Pirmąjį sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties, kovo arba balandžio mėnesį
Pavasaris
Kristaus Prisikėlimas, margučiai, supuoklės, kiaušinių ridenimas, Velykų bobutė, verbos, lalavimas
Velykos yra pavasario ir Kristaus Prisikėlimo šventė: marginami margučiai, supamasi supuoklėse, ridenami kiaušiniai, laukiama Velykų bobutės, o antrą dieną kaimą aplanko lalauninkai su sveikinimo giesmėmis.
Kas yra Velykos ir kada jos švenčiamos?
Velykos yra pavasario šventė, švenčianti Kristaus Prisikėlimą ir gamtos atbudimą. Tai kilnojama šventė: ji minima pirmąjį sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties, todėl kasmet data skiriasi ir patenka į kovo arba balandžio mėnesį.
Velykos švenčiamos dvi dienas. Pirmoji yra iškilminga, šeimos ir bažnyčios diena, antroji skirta lankymuisi, žaidimams, lalavimui ir bendrystei. Švenčiai pasiruošiama per Gavėnią, kuri trunka septynias savaites.
Kaip marginami lietuviški margučiai?
Margutis yra svarbiausias Velykų simbolis. Kiaušinis nuo seno laikytas gyvybės, vaisingumo ir gamtos atgimimo ženklu, todėl jo puošimas tapo gilia tradicija. Lietuvoje naudojamos kelios pagrindinės technikos.
Marginant vašku ant kiaušinio rašomi raštai ištirpintu vašku, po to kiaušinis dažomas, o nuvalius vašką lieka šviesūs ornamentai. Skutinėjant raštai išskutinėjami peiliu jau nudažytame kiaušinyje. Natūraliai dažoma svogūnų lukštais ar žolynais. Dažniausi raštai yra saulutės, žvaigždės ir augalų motyvai.
Ką reiškia supuoklės ir kiaušinių ridenimas?
Supimasis supuoklėse yra senas pavasario paprotys. Tikėta, kad kuo aukščiau supiesi, tuo geresnis bus derlius ir sveikata. Supuoklės taip pat buvo jaunimo susitikimo ir bendravimo vieta.
Kiaušinių ridenimas yra linksmas Velykų žaidimas. Margučiai ridenami nuožulnia lenta, o laimi tas, kurio kiaušinis nurieda toliausiai arba paliečia kitų margučius. Šis žaidimas siejamas su sėkme, stiprybe ir vaisingumu.
Kas yra Velykų bobutė?
Velykų bobutė yra lietuviškas Velykų personažas. Pasakojama, kad ji naktį prieš Velykas aplanko namus ir vaikams palieka margučių. Ji yra lietuviškas atitikmuo Vakarų Europoje paplitusiam Velykų zuikiui.
Velykų bobutės pasakojimas išlaiko šventės žaismę vaikams ir kartu sujungia ją su margučio simbolika. Margutis, kaip dovana iš Velykų bobutės, tampa gyvybės ir pavasario džiaugsmo ženklu.
Verbų sekmadienis ir lalavimas: kuo jie svarbūs?
Sekmadienis prieš Velykas yra Verbų sekmadienis. Tądien bažnyčiose šventinamos verbos, daromos iš gluosnio šakelių, kadagio ir džiovintų žolynų. Verba namuose laikoma iki kitų metų kaip apsaugos ženklas, o plakant ja sakoma „ne aš mušu, verba muša, po savaitės Velykos“.
Antrąją Velykų dieną gyvuoja lalavimo paprotys. Lalauninkai, dažniausiai vaikinai, eina per kaimą, gieda specialias velykines giesmes, sveikina šeimininkus ir linki jiems gero derliaus. Už tai jie apdovanojami margučiais ir vaišėmis.
Kaip švęsti Velykas išlaikant lietuviškas tradicijas?
Velykas namuose lengva paminėti marginant margučius, paruošus šventinį stalą ir surengus kiaušinių ridenimo ar mušimo žaidimus su šeima. Net paprasta margučių marginimo technika svogūnų lukštais suteikia šventei autentiškumo.
Norintieji giliau pažinti tradiciją gali aplankyti muziejų edukacijas, kuriose mokoma marginti vašku, įrengiamos supuoklės ir pristatomas lalavimas. Tokie renginiai parodo, kad Velykos yra ne tik šeimos, bet ir bendruomenės pavasario šventė.