Amatai ir tautodailė
Lietuviški amatai, tautodailė ir gyvoji meistrystė
Čia kaupiame svarbiausias Lietuvos tradicinės meistrystės temas: nuo UNESCO paveldo kryždirbystės ir šiaudinių sodų iki juostų, verbų, margučių, kaukių, keramikos, medžio drožybos, kalvystės ir regioninės tekstilės.
Amatai ir tautodailė pagal tipą
Kiekvienas puslapis aiškina ne tik dirbinį, bet ir jo paskirtį, simboliką, regioninius bruožus, gyvąją tradiciją, šaltinius ir vietas, kur šį paveldą galima pamatyti Lietuvoje. Rinkitės pagal tipą arba ieškokite pagal pavadinimą.
Tautodailė
Liaudies dailė ir dekoratyvinė kūryba: drožyba, karpiniai, margučiai, keramika ir kiti puošybos dirbiniai.
Šiaudiniai sodai yra iš rugių ar kitų javų šiaudų veriamos simetriškos erdvinės konstrukcijos, kurios Lietuvių tradicijoje siejamos su namų darnumu, pasaulio…
Karpiniai yra Lietuvių popieriaus karpymo menas, kuriame iš balto ar spalvoto popieriaus iškerpami ažūriniai medžio, paukščių, Saulės, augalų, sezonų ir namų…
Kuršių marių vėtrungės iš pradžių buvo 1844 m. žvejybos kontrolės ženklai ant burvalčių, o vėliau tapo spalvinga kiaurapjūvio medžio tautodaile ir vienu…
Dievdirbystė yra Lietuvių liaudies sakralinės medžio skulptūros tradicija: savamoksliai ar vietos meistrai drožė Kristaus, Marijos ir šventųjų figūras…
Krikštai yra Mažajai Lietuvai būdingi mediniai kapų ženklai: profiliuotos lentos, statytos kapo kojūgalyje, puoštos augaliniais, geometriniais, paukščių,…
Verpstės yra tradiciniai verpimo įrankiai, kuriuose susijungia medžio darbas, linų ir vilnos apdirbimas, moterų buities kultūra, ornamentuota tautodailė ir…
Prieverpstės yra puošnios medinės lentelės linų ar vilnos kuodeliui tvirtinti - viena ryškiausių Lietuvių medžio drožybos sričių, kurioje telkiasi Saulutės,…
Kraitinės skrynios buvo Lietuvių kaimo namų baldai, skirti kraičiui, audiniams, drabužiams, juostoms ir vertingiems daiktams saugoti; jų tapyba, apkaustai ir…
Rankšluostinės yra tradicinės medinės sieninės laikyklės rankšluosčiams: jos turėjo volelius, šonines lenteles, kartais lentynėles ar spintelę, o kartu su…
Mediniai žaislai Lietuvių kaime buvo paprasti rankų darbo daiktai: arkliukai, vežimėliai, gyvūnėliai, švilpynės, barškučiai, sukučiai, miniatiūriniai padargai…
Šiaudiniai žaisliukai yra smulkūs iš rugių, kviečių ar avižų šiaudų veriami ir rišami ornamentai: paukšteliai, arkliukai, angeliukai, varpeliai, Saulutės,…
Šiaudinės žvaigždės yra iš šiaudų veriami ar rišami radialiniai ornamentai: plokščios ar erdvinės žvaigždės, Saulutės, snaigės ir eglutės viršūnės, kurių grožis…
Šiaudinės girliandos yra iš šiaudų modulių veriamos linijinės puošmenos: rombų, trikampių, kubelių, žvaigždučių ar mažų reketukų grandinės, kabinamos languose,…
Karpytos užuolaidėlės yra plonos popieriaus juostos ar lakštai, karpyti ažūriniais ornamentais ir tvirtinti prie langų kaip trapi, nebrangi kaimo interjero…
Lentynų papuošalai yra popieriaus karpiniais puoštos juostos, tvirtintos prie lentynų, spintelių, etažerių ar kampinių lentynėlių kraštų.
