Švenčionių rajono savivaldybė
Aukštaitija
Regioninis kraštotyros muziejus
Laisvės a. 1, Švenčionys
55.13500, 26.16000
1-1,5 val. (pagrindinis muziejus)
ištisus metus; Reškutėnų amatų centrą lankyti iš anksto susitarus
Švenčionių kraštotyros muziejus, Nalšia Museum
Nalšios muziejus: senosios Nalšios žemės muziejus
Nalšios muziejus yra Švenčionių krašto kraštotyros muziejus, pavadintas senosios Lietuvos žemės Nalšios vardu. Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, jame saugoma per 60 tūkstančių eksponatų, sutelktų į keturias nuolatines ekspozicijas - archeologijos, etnografijos, gamtos ir istorijos.
Tai turtingiausias langas į Švenčionių ir Aukštaitijos paribio praeitį: rinkiniai aprėpia laikotarpį nuo akmens amžiaus gyvenviečių iki XX a. partizaninio karo. Muziejus turi ir gyvąją tradiciją tęsiantį padalinį Reškutėnuose, kur veikia tradicinių amatų centras.
Kas yra Nalšia
Nalšia (dar Nalšėnai) - viena senųjų Lietuvos žemių, minima XIII a. šaltiniuose: Ipatijaus kronikoje, Livonijos eiliuotojoje kronikoje bei Mindaugo ir Rygos arkivyskupo aktuose. Su ja siejami Švenčionys ir Utena, o Švenčionys tradiciškai laikomi Nalšios žemės centru - tai ir paaiškina muziejaus pavadinimą.
Tikslios Nalšios ribos mokslininkų ginčijamos, todėl jos pateikiamos kaip prielaida, o ne galutinai nustatytas faktas. Su Nalšia susiję ir žinomi to meto kunigaikščiai, pavyzdžiui, Daumantas, vėliau tapęs Pskovo kunigaikščiu ir šventuoju.
Nuo 1945-ųjų: muziejaus istorija
Vietos muziejinės veiklos ištakos siekia 1912 m., kai Ignotas Šilkinis pradėjo privačiai kaupti istorinę ir etnografinę medžiagą. 1934 m. įkurtas visuomeninis muziejus, bet 1937 m. lenkų valdžios uždarytas, o jo eksponatai neišliko.
Dabartinis muziejus įkurtas 1945 m. vasarį kaip Švenčionių kraštotyros muziejus. 1992 m. lapkričio 19 d. jis pavadintas Nalšios muziejumi, o 2000 m. vasario 14 d. atvėrė duris dabartiniame pastate su keliomis ekspozicijų salėmis. Muziejui vadovauja Alytė Šiekštelienė.
Ekspozicijos ir rinkiniai
Archeologijos fondas - vienas didžiausių muziejaus rinkinių; jame daugiau kaip 18 tūkstančių radinių nuo akmens iki geležies amžiaus. Turtingiausi jų kilę iš prie Kretuono ežero tyrinėtų akmens amžiaus gyvenviečių. Etnografijos rinkinyje saugoma daugiau kaip 3,5 tūkstančio daiktų - nuo buities technikos iki tautodailės ir tekstilės; tarp dailės kūrinių - Mihály Munkácsy paveikslas „Piršlybos”.
Gamtos ekspozicija pristato mineralus, riedulius, paukščių ir žvėrių iškamšas. Istorijos rinkinyje - fotografijos, ginklai, numizmatika, tarp jos ir dalis Labanoro lobio, geografo Česlovo Kudabos asmeniniai daiktai bei rezistencijos archyvai, įskaitant Tigro partizanų rinktinės štabo dokumentus.
Reškutėnų filialas ir amatų centras
Muziejus turi padalinį Reškutėnuose. Reškutėnų muziejų 1974 m. įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius, o 2001 m. jis tapo Nalšios muziejaus filialu. Jame saugomi archeologijos radiniai, vietoje austi audiniai, sakralinė kolekcija ir senųjų amatų ekspozicijos.
Šalia veikia Reškutėnų tradicinių amatų centras, kuriame vyksta audimo, vijimo, vėlimo, medžio darbų ir keramikos užsiėmimai, gaminamas tradicinis maistas. Šį padalinį patogiausia lankyti iš anksto susitarus, kad būtų galima pamatyti amatininkus darbo metu.
Lankymas
Pagrindinis muziejus veikia antradieniais-penktadieniais ir šeštadienio rytą, o sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba. Tyrimų metu nurodyta suaugusiųjų bilieto kaina - 4 Eur, moksleiviams ir studentams - 2 Eur, tačiau darbo laiką ir kainas verta pasitikrinti oficialiame muziejaus puslapyje, nes jie gali keistis.
Apsilankymui pagrindiniame muziejuje dažniausiai pakanka 1-1,5 valandos. Kelionę po Švenčionių kraštą patogu derinti su Kretuono ežeru, Sirvėtos regioniniu parku ar Aukštaitijos nacionaliniu parku, o turintiems daugiau laiko - ir su Reškutėnų amatų centru.
