- Vieta
- Antazavė, Zarasų rajono savivaldybė
- Regionas
- Zarasų rajonas
- Tipas
- restauruoti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai, muziejaus ekspozicija, tradicinių amatų centras ir istorinis parkas
- Adresas
- Dvaro g. 17, Antazavė, 32260 Zarasų r. sav.
- Koordinatės
- 55.80809, 25.92598
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2 val.; apie 3 val. su užsakyta amatų edukacija ir pasivaikščiojimu parko terasomis
- Geriausias metas
- trečiadienio-šeštadienio rytas, kai atviros ekspozicijos ir lengviau pasitikslinti parko atnaujinimo darbų poveikį
Antazavės dvaro sodyba, Zalvos dvaras, Amatų centras Antazavės dvare, Antazavė Manor
Rūmuose šiandien veikia ne dekoratyvi dvaro imitacija, o muziejus ir amatų centras
Antazavės dvaro rūmai stovi Dvaro g. 17, koordinatėse 55.8080897, 25.9259772, ant šiaurinio Zalvio ežero kranto. Restauruotas pastatas yra Zarasų krašto muziejaus padalinys, oficialiai vadinamas Amatų centru Antazavės dvare ir Emilijos Pliaterytės ekspozicija. Parkas, ūkiniai pastatai ir jų liekanos sudaro platesnę sodybą, tačiau bilietu lankomos ekspozicijos telkiasi rūmuose.
Cokoliniame aukšte įrengtos medžio drožybos, audimo ir keramikos dirbtuvės. Kituose aukštuose veikia Emilijos Pliaterytės ir dvaro istorijos ekspozicijos, kamerinė renginių salė, retų spaudinių biblioteka, keičiamos parodos bei menininkų rezidencijos erdvės; palėpė pritaikyta mokymams ir konferencijoms. Todėl vizito turinys priklauso nuo tos dienos parodos ir iš anksto užsakytos edukacijos.
2025 m. gruodį dvarui laikinai perduotas Tado Lukoševičiaus XIX a. pirmoje pusėje tapytas Emilijos Pliaterytės portretas iš privačios kolekcijos. Oficialioje informacijoje taip pat minimi Šarūno Saukos, Nomedos Saukienės, Noe Kuremoto, Petro Stausko ir kitų kūrėjų darbai bei privatūs rinkiniai. Kadangi parodos keičiamos ir skolinti kūriniai gali išvykti, konkretų sąrašą verta patikrinti prieš kelionę.
1790 m. sutartis nurodo Antaną Naglovskį, o Gucevičiaus autorystė lieka versija
Antazavė pirmą kartą paminėta 1560 m. ir ilgai buvo Dusetų dvaro valdų dalis, priklausiusi Radviloms bei vėlesniems savininkams. 1686 m. Tyzenhauzai Dusetas su Antazavės palivarku pardavė Jonui Andriui Pliateriui ir Liudvikai Marijai Pliaterienei. 1729 m. atskira valda atiteko Aleksandrui Konstantinui Pliateriui, kuris, manoma, čia įkūrė medinę rezidenciją ir vadino ją Zalva.
Nuo 1783 m. dvarą valdė Liudvikas Pliateris ir Kunigunda Valavičiūtė-Pliaterienė. 1790 m. Pliateriai sudarė sutartį su architektu Antanu Naglovskiu: per ketverius metus jis turėjo pastatyti mūrinius rūmus, dvi oficinas, bažnyčią, kleboniją, špitolę, užeigos namus ir suplanuoti miestelį. Kunigundos rūpesčiu nutiestas kelias iki bažnyčios ir kurtas parkas.
Turizmo aprašymuose rūmai dažnai priskiriami Laurynui Stuokai-Gucevičiui, tačiau išlikusi sutartis tiesiogiai įvardija Naglovskį. Patikimiausia formuluotė yra tokia: dokumentuotas statybos vykdytojas ir architektas buvo Antanas Naglovskis, o Gucevičiaus projektas ar jo mokyklos įtaka yra literatūroje kartojama, bet galutinai neįrodyta hipotezė.
Klasicistinį fasadą formuoja du rizalitai, o rūsyje išliko ankstesnės rezidencijos pėdsakų
XVIII a. pabaigos rūmai yra stačiakampio plano, dviejų aukštų, su cokoliniu aukštu ir pastoge. Pilkai tinkuotą fasadą skaido baltos rustuotos juostos ir simetriški šoniniai rizalitai, užbaigti trikampiais frontonais su apskritais švieslangiais. Pagrindinį tūrį dengia raudonų čerpių valminis stogas, rizalitus - dvišlaičiai stogai, o centre iškeltas mažesnis frontonėlis su herbiniu skydu.
Lauko akmenų pamatas laiko raudonų plytų sienas. Cokoliniame aukšte išlikę plytų cilindriniai skliautai su liunetėmis, o dalį jo sudaro prieš mūrinius rūmus čia stovėjusio medinio dvaro rūsio fragmentai. Taigi lankomos amatų dirbtuvės užima seniausią pastato architektūrinį sluoksnį, o ne naujai sukurtą techninį pusrūsį.
