Daumantų atodanga: Šventosios šlaite atsiverianti devono, neogeno ir kvartero sluoksnių seka

Žemėlapio taškas žymi viršutinę regyklą, o ne visą 27 m šlaitą

Daumantų atodanga yra Anykščių rajono Kavarsko seniūnijoje, Daumantų kaime, dešiniajame Šventosios upės slėnio šlaite. Koordinatės 55.44568, 24.98512 žymi viršutinę lankytojų regyklą, todėl pasirinktas pinType viewpoint. Tai saugesnis atvykimo orientyras nei taškas prie vandens ar atodangos papėdėje, bet jis nežymi kiekvienos stovėjimo vietos, laiptų pradžios ar viso saugomo objekto centro.

Atodanga yra pats miškingas upės slėnio šlaitas ir jame atsiveriantys nuogulų ruožai. Viršuje pastatyta kvadratinė medinė aikštelė yra žema terasa ant atramų, ne atskiras apžvalgos bokštas. Šalia nėra vienos ištisinės 27 m aukščio plikos uolų sienos: didelę šlaito dalį dengia pušys, beržai, žolinė augalija ir nuobirų sluoksnis, o geologiniai pjūviai matomi atskirose vietose.

Oficialūs šaltiniai vienodai nurodo 27 m aukštį, bet ilgį aprašo nevienodai. Saugoma.lt tekste kalbama apie maždaug 300 m ilgio statų šlaitą, o tame pačiame oficialiame puslapyje paskelbtoje vietos ženklo nuotraukoje įrašyta 450 m. Dėl to 300 m geriausia suprasti kaip lankytojui apibūdintą ryškesnį ruožą, o 450 m - kaip ženkle pateiktą platesnio objekto ilgį, ne kaip vieną nuolat atvirą smėlio sieną.

Pjūvis prasideda devono smiltainiu ir baigiasi ledyno priemoliu

Lietuvos geologijos tarnybos lauko vadove sluoksniai pateikiami nuo apačios į viršų. Apačioje slūgso vėlyvojo devono Šventosios svitos smiltainis, gana gerai sucementuotas silikatiniu cementu. Virš jo yra neogeno Anykščių svitos baltas ir pilkas kvarcinis smėlis su aleurito tarpsluoksniais bei išlikusiomis bangavimo ruzgomis.

Aukščiau seka kvartero priešledynmečio Daumantų storymė: horizontaliai sluoksniuotas smėlis ir aleuritas su organinės medžiagos lęšiais bei tarpsluoksniais. Patį viršų dengia paskutiniojo, Nemuno, apledėjimo suklotas moreninis priemolis. Vienoje vietoje matomi trijų geologinių laikotarpių dariniai, tačiau jų ribos nėra spalvingos turistinės juostos - jas tiksliai atpažįsta geologai pagal sudėtį, struktūrą ir laboratorinius tyrimus.

Daumantų storymė yra stratotipas, o jos absoliutus amžius dar tikslinamas

Daumantų atodanga vadinama stratotipine, nes būtent toks etaloninis pjūvis padeda apibrėžti priešledynmečio Daumantų nuogulas ir tirti neogeno bei kvartero ribą. Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad ribai nustatyti taikyta mineraloginė, geocheminė ir paleomagnetinė analizė, tirti grūdelių dydžiai, augalų makroliekanos ir žiedadulkės.

Mineralinėje sudėtyje riba siejama su ryškiu raginukės, lauko špatų ir granatų pagausėjimu. Žiedadulkių sekoje aukščiau nebelieka neogenui būdingų taksodžių, sekvojų ir egzotinių pušų rūšių, atsiranda vėsaus klimato beržų, pušų, žolinių, vėliau tundros augalų ženklų. Tai klimato kaitos archyvas, ne vien balto smėlio vaizdas.

Saugoma.lt lankytojų apraše prepleistoceno ir pleistoceno sluoksniams pateikiamas maždaug 1,8-0,8 mln. metų intervalas. Vis dėlto 2024 m. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija paskelbė naują projektą, kuriuo kosmogeninių nuklidų metodais siekiama nustatyti tikrą absoliutų amžių; tyrėjai kalbėjo apie kelis šimtus tūkstančių, gal iki 1-1,5 mln. metų. Todėl senąjį intervalą reikia vertinti kaip ankstesnį stratigrafinį paaiškinimą, ne jau galutinai išmatuotą datą.

Šventoji atveria sluoksnius, o du šaltiniai išsikrauna papėdėje

Upės slėnio erozija palaiko atodangos pjūvį, tačiau kartu jį keičia. Smėlis byra, augalai uždengia vienus ruožus, o po lietaus atsiveria arba užslenka kiti maži paviršiai. Dėl to skirtingų metų nuotraukose geologiniai sluoksniai ir jų matomumas nėra vienodi. Daumantų atodanga nėra karjeras ir jos nereikia painioti su Anykščių kvarcinio smėlio gavybos vieta.

Saugoma.lt nurodo du papėdėje iš žemės trykštančius ir lankymui sutvarkytus požeminio vandens šaltinius bei prieplauką. Jie yra atodangos aplinkos dalis, bet ne tas pats objektas kaip viršutinė apžvalgos aikštelė. Vandens lygis, sąnašos ir tako būklė gali keistis sezoniškai, todėl iš viršaus matoma saugi aikštelė savaime negarantuoja, kad tą dieną patogu pasiekti kiekvieną papėdės ruožą.

Pandusas veda į aikštelę, o statūs laiptai - į kitą lankymo lygį

2026 m. atnaujintoje Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos prieinamumo kortelėje nurodyta sutankintos dangos automobilių stovėjimo aikštelė ir medžiu dengta apžvalgos aikštelė su turėklais, į kurią kylama pandusu. Tai leidžia be stačių laiptų pasiekti viršutinę regyklą, tačiau prieš kelionę verta patikrinti, ar po audrų arba remonto pandusas ir danga neuždaryti.

Norint leistis šlaitu naudojami ilgi mediniai laiptai ir takai. Ši maršruto dalis nėra lygi, bepakopė ar tinkama rateliams. Lankytojui, kuriam svarbus prieinamumas, saugiausia planuoti viršutinės aikštelės patirtį ir dėl dabartinės būklės pasiteirauti direkcijos, o ne tikėtis savarankiškai pasiekti papėdę. Oficialūs puslapiai nepatvirtina nuolatinio tualeto ar geriamojo vandens vietos prie objekto.

Darbo valandų nėra, bet šlaitas reikalauja dienos šviesos ir drausmės

2026-07-21 oficialios objekto kortelės neskelbė atskiro darbo laiko ar įėjimo bilieto. Tai atvira gamtos vieta, bet ne pažadas, kad infrastruktūra visada prieinama: po audrų, potvynio, ledonešio ar priežiūros darbų atskiri laiptų ir papėdės ruožai gali būti užverti. Lankykitės dieną ir prieš ilgesnę kelionę patikrinkite Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pranešimus.

Po lietaus šlaito smėlis, mediniai laiptai, šaknys ir lapai tampa slidūs, žiemą pakopas bei kraštus paslepia ledas ir sniegas. Laikykitės turėklų, neikite už atitvarų ir nesiartinkite prie eroduojančios briaunos. Nelipkite atodangos paviršiumi, nekaskite, negramdykite sluoksnių, nerinkite smėlio, mineralų ar fosilijų ir neleiskite vaikams naudoti šlaito kaip čiuožyklos - mokslinė vertė išlieka tik tada, kai pjūvis neardomas.