- Vieta
- Širvintų miesto seniūnija, Širvintų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- viešas medžio skulptūrų parkas ir pakrantės pasivaikščiojimo takas
- Adresas
- Kalnalaukio g. 47, Širvintos
- Koordinatės
- 55.04220, 24.96347
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. skulptūrų parkui; 1,5-2 val., jei einama per tvenkinio tiltą, paplūdimį ir miesto centrą
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu nuo pavasario iki rudens; ankstyvas rytas arba darbo diena tinka ramesnei skulptūrų apžiūrai
Širvintų briedžių takas, Medžio skulptūrų parkas Briedžių takas
Tai pakrantės skulptūrų parkas, o ne gamtinis pažintinis takas
Briedžių takas driekiasi Širvintų miesto žaliojoje zonoje dešiniajame tvenkinio krante, tarp Parko gatvės krypties ir maudyklos. Oficialus adresas Kalnalaukio g. 47 patogus navigacijai, tačiau jis žymi pakrantės zonos orientyrą, ne vienintelį parko vartą ar garantuotą stovėjimo vietą. Koordinatės 55.042204, 24.963469 yra reprezentacinis taškas skulptūrų zonoje.
Pavadinimas gali suklaidinti ieškančius kilometrinio miško maršruto. Savivaldybė nepateikia atskiro Briedžių tako ilgio, nes kūriniai išdėstyti miesto parke palei bendrą pakrantės taką. Internete siūlomas maždaug 3 km ratas aplink vadinamąsias Širvintų marias yra platesnis maršrutas, o ne oficialus paties skulptūrų parko ilgis.
VLE Širvintų tvenkinį apibūdina kaip 52,27 ha vandens telkinį, suformuotą Širvintos upėje. Briedžių takas užima tik vieną jo pakrantės dalį. Parką galima jungti su 181 m ilgio pėsčiųjų tiltu, paplūdimiu ir miesto centru, bet šie objektai nėra vienas bilietinis kompleksas ir jų įrenginių būklė gali būti skirtinga.
28 kūriniai nėra 28 vienodos stovinčio briedžio figūros
2026-07-19 savivaldybės lankytinų takų puslapyje buvo nurodytos 28 medinės briedžių skulptūros ir įrašas Lietuvos rekordų sąraše. Skaičius apima ne vien anatomiškai tikroviškas gyvūnų statulas. Čia yra skulptūrinių suolų, ornamentuotų kompozicijų, humoristinių figūrų ir kūrinių, kuriuose briedžio siluetas tampa rėmu ar funkciniu parko baldu.
Kūriniai išdėstyti ne muziejine chronologija, todėl geriausia apžiūrėti abi tako puses ir ieškoti skirtingų drožybos kalbų. Vieni autoriai išryškino masyvų ąžuolo kamieną, kiti ragus pavertė grafišku ženklu, dar kiti briedį sujungė su žmogaus figūra, vietovardžiu ar suolu. Kūrinių pavadinimai ir autoriai svarbesni už bandymą suskaičiuoti tik keturkojus siluetus.
2022 m. plenero darbai parodo sąmoningą įvairovę: Kęstučio Norušio „Varžytuvės“ veikia kaip briedžių formos fotografavimo rėmas, Adolfo Teresiaus „Briedžiai dviems“ ir Povilo Malinausko „Įsimylėjėlių suolelis“ skirti prisėsti, o Rimanto Zinkevičiaus „Šeima“ pasakoja ne apie vieną gyvūną. Lipti galima tik ant aiškiai suolui ar naudojimui sukurto elemento, ne ant kiekvienos skulptūros.
Pirmasis parkas įprasmino valstybės atkūrimo šimtmetį
2018 m. rugsėjo 3-8 d. prie tvenkinio surengtas medžio drožėjų pleneras buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Parke atsirado dešimt briedžių figūrų - po vieną kiekvienam atkurtos valstybės dešimtmečiui. Iš jų aštuonios buvo naujai išdrožtos, o dvi anksčiau stovėjusios figūros restauruotos.
Pirmajame plenere kūrė Saulius Lampickas, Adolfas Teresius, Kęstutis Krasauskas, Gintautas Akstinas, Rimantas Zinkevičius, Pranas Petronis, Povilas Malinauskas ir Kęstutis Norušis. Tai skirtingų Lietuvos vietų meistrai, tarp kurių yra „Aukso vainiko“, Liongino Šepkos premijos ir tarptautinių medžio skulptūros konkursų laureatų.