Tradiciniai amatai
Praktiniai meistrystės amatai: kalvystė, puodininkystė, medžio bei pynimo darbai ir kiti rankų darbo verslai.
Puodininkystė yra molinių indų gamybos amatas, o keramika apima platesnį molio dirbinių pasaulį: nuo kasdienio puodo ir ąsočio iki juodosios keramikos, koklių,…
Medžio drožyba yra viena svarbiausių Lietuvių tautodailės sričių, jungianti šventųjų skulptūras, kryždirbystės detales, Užgavėnių kaukes, verpsčių ornamentiką,…
Kalvystė Lietuvoje jungia kasdienį kaimo kalvio darbą, žemdirbio įrankius, arklių kaustymą, vartų ir vyrių geležį, kapinių tvoras, kryždirbystės Saulutes ir…
Gintaro dirbiniai Lietuvoje jungia akmens amžiaus amuletus, baltų papuošalus, pajūrio dirbtuves, Palangos gintaro muziejų, tautinę tapatybę, modernią juvelyriką…
Žalvario papuošalai Lietuviškoje kultūroje dažniausiai reiškia baltų vario lydinių papuošalų tradiciją: antkakles, seges, smeigtukus, apyrankes, žiedus,…
Klumpės yra mediniai apavai, Lietuvoje ypač susiję su Mažąja Lietuva, Užnemune ir Žemaitija: klumpdirbiai jas skobė iš gluosnio, alksnio ar kitos lengvesnės…
Baldininkystė Lietuvių kaime apėmė suolų, stalų, lovų, lopšių, lentynų, rankšluostinių, šaukštdėčių, indaujų, skrynių, kuparų, spintų ir kitų namų baldų gamybą,…
Akmenskaldystė ir akmentašystė yra tradicinis akmens apdirbimo amatas: meistrai skaldo, tašo, lygina ir ornamentuoja akmenį paminklams, girnoms, pamatams,…
Kalviškos Saulutės yra kaltos geležinės kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, koplyčių ir bažnyčių viršūnės, kuriose susijungia kryžius, spinduliai, apskritimai,…
Žemės ūkio padargai yra tradiciniai Lietuvių žemdirbystės įrankiai: žagrės, arklai, plūgai, akėčios, dalgiai, pjautuvai, spragilai, grėbliai ir šakės, kur…
Pynimas iš vytelių yra tradicinis augalinių medžiagų amatas, kai iš karklų, žilvičių, lazdyno plėšų, karnų ar kitų lanksčių ruoželių pinamos pintinės, krepšiai,…
Pintinės ir krepšiai yra Lietuvių pintųjų dirbinių kasdienė šerdis: skirtingos formos talpos buvo pinamos grybams, uogoms, grūdams, duonai, turgui, kelionei,…
Beržo tošies dirbiniai yra iš sluoksniuotos beržo žievės gaminami indai, dėžutės, krepšeliai, krepšiai, apavo dalys, plokštelės ir smulkūs buities objektai.
Duonos kepimas Lietuvoje yra ruginės duonos raugo, plikinio, duonkubilio, ližės ir duonkepės krosnies amatas, susijęs su kasdieniu maistu, namų pagarba ir…
Naminis alus yra tradicinis Lietuvos, ypač Biržų ir Kupiškio krašto, miežinio salyklo, apynių, misos ir rauginimo amatas.
Keptinis alus yra reta Jūžintų krašto aludarystės tradicija, kurioje iš miežių salyklo ruošiama tešla, formuojami kepalai, jie kepami duonkepėje krosnyje, o…
Midus yra iš medaus tirpalo fermentuojamas alkoholinis gėrimas, Lietuvoje turintis seną istorinę atmintį ir XX amžiuje atgaivintą Stakliškių gamybos tradiciją.
Sūrių gamyba Lietuvoje apima namų varškės sūrio spaudimą sūrmaišyje, džiovinimą, rūkymą ar gardinimą kmynais ir atskirą brandintų bei fermentinių sūrių…
Kastinys yra Žemaitijai būdingas rankomis sukamas pieno produktas iš grietinės ir sviesto, gardinamas druska, kmynais, česnaku, svogūnu, pipirais ar žolelėmis…
Skilandis yra Lietuviškas sūdytos, prieskoniais gardintos, į natūralų apvalkalą kimštos, presuotos, džiovintos, rūkytos ir brandintos mėsos gaminys.
Žuvies rūkymas Lietuvoje yra žvejybos, sūdymo, džiovinimo, dūmo ir vietos rūkyklų amatas, ypač ryškus Pamaryje, Kuršių marių ir Kuršių nerijos aplinkoje.
Medaus ir bitininkystės tradicijos Lietuvoje jungia avilius, dreves, medkopį, korius, vašką, pikį, bičiulystės kalbą, midaus ir žvakių amatus.
Žolininkystė yra augalų rinkimo, atpažinimo, džiovinimo, laikymo ir tradicinių paruošų amatas, jungiantis vaistažoles, kvapiąsias žoles, maisto prieskonius,…
Žvakių liejimas Lietuvoje jungia bičių vašką, dagtį, karštą vašką, mirkytas, lietas ar iš vaškuolių susuktas žvakes ir apeiginę šviesos kultūrą.
Drevinė bitininkystė yra senasis miško bičių laikymo drevėse amatas, šiandien atgaivintas ir saugomas Varėnos krašte, ypač Musteikos ir Dzūkijos nacionalinio…
Gintaro gaudymas pajūryje yra Baltijos pakrantės įgūdis: po audrų ir tinkamų vėjų skaityti bangas, sroves, jūržolių sąnašas ir graibštu ar keseliais ieškoti…
Žvejyba Kuršių mariose yra Mažosios Lietuvos ir Pamario gyvenimo būdas: seklios marių žuvys, kurėnai, vėtrungės, tinklai, venteriai, bučiai, vandens dalybos,…
Stintelių žvejyba sukant bobas yra reta Rytų Aukštaitijos poledinės žvejybos tradicija, kai per eketes po ežero ledu traukiami tinklai, o virvės sukamos…
Grybavimas Dzūkijoje yra šilinių dzūkų miško ūkinės veiklos, šeimos atminties, grybų pažinimo, tikėjimų ir maisto tradicijų visuma.
Arimas arkliais yra Lazdijų krašte gaivinama žemdirbystės tradicija, kurioje artojo įgūdis, arklys, plūgas, tiesi vaga, pirmosios vagos papročiai ir…
Malksnų stogų dengimas yra tradicinės medinės statybos amatas, kai stogas klojamas persidengiančiomis malksnomis, skiedromis ar gontais.
Šiaudinių ir nendrinių stogų dengimas yra tradicinės statybos amatas, kai pastato stogas klojamas rugių šiaudų kūliais arba nendrėmis.
Dailidystė yra tradicinės medinės statybos amatas, kai dailidė iš sienojų, sijų, gegnių ir jungčių stato namus, klėtis, kluonus, svirnus ir kitus kaimo…
Krosnininkystė yra tradicinis krosnių statymo ir taisymo amatas, jungiantis šilumą, duonos kepimą, maisto ruošimą, namo planą, koklius, dūmtakius ir gaisrinę…
Malimas yra grūdų smulkinimo ir miltų ar kruopų ruošimo tradicija, apimanti rankines girnas, vandens ir vėjo malūnus, malūnininko amatą, malūno mechaniką ir…
Kaminkrėtystė yra dūmtraukių, kaminų ir krosnių dūmų kanalų valymo bei priežiūros amatas, tiesiogiai susijęs su namų sauga šildymo sezonu.
