- Vieta
- Šilų seniūnija, Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- piliakalnis su papėdės gyvenviete
- Adresas
- Piliakalnių g., Šilai, Šilų sen., Jonavos r.
- Koordinatės
- 55.12428, 24.32344
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu nuo pavasario iki rudens; po lietaus žolė ir mediniai laiptai gali būti slidūs
Paberžės piliakalnis
Paberžės vieta Šilų kraštovaizdyje
Paberžės piliakalnis su gyvenviete yra Šilų gyvenvietės paveldo vieta Jonavos rajone. Kultūros paveldo aprašuose ji siejama su Paberžės kaimu ir Paberžės upeliu, o vietos lankymo apraše upelis įvardijamas Beržanka. Tokia vietovardžių sankirta svarbi ieškant objekto: tai ne to paties pavadinimo muziejus Kėdainių rajone, bet žemės įtvirtinimas prie Šilų.
Kultūros vertybių registre kompleksas įrašytas tiksliu pavadinimu Paberžės piliakalnis su gyvenviete, unikalus kodas 23708, ir turi paminklo statusą. Registro teritorija apima ne vien matomą kalvos viršų, bet ir su juo susijusį archeologinį reljefą.
Piliakalnis įrengtas kairiajame slėnio krante. Upelio slėnis iš trijų pusių apgaubia kalvą, o šiaurės rytų pusėje ji jungiasi su aukštesne vietove. Dėl to net nedidelis reljefas vietoje aiškiai skiriasi nuo aplinkinių pievų.
Maža aikštelė ir išlikę pylimai
Kultūros vertybių registro apraše aikštelė yra apvali, 7 m skersmens ir iš visų pusių apjuosta pylimu. Šiaurės rytų gale pirmasis pylimas siekia 1,8 m aukštį ir 10 m plotį, už jo eina 19 m ilgio griovys bei dar keli žemesni pylimai ir grioviai. Dalis šių formų pažeista ar išlyginta ariant, todėl vietoje jos skaitomos kaip subtilus reljefas, o ne taisyklinga tvirtovės kalva.
Lankytojas pirmiausia perskaito ne aukštį, o reljefo santykį: žolėtą viršų, švelniai iškylančius pylimus ir slėnio kraštus. Mediniai laiptai per vieną šlaito dalį padeda pasiekti aikštelę nebraižant naujų takų.
Papėdės gyvenvietė ir nevienoda chronologija
Pavadinimo dalis „su gyvenviete“ nurodo, kad saugomas ne vien viršūnės pylimas. Papėdėje aprašyta maždaug 1,5 hektaro gyvenvietės teritorija, besidriekianti pietinėje ir šiaurinėje kalvos pusėse. Ji padeda suprasti vietą kaip gyvenamą ir naudojamą kraštovaizdį, o ne vien stebėjimo tašką.
Paberžės chronologija šaltiniuose pateikiama nevienodai: viename vietos apraše minima XI-XV amžių raida, o senesniame archeologiniame apraše vieta siejama su I tūkstantmečiu. Todėl saugiau kalbėti apie ilgą naudojimo laikotarpį ir nenurodyti vienos tikslios pilies pastatymo datos, kurios šaltiniai nepatvirtina vienodai.
Beržankos slėnis ir dabartinis vaizdas
Piliakalnio šlaitai nėra aukšti kalnų šlaitai: vietos aprašuose jie nurodomi kaip vidutinio statumo ir siekiantys iki maždaug septynių metrų. Dėl šios nedidelės skalės objektas geriausiai atsiskleidžia vaikštant aplink kalvą, o ne vien fotografuojant viršūnę.
Dabar kalva žole apaugusi, aplink ją auga brandūs lapuočiai ir pušys, o įrengti mediniai laiptai primena šiuolaikinį lankymo sluoksnį. Vietoje nėra atkurtų sienų ar bokštų, todėl vaizduotę verta grįsti matomu pylimų reljefu, slėniu ir gyvenvietės masteliu.
Kaip lankyti tausojant piliakalnį
Objektą patogu ieškoti važiuojant Jonavos-Šilų kryptimi ir toliau orientuojantis pagal Paberžės bei Šilų vietovardžius. Koordinatė žymi patį piliakalnį, o ne garantuotą automobilių stovėjimo aikštelę, todėl automobilį palikite tik teisėtoje ir eismo netrukdančioje vietoje.
Skirkite pusvalandį ar valandą kalvai apeiti, laiptams ir slėnio santykiui apžiūrėti. Po lietaus laiptai ir natūralus priėjimas gali būti slidūs; nelipkite šlaitais skersai, neardykite pylimų, nekasinėkite ir nerinkite radinių.
Oficialiuose lankymo aprašuose nenurodoma atskira kasa ar bilietas. Tai atvira lauko paveldo vieta, todėl saugiausia lankyti šviesiu paros metu ir gerbti Šilų gyvenvietės ramybę.
