Salos, Kamajų seniūnija, Rokiškio rajono savivaldybė
Rokiškio rajonas
Klasicistinė dvaro sodyba ežero saloje
55.81150, 25.36740
1-2 val., ilgiau su parku ir renginiu
pavasaris-ruduo, kai gražiausias parkas ir Dviragio ežero apsuptis
Salų dvaro sodyba, Salų dvaro rūmai
Salų dvaras: rūmai ežero saloje
Salų dvaras yra viena neįprasčiausių Lietuvos dvarviečių, nes stovi Dviragio ežero saloje. VLE nurodo, kad Salos su krantu rytuose jungiamos tiltu, o vakaruose - pylimu, todėl į dvarą patenkama tarsi į atskirą vandens apsuptą pasaulį. Sala laikoma viena didžiausių apgyvendintų ežero salų Lietuvoje, nors konkretus pirmenybės teiginys priklauso nuo šaltinio, todėl jį verta pateikti atsargiai.
Vietos savitumas slypi būtent šiame derinyje: monumentalūs klasicistiniai rūmai, senas parkas ir aplink plytintis ežeras. Dvaras minimas dar nuo 16 amžiaus, o Salos rašytiniuose šaltiniuose pasirodo dar anksčiau, todėl tai ne pavienis pastatas, o ilgaamžė gyvenamoji ir valdymo vieta.
Savininkų kaita: nuo Kęsgailų iki Pšezdzieckių
VLE nurodo, kad jau 1450 m. Salos minimos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Kęsgailų valdų, o vėliau dvaras atiteko Radviloms. 17 amžiaus antroje pusėje Salų dvarą įgijo Morikoniai - būtent jie pradėjo kurti dabartinį ansamblį. 1806 m. dvarą galutinai įsigijo Ignotas Morikonis, ir nuo to laiko sodyba ypač suklestėjo.
1855 m. dvarą su parku įsigijo grafas Reinoldas Tyzenhauzas ir pavertė jį kultūros židiniu, o vėliau valda perėjo Pšezdzieckių giminei. Paskutiniu savininku tradiciškai laikomas diplomatas ir rašytojas Reinoldas Pšezdzieckis, tačiau šią detalę verta vertinti kaip vietos tradiciją, nes autoritetingi šaltiniai paskutinio savininko vardo aiškiai nepatvirtina.
Rūmai, parkas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia
Pirmieji dvaro rūmai (1766 m.) buvo mediniai, o dabartiniai mūriniai rūmai pastatyti 19 amžiaus pradžioje, jau valdant Morikoniams. Tai monumentalus vėlyvojo klasicizmo su eklektikos bruožais statinys, kurio fasadą puošia raiškus kolonų portikas, o 18 amžiaus pirmos pusės rūsiuose dabar veikia muziejus. Populiariuose pasakojimuose rūmų projektas siejamas su italų architektu Pietro de Rossi, bet ši priskirtis nėra patvirtinta moksliniuose šaltiniuose, todėl ją reikia pateikti kaip prielaidą.
Aplink rūmus plyti mišraus plano dvaro parkas (nurodomas apie 7-9 ha dydis), o sodyboje išliko ūkinių pastatų, kalvė ir kiti statiniai. Netoliese stovi neogotikinė medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia (1873-1888 m., architektas G. Werner) su varpine. Visas kompleksas yra Kultūros vertybių registre saugoma sodyba, todėl jį verta apžiūrėti kaip vientisą architektūros ir kraštovaizdžio visumą.
Nuo mokyklų iki dvaro rezidencijos
20 amžiuje dvaras tarnavo švietimui: VLE nurodo, kad čia veikė žemės ūkio mokyklos, o 1923 m. Salose įsteigta pirmoji Lietuvoje valdinė mergaičių namų ūkio mokykla. Toks panaudojimas išsaugojo pastatus sovietmečiu, kai daugelis kitų dvarų buvo apleisti ar suniokoti.
Nuo 2004 m. dvare rengiamos Vilniaus universiteto vasaros stovyklos, konferencijos ir kultūros renginiai, o šiandien Salų dvaras veikia kaip kultūros ir laisvalaikio rezidencija. Todėl vieta įdomi ne tik kaip istorinė architektūra, bet ir kaip gyvas renginių bei edukacijų centras.
Lankymas: kaip patekti ir ką apžiūrėti
Į Salų dvarą patenkama per tiltą iš rytinio Dviragio ežero kranto, todėl jau pati kelionė į salą yra dalis įspūdžio. Apsilankant verta apeiti rūmus, rūsių muziejų, parką ir prieiti prie ežero, o netoliese esančią medinę bažnyčią apžiūrėti kaip sodybos kontekstą. Pačiai apžiūrai dažniausiai pakanka 1-2 valandų.
Dvaras veikia kaip rezidencija, todėl rūmų vidaus, ekskursijų ir edukacijų lankymą bei darbo laiką reikia derinti iš anksto. Tyrimų metu galiojusią informaciją apie lankymą ir bilietus verta tikrinti oficialiame Salų dvaro puslapyje ar Rokiškio turizmo informacijos centre, nes renginių tvarka ir kainos keičiasi.