Pavadinimas nebuvo primestas iš anksto. Savivaldybė kvietė gyventojus teikti siūlymus, o daugiausia palaikymo sulaukė „Briedžių takas“. 2018 m. rudens šventėje apdovanoti šį vardą pasiūlę Lina Dambrauskienė, Saulius Simonavičius ir Evelina Butylkinaitė. Taip laikina plenero erdvė gavo nuolatinį miesto parko tapatumą.
Trys plenerai išaugino parką, bet skaičiai šaltiniuose turi savo logiką
Kęstučio Norušio iniciatyva 2018 ir 2019 m. surengti pirmieji du plenerai. Po pirmojo buvo dešimt figūrų, o 2019 m. aštuoni nauji darbai, skirti Lietuvos vietovardžių temai, bendrą skaičių padidino iki aštuoniolikos. Tarp jų buvo besiilsintis, gitara grojantis, į dangų žvelgiantis ir tarsi skrendantis briedis.
Trečiasis pleneras įvyko 2022 m. ir parką pratęsė žaliosios zonos link. Uždarymo pranešime išvardyti aštuoni nauji kūriniai ir tuo metu apibendrintos 26 briedžių skulptūros. Vėlesniame oficialiame turizmo sąraše bei savivaldybės ataskaitoje jau nurodomi 28 kūriniai. Tai nėra pagrindas savavališkai priskirti du darbus konkrečiam plenerui: dabartiniam lankytojui naudotinas naujesnis 28 skaičius, o etapų istorijai - datuoti pranešimai.
Savivaldybės dabartinis aprašas visų tako kūrinių laikotarpį nurodo kaip 2016-2022 m., nes du iki 2018 m. parko atsiradę briedžiai vėliau buvo restauruoti ir įtraukti į kompoziciją. Parko pradininkais įvardijami Kęstutis Norušis ir Povilas Malinauskas, tačiau tai kolektyvinis daugelio drožėjų darbas, todėl vieno autoriaus pavardė neturėtų pakeisti atskirų skulptūrų autorystės.
Briedis čia yra miesto ženklas, o vardo kilmė pasakojama kaip legenda
Savivaldybės pasakojime teigiama, kad prie upės iš girių ateidavo širviais vadinti briedžiai, todėl upė gavusi Širvintos vardą, o nuo jos pavadintas miestas. Tai vietos kilmės legenda, ne lingvistų galutinai įrodytas etimologinis faktas. Interaktyviame tako stende galima išgirsti šį miesto įkūrimo pasakojimą ir lietuviškų pasakų.
Briedžio galva su šakotais ragais yra ir Širvintų herbe; tarp ragų įkomponuotas kalavijas savivaldybės aiškinamas kaip kovų su priešais ženklas. VLE nurodo, kad dabartinis herbas patvirtintas 1997 m. Skulptūrų parkas šį oficialų miesto simbolį perkelia iš plokščio heraldinio ženklo į daugybę skirtingų medžio formų.
Interaktyvus pasakojimų stendas ir poilsio salelė įrengti tvarkant parką 2020 m., kai buvo išlygintas gruntas ir naujomis trinkelėmis išklotas pėsčiųjų takas. Garso įrangos veikimas lauke gali keistis dėl techninės priežiūros, todėl neveikiantis mygtukas nereiškia, kad legendos niekada nebuvo; apie gedimą verta pranešti savivaldybei.
Lankymas nemokamas, tačiau parkas nėra vienodai bebarjeris visame plote
2026-07-19 oficialiame Briedžių tako apraše nebuvo paskelbta atskiro bilieto ar darbo laiko. Tai neužtverta vieša pakrantės erdvė, tačiau saugiausia kūrinius apžiūrėti šviesiu metu. Koncertai, plenerai, paplūdimio sezonas, medžių ar tako priežiūra gali laikinai pakeisti įprastą judėjimą.
Pagrindinė 2020 m. sutvarkyta trinkelių trasa yra patogesnė vežimėliui ir vaikiškam vežimėliui nei miško takas, bet išsamaus prieinamumo audito oficialiuose šaltiniuose nerasta. Dalis skulptūrų stovi žolėje ar ant plikos žemės, prie jų gali būti bortų, nuolydžių, šaknų ir po lietaus pažliugusių plotų. Individualų maršrutą verta vertinti nuo pagrindinio tako, ne pagal vieną reprezentacinę nuotrauką.
Briedžių tako teritorija savivaldybės sprendimu yra nerūkymo zona. Medis lauke sensta, skyla ir po lietaus tampa slidus, todėl vaikus reikia prižiūrėti, o ant meno kūrinių nelipti, jei jie nėra aiškiai sukurti kaip suolai. Parkui skirkite 30-60 minučių; platesniam ratui per tiltą, paplūdimį ir centrą - iki dviejų valandų.
