- Vieta
- Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 2004 m. šviesos ir skulptūros kūrinys miesto žiede
- Adresas
- J. Basanavičiaus, J. Ralio ir Žeimių gatvių žiedas, Jonava
- Koordinatės
- 55.07289, 24.27922
- Kiek skirti laiko
- 10-20 min.; apie 1-2 val. kartu su Jonavos centro maršrutu
- Geriausias metas
- šviesus metas ažūrinei konstrukcijai apžiūrėti arba mėlynoji valanda, kai matyti ir bokšto forma, ir apšvietimas
Šviesos bokštas, Miesto sergėtojas, Jonavos Šviesos bokštas
Ne apžvalgos bokštas, o šviečianti miesto skulptūra
Pavadinimas gali suklaidinti: „Šviesos bokštas. Miesto sergėtojas“ nėra apžvalgos bokštas. Jame nėra lankytojams skirtų laiptų, vidaus patalpų ar apžvalgos aikštelės. Tai vienuolikos metrų aukščio ažūrinė nerūdijančio plieno kolona, skirta žiūrėti iš gatvės lygio kaip vientisas skulptūros ir šviesos kūrinys.
Dienos šviesoje pirmiausia matyti siauras stačiakampis tūris, sidabriškas metalas ir daugybė konstrukcijos kiaurymių. Viršuje stovi nedidelė figūra, todėl kūrinio mastelis aiškiausiai atsiskleidžia palyginus jį su žibintais, automobiliais ir aplinkiniais pastatais. Žurnalas LOGOS kūrinį pateikia Stasio Žirgulio metaforiškos, asociatyvios ir simbolinės skulptūros kontekste.
2004 m. Stasio Žirgulio ir Leono Adomkaus kūrinys
Visuotinė lietuvių enciklopedija, paties skulptoriaus svetainė ir meno leidiniai sutaria dėl formalaus pavadinimo bei datos: kūrinys „Šviesos bokštas. Miesto sergėtojas“ Jonavoje pastatytas 2004 m. Skulptūros autorius yra Stasys Žirgulis, o architektūrinę dalį jis kūrė kartu su architektu Leonu Adomkumi.
Trumpasis pavadinimas „Šviesos bokštas“ paplito miesto kasdienybėje, tačiau pilnas vardas svarbus norint suprasti sumanymą. Šviesa čia nėra vien techninis apšvietimas, o bokšto idėjos dalis, o virš konstrukcijos esanti figūra paaiškina antrąją pavadinimo pusę. Tai modernus miesto ženklas, sąmoningai įkurdintas judrioje centrinės Jonavos sankryžoje.
Miesto sergėtojas Jonas su skydu ir ietimi
Bokšto viršūnėje esantis miesto sergėtojas vadinamas Jonu. Jis laiko skydą ir ilgą ietį, o kita ranka tiesiasi į šalį tarsi pasveikinti į miestą atvykstančius žmones. Figūra nėra natūralistinis konkretaus asmens portretas: jos siluetas veikia kaip ženklas, kurį galima perskaityti net važiuojant pro žiedą.
Jono vardas kūrinį susieja su Jonavos vardynu, bet patikimuose meno šaltiniuose nerasta išsamaus ikonografinio autoriaus paaiškinimo, leidžiančio figūrai priskirti vieną neginčijamą religinę ar istorinę tapatybę. Todėl saugiausia ją suprasti taip, kaip įvardija pats kūrinys: kaip simbolinį miesto sergėtoją. Skydas pabrėžia globą, ietis - budrumą, o ištiesta ranka sušvelnina karingą siluetą pasveikinimo gestu.
Dienos metalas ir vakaro šviesa
Kūrinys turi dvi aiškiai skirtingas išvaizdas. Dieną ažūrinės plieno plokštumos atspindi dangų ir miesto spalvas, o kiaurymės leidžia matyti konstrukcijos gylį. Prieblandoje vidinė šviesa pradeda skverbtis per metalą, todėl vientisa kolona tampa tarsi šviečiančiu tinkleliu, o viršutinė figūra išryškėja kaip tamsesnis siluetas.
Jonavos lankytojams skirtuose aprašuose nurodoma, kad bokštas įžiebiamas vakare kartu su gatvių žibintais. Vis dėlto konkrečios nakties spalva, ryškumas ar techninis veikimas nėra garantuoti. Fotografijai patikimiausia mėlynoji valanda: dar matyti gatvių ir pastatų kontūrai, bet jau atsiskleidžia vidinis apšvietimas. Dienos vizitas geriau tinka medžiagai, perforacijoms ir sergėtojo atributams įžiūrėti.
Kaip saugiai apžiūrėti kūrinį miesto žiede
Šviesos bokštas stovi J. Basanavičiaus, J. Ralio ir Žeimių gatvių žiedo centrinėje salelėje. Puslapio koordinatė žymi patį kūrinį, o ne automobilių stovėjimo vietą ar pėsčiųjų įėjimą. Salelę iš visų pusių supa aktyvus eismas, todėl prie bokšto eiti per važiuojamąją dalį, lipti ant pagrindo ar bandyti patekti į konstrukciją nereikia.
Saugiausia objektą apžiūrėti iš aplinkinių viešųjų šaligatvių ir fotografuoti tik ten, kur nereikia žengti į gatvę. Trumpam sustojimui pakanka 10-20 minučių. Platesniam pasivaikščiojimui bokštą patogu derinti su greta esančiu Jonavos krašto muziejumi, Kauno gatve ir Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, o Joninių slėnį pridėti kaip ilgesnę žalią maršruto dalį. Atskiras visų bordiūrų ir perėjų prieinamumo auditas nerastas, todėl maršrutą be laiptelių verta įvertinti vietoje.