Bačkininkystė ir kubilystė yra medinės indininkystės amatas, kuriame iš atskirų šulų, suveržtų mediniais ar geležiniais lankais, sukonstruojami statinės,…
Račiaus amatas yra medinio rato ir vežimo dirbimo amatas: račius gamino stebules, stipinus ir ratlankius, surinkdavo ratus bei vežimus, roges ir važius, o jų…
Šaukštadirbystė ir skobtinių medinių indų amatas apima iš vientiso medžio gabalo skobtus bei drožtus šaukštus, samčius, kaušus, geldas, lovius ir dubenis, kurie…
Kailiadirbystė ir odininkystė yra dvi giminingos Lietuvių odos amato šakos: kailiadirbiai išdirbdavo gyvulių ir žvėrių kailius su vilna kailiniams, o odininkai…
Apeiginiai amatai
Su šventėmis ir papročiais susiję dirbiniai: Vilniaus verbos, šiaudiniai sodai, kaukės ir kiti apeiginiai daiktai.
Kryždirbystė yra Lietuvių medinių kryžių, koplytstulpių, stogastulpių ir koplytėlių kūrimo, statymo, šventinimo, lankymo ir saugojimo tradicija, jungianti…
Vilniaus verbos yra iš džiovintų, dažytų augalų ant lazdyno kotelio rišamos spalvingos Verbų sekmadienio puokštės, tapusios Vilniaus krašto, Kaziuko mugės ir…
Margučiai yra Lietuvių Velykų kiaušiniai, kurių raštai kuriami vašku, skutant arba derinant natūralius dažus, ženklus, šeimos papročius ir pavasario…
Užgavėnių kaukės yra ne tik tautodailės objektai, bet ir gyvo persirengėlių veiksmo dalis: jos padeda išversti kasdienę tvarką, išvaryti žiemą, prikelti juoką,…
Koplytstulpiai yra Lietuvių kryždirbystės paminklai: stulpas su koplytėle, niša ar mažyčiu nameliu šventųjų skulptūroms, statomas pakelėse, sodybose, kapinėse,…
Stogastulpiai yra Lietuvių kryždirbystės paminklai: aukšti mediniai stulpai su vienu ar keliais stogeliais, po kuriais laikomos šventųjų figūros, religiniai…
Koplytėlės yra mažos Lietuvių sakralinės architektūros formos: medinės ar mūrinės šventųjų atvaizdų erdvės, statomos ant žemės, kabinamos medžiuose, tvirtinamos…
Verbų rišimas Lietuvoje apima paprastas kadagio, blindės, gluosnio ar beržo šakelių puokšteles ir sudėtingas Vilniaus krašto sausų gėlių verbas.
Žolynų puokštės yra per Žolinę rišamos ir šventinamos vasaros pabaigos puokštės iš lauko žolynų, darželio gėlių, vaistažolių, javų varpų, kartais vaisių ar…
Kūčiukai yra maži pasninkiniai kepiniai su aguonomis, valgomi per Kūčias, dažnai su aguonpieniu.
Tekstilė
Audimas ir tekstilės menas: juostos, tautinis kostiumas, lovatiesės, prijuostės ir kiti austi bei megzti dirbiniai.
