Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.

Oficialiuose šaltiniuose išliko du ploto skaičiai: Saugoma.lt teritorijos kortelėje nurodyta 40 974 ha, o VSTT ir VLE parko aprašuose - 41 056 ha. Pateikta 55.3439098, 26.0569303 koordinatė yra reprezentacinis taškas Meironų apylinkėse, ne universalūs vartai ar vieno maršruto pradžia.

127 ežerai ir dvi senos girios sudaro parko branduolį

VLE skaičiuoja 127 parko ežerus. Didžiausi yra Kretuonas, Dringis ir Tauragnas, o pastarasis yra giliausias Lietuvos ežeras. Protakomis ir upeliais susietus dubaklonius supa Ažvinčių bei Minčios girios; miškai užima apie 65 proc. parko, ežerai - apie 15 proc., o pelkių plotas siekia maždaug 2 000 ha.

Saugoma.lt nurodo du gamtinius rezervatus ir 28 draustinius. Jie saugo Baluošo, Linkmenų-Ūkojo, Tauragno ir Uteno ežeringus dubaklonius, Šiliniškių gūbrį su Ladakalniu, Žeimenos aukštupį, miškų, pelkių ir retų rūšių buveines.

Gamtos vertės čia susijusios su gyva kultūros aplinka

Aukštaitijos nacionaliniame parke saugomi ne tik miškai ir vanduo, bet ir piliakalniai, pilkapynai, akmens amžiaus gyvenvietės, etnografiniai kaimai, Palūšės bažnyčios architektūros ansamblis, vandens malūnai bei Stripeikių bitininkystės muziejus.

Ladakalnis, Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai, Palūšė bei senieji kaimai pasakoja skirtingus regiono istorijos sluoksnius. Juos verta lankyti kaip atskirus sustojimus, o ne bandyti sutalpinti į vieną trumpą pasivaikščiojimą.

Parką patogiausia pažinti pasirinkus vieną ežeryno kryptį

VLE aprašo 14 km žiedinį pėsčiųjų maršrutą nuo Ginučių vandens malūno, 25 km dviračių maršrutą nuo Palūšės ir 30 km vandens maršrutą nuo Palūšės. Trasų ženklinimas, vandens lygis ir paslaugos gali kisti, todėl prieš išvykdami patikrinkite dabartinę direkcijos informaciją.

Praktinė daugelio kelionių pradžia yra parko lankytojų centras Palūšėje, Lūšių g. 16. Reprezentacinė koordinatė Meironų apylinkėse nėra lankytojų centro, Ladakalnio, stovyklavietės ar valčių nuomos adresas - navigacijoje rinkitės konkretų objektą ir jo faktinę prieigą.

Saugoma teritorija turi aiškias lankymo taisykles

Valstybinių parkų lankytojo bilietas yra savanoriškas ir skirtas saugomoms teritorijoms prižiūrėti. Jis neatstoja atskirai apmokestinamų muziejų, ekspozicijų, ekskursijų ar kitų paslaugų bilietų, todėl jų kainas ir darbo laiką tikrinkite oficialiuose konkrečių vietų puslapiuose.

Poilsiaukite tik įrengtose poilsiavietėse, palapines statykite stovyklavietėse, o laužus kurkite įrengtose laužavietėse. Gerbkite ženklus ir sezoninius ribojimus, nevažiuokite neleistinais keliais, netrikdykite gyvūnų ir išsivežkite savo šiukšles.

Aukštaitijos nacionalinis parkas: dažniausi klausimai

Kur yra Aukštaitijos nacionalinis parkas?

Parkas driekiasi Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybėse. Šiame puslapyje pateikta koordinatė yra reprezentacinė vieta Meironų apylinkėse, o ne vieno objekto įėjimas.

Kiek hektarų apima pats Aukštaitijos nacionalinis parkas?

Oficialūs šaltiniai skelbia du dydžius: Saugoma.lt nurodo 40 974 ha, o VSTT ir VLE - 41 056 ha. Skirtumas nėra slepiamas, todėl kelionės planui svarbiau pasirinkti konkretų parko objektą ir jo prieigą.

Kuo išsiskiria Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdis?

Parkas išsiskiria kalvotais ežerų dubakloniais, protakomis sujungtais ežerais, miškais, pelkėmis, slėniais ir mažai sukultūrintu kraštovaizdžiu. Žeimenos aukštupio ekosistemos yra svarbi jo gamtinė vertė.

Ką verta aplankyti Aukštaitijos nacionaliniame parke?

Tarp svarbių vietų yra Ladakalnis, Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai, Palūšės bažnyčia, Baluošo ir Tauragno ežerų kraštovaizdžiai, etnografiniai kaimai, Stripeikių bitininkystės muziejus, lankytojų centras ir įvairūs pažintiniai takai.

Ar parko lankytojų centras yra prie pateiktos koordinatės?

Ne. Lankytojų centras yra Palūšėje, Lūšių g. 16, o pateikta 55.3439098, 26.0569303 koordinatė yra reprezentacinė parko vieta Meironų apylinkėse. Tai skirtingi orientyrai.

Ar reikia bilieto ir ar parkas turi darbo laiką?

Pati atvira parko teritorija neturi vieno darbo laiko, o valstybinių parkų lankytojo bilietas yra savanoriškas. Muziejai, lankytojų centro ekspozicija, ekskursijos ir kitos paslaugos gali būti mokamos bei veikti nustatytomis valandomis - naujausią informaciją tikrinkite oficialiuose jų puslapiuose.

Ar galima stovyklauti ir kurti laužą parke?

Palapines statykite tik įrengtose stovyklavietėse, o laužus kurkite tik įrengtose laužavietėse. Poilsiaukite tam skirtose vietose ir prieš kelionę patikrinkite konkrečios stovyklavietės sąlygas.

Kiek laiko skirti Aukštaitijos nacionaliniam parkui?

Vienai vietai galima skirti kelias valandas, tačiau visam parkui verta planuoti bent dvi dienas. Teritorija didelė, todėl ežerų, miškų, kultūros objektų ir kaimų derinimas reikalauja atskiro maršruto plano.

Kada geriausia keliauti po parką?

Gegužė-rugsėjis patogiausias ilgesniems pasivaikščiojimams ir vandens maršrutams. Pavasarį, rudenį ir žiemą prieš išvykdami įvertinkite oro, kelių, takų, ledo ir vandens sąlygas bei konkrečių objektų darbo laiką.