XIX a. pabaigos ir XX a. pertvarkos pakeitė pirminę kompoziciją: dalis angų sumažinta arba užmūryta, karnizai permūryti, fasadas pažemintas, o prie pagrindinio įėjimo buvusios kolonos ir du jomis paremti balkonai išnyko. Dabartinis simetriškas vaizdas yra restauruota istoriškai kitusi rūmų būsena, ne pažodžiui atkurta 1790 m. projekto kopija.
Emilija Pliaterytė čia ne gimė, bet 1831 m. kovo 25 d. pareiškė stojanti į sukilimą
Antazavė priklausė Emilijos Pliaterytės seneliams Liudvikui ir Kunigundai, o 1785 m. čia gimė jos tėvas Pranciškus Ksaveras. Pati Emilija gimė 1806 m. Vilniuje ir po tėvų išsiskyrimo nuo 1815 m. su motina gyveno Liksnos dvare prie Daugpilio. Ji Antazavėje lankydavo močiutę, todėl dvaras buvo svarbi šeimos vieta, bet jo nereikėtų vadinti jos gimtine ar nuolatine gyvenamąja rezidencija.
1831 m. kovo 25 d. Antazavės dvaro kanceliarijoje Emilija pasirašė pareiškimą, kad savanoriškai prisideda prie sukilimo ir sieks kovoti už laisvę. Iš čia ji nujojo į Didžiadvarį Dusetose, kur su pusbroliu Cezariu Pliateriu telkė pirmąjį sukilėlių būrį. Tai dokumentuotas ryšys, dėl kurio rūmų ekspozicija yra ne vien vėlesnis atminimo ženklas.
Dusetų valdose rengiantis sukilimui dalgiai buvo perkalami į durtuvus, lieti šoviniai ir pagamintos dvi mechaninės patrankos. Šių pasirengimų nereikėtų automatiškai perkelti į konkretų Antazavės rūmų kambarį, jei šaltinis jo nenurodo. Ekspozicija geriausiai padeda atskirti dvaro kanceliarijoje parašytą pareiškimą nuo platesnės Pliaterių sukilėlių veiklos visame Dusetų krašte.
Išgrobstytus rūmus pakeitė vaikų namai ir internatas, o 2012-2021 m. jie grąžinti kultūrai
XIX a. dvarą paveldėjo kitos Pliaterių kartos, Ledochovskių ir Roppų šeimos. 1838-1839 m. pastatyti iki šiol išlikę ar dalimis išlikę ūkiniai statiniai. 1915 m. Vokietijos kariuomenė rūmuose įkūrė komendantūrą, 1925 m. pastatas remontuotas ir dekoruotas, o 1936 m. dalis dvaro archyvo išvežta į Lenkiją.
1941 m. birželio 14 d. Elžbieta Franciška ir jos vyras Mikalojus Voinarovskiai ištremti į Tomsko sritį. Dvaras buvo išgrobstytas, dokumentai deginti, biblioteka išsklaidyta. Pokariu rūmuose veikė ambulatorija, po 1949 m. rekonstrukcijos - vaikų globos namai, o nuo 1961 m. - internatinė mokykla. Kraštotyrininkė Stanislava Kirailytė vėliau antrame aukšte pradėjo vietos istorijos muziejų.
Cokolinio aukšto tvarkyba pradėta 2012 m., kitų aukštų - 2018 m. Projektais atnaujinti inžineriniai tinklai, stogas, langai, fasadai ir vidaus erdvės, patalpos pritaikytos kultūrai bei lankytojams. 2020 m. cokolyje įrengtos amatų dirbtuvės, o 2021 m. baigti pagrindiniai rūmų tvarkybos darbai; oficialus aktualizavimo projektas užbaigtas 2022 m. gegužę.
Valstybės saugomą sodybą sudaro šešios dalys, o 2026 m. parkas dar tik pradedamas pritaikyti lankymui
Kultūros vertybių registre Antazavės dvaro sodyba pažymėta kodu 928 ir apima apie 18,88 ha. Kompleksą sudaro rūmai, svirnas, tvarto liekanos, klojimo liekanos, rūsys ir parkas. Trijų terasų parke išliko geometrinio ir peizažinio planavimo dalys, lapuočių alėjų fragmentai, du padidinti tvenkiniai iš buvusios keturių tvenkinių sistemos ir takas Zalvio pakrante.
2026 m. sausį pradėtas maždaug 11 ha parko pritaikymo lankymui projektas, kurį numatyta baigti iki 2028 m. pabaigos. Planuojama tvarkyti takus, privažiavimą, automobilių aikštelę, poilsio vietas, apšvietimą ir prieinamumą. Tai reiškia, kad restauruotų rūmų ir dar nusidėvėjusios parko infrastruktūros būklės skiriasi; apie realius darbų ribojimus tą dieną klauskite muziejaus.
Oficialus muziejaus puslapis skelbia, kad Antazavės ekspozicijos dirba trečiadienį-sekmadienį 10:00-18:00, pirmadienį ir antradienį nedirba, nors Google kortelėje tyrimo dieną sekmadieniui rodytas 11:00-16:00 laikas. Bendrajame muziejaus kainyne ekspozicijai nurodyta 2,50 Eur suaugusiajam ir 1,50 Eur mokiniui, studentui ar senjorui, bet adresų eilutėje Antazavė aiškiai neišskirta, todėl bilietą, edukaciją, prieinamą maršrutą ir laiką tikrinkite telefonu 0 385 56 180. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps turėjo 511 atsiliepimų ir 4,5 iš 5 vidurkį.