Lietuviškos juostos yra viena seniausių ir gausiausiai išlikusių liaudies tekstilės grupių: jos juosė drabužius, rišo kasdienius daiktus, lydėjo vestuves, veikė…
Lietuvių tautinis kostiumas yra iš tradicinių XIX amžiaus kaimo išeiginių drabužių, regioninės tekstilės ir tautinio atgimimo laikų simbolikos suformuotas…
Delmonai yra Mažosios Lietuvos moterų prie juosmens ryšimi siuvinėti tekstiliniai kapšeliai, jungiantys praktišką kišenę, Lietuvininkių tapatybę, šeimos…
Audimas yra vienas seniausių ir svarbiausių Lietuvių tekstilės amatų: iš lino, vilnos, kanapių ir vėlesnių siūlų staklėmis buvo kuriama drobė, drabužiai,…
Lovatiesės yra austi lovos užtiesalai, kurie Lietuvių namuose jungė kasdienę tvarką, šventinį kambario vaizdą, kraičio vertę, audimo meistrystę ir regioninius…
Lietuviški rankšluosčiai buvo ne tik daiktas rankoms šluostyti: ilgi lininiai abrūsai su žičkais, pinikais, nėriniais, inicialais ir rankšluostinėmis tapo namų…
Staltiesės Lietuvių namuose dengė ne tik stalą, bet ir svarbiausią šeimos susėdimo vietą: balta lininė drobė, audimo raštai, pinikai, nėriniai ir siuvinėjimai…
Prijuostė Lietuvių tradicinėje aprangoje buvo ne vien darbinis drabužis: ji dengė, saugojo ir puošė moters sijoną, žymėjo padorumą, regioną, šventę, kraičio…
Sijonas buvo pagrindinė Lietuvių moters tradicinės aprangos dalis: ilgas, platus, klostytas ar rauktas, austas iš vilnos ar mišrių siūlų, derinamas su…
Liemenė Lietuvių tautiniame kostiume yra figūrą formuojantis ir regioną rodantis viršutinis drabužis: moterų kiklikai ir vyrų liemenės skyrėsi kirpimu,…
Marškiniai yra pagrindinis Lietuvių tradicinės aprangos lininis sluoksnis: tunikiškai kirpti, su perpetėmis, įdūrais, apykakle, rankogaliais ir matoma puošyba,…
Skaros ir nuometai Lietuvių tradicinėje aprangoje dengė galvą, pečius ir kartais kaklą, žymėjo amžių, šeiminę padėtį, regioną ir šventę: nuo Aukštaitijos balto…
Riešinės yra mažos megztos riešo šildyklės, kurios Lietuvių aprangoje saugojo rankų ir marškinių sandūrą nuo šalčio, o karoliukais megzti raštai pavertė jas…
Pirštinės ir kojinės Lietuvių tradicinėje aprangoje buvo šilumos, darbo, kelionės ir puošybos mezginiai: nuo praktiškų kumštinių iki raštuotų pirštuotų…
Gūnia yra storas austas užtiesalas, Lietuvių ūkyje dengęs arklį, vežimą, roges, sėdimą vietą ar balną; ji jungė šilumą, apsaugą, kelionės patogumą ir audėjos…
Kilimai ir takai Lietuvių tekstilėje apima ir kuklius kaimo namų austus takelius, suolų bei grindų užtiesalus, ir vėlesnius dirbtuvinius, manufaktūrinius bei…
Siuvinėjimas Lietuvių tekstilėje puošė marškinius, prijuostes, kykus, skaras, delmonus, rankšluosčius ir namų audinius: balti dygsniai ant lino, kiauraraščiai,…
Nėriniai Lietuvių tekstilėje kūrė ažūrinius kraštus, jungtis ir paviršius: rankšluosčių galams, staltiesėms, kykams, skaroms, užvalkalams, lovatiesėms ir namų…
Vėlimas yra vilnos pluošto sutankinimas į tvirtą veltinį; Lietuvos tradicijoje jis ypač siejamas su žiemine avalyne - veltiniais, bet šiandien gyvena ir kaip…
Linų apdirbimas yra darbų grandinė, kuria iš nurautų ir atklojėjusių linų stiebelių išskiriamas pluoštas: rovimas, klojėjimas arba mirkymas, džiovinimas,…
Verpimas ir vilnos karšimas yra tekstilės grandies vidurinė dalis: paruoštas pluoštas išpurenamas ir sutvarkomas karštuvais, o paskui verpste su verpstuku arba…
Augaliniai dažai yra tradicinis būdas vilnos, lino ir kanapės verpalams suteikti spalvą iš augalų žiedų, lapų, šaknų, samanų, medžių žievės bei pelkių ir